Svarbiausia transporto sektoriaus dalis Lietuvoje yra automobilių keliai. Šiuo metu bendras Lietuvos kelių tinklo ilgis siekia daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų. Pagal kelių įstatymą, keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės. 2010 metų sausio m. 1 dienos duomenimis, valstybinės reikšmės kelių, kurių danga yra žvyras, ilgis Lietuvoje buvo 7604,084 kilometro.
Dėl dulkėjimo ir dulkių sklaidos keliuose bei pakelės zonose didžiausią neigiamą įtaką aplinkai, eismo saugumui ir žmonių gyvenimo kokybei daro žvyrkeliai. Juose dulkės susidaro dėl to, kad dėvisi žvyro danga, veikiama klimato veiksnių ir transporto.
Dulkių dalelės gali būti nešiojamos iki šimto metrų atstumu, prasiskverbti arti namų ir uždengti pasėlius, dėl to jų augimas gali būti skurdus, o netoliese gyvenantiems žmonėms gali pasireikšti alergija. Dėl aštrių dulkių dalelių labai didėja judančių autotransporto priemonių dalių nusidėvėjimas. Žvyrkelio dangos medžiaga gali būti nusviedžiama ir nuplaunama nuo kelio paviršiaus, o kai tai nutinka, kelias pradeda irti, formuojasi nelygumai, skatinantys brangų taisymą. Nors vasaros sezono metu, mažinant kelių dulkėtumą, žvyrkeliuose barstoma ir purškiama tirpalo pavidalo cheminė medžiaga, tačiau ji pirmiausia patenka ant važiuojamosios kelio dalies, jos kelkraščių, o taip tiesiogiai teršiamas šalia kelio esančios kelio apsaugos zonos dirvožemio viršutinis sluoksnis.
Mažiausiai kenkiantis aplinkai žvyrkelių dulkėtumo mažinimo būdas yra kelių laistymas vandeniu. Paviršiaus drėkinimas yra nebrangus, bet kartu ir trumpalaikis sprendimas dulkėtumui mažinti. Vanduo suriša dulkių daleles jas sulipindamas. Tačiau efektyvumas priklauso nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės. Vanduo gali būti efektyvus nuo pusės iki 12 valandų. Jūros vanduo yra efektyvesnis nei vanduo dėl jame esančių druskų.
Kaip dulkėtumo mažinimo medžiaga taip pat gali būti naudojama talo alyva, didinanti grunto dalelių sukibimą, tačiau dėl lietaus ji gali būti išplauta. Augaliniai aliejai efektyviai nusodina dulkes, sulipindami žvyrkelio dangos paviršiaus daleles. Melasa – cukraus gamybos atlieka – tik laikinai suriša paviršiaus daleles. Šią medžiagą būtina naudoti kelis kartus per metus, daugiausia po stiprių liūčių, kadangi melasa gerai tirpsta vandenyje.
Talo alyvos, augalinių aliejų bei melasos poveikis vandens kokybei bei gėlo vandens gyvūnams ir pakelės augalams yra nežinomas, tačiau manoma, kad šios medžiagos yra nekenksmingos aplinkai.
Ši informacija sukurta ir viešinama vykdant projektą „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimo erdvė“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonė „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“. Projekto kodas VP3-1.4-AM-09-K-01-039. Projekto vykdytojai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedra. Projekto partneris – VšĮ „Projektų parkas“). Daugiau informacijos apie projektą: www.ekoaplinka.eu
Užs. Nr. 2399
Logo (nuotr. Balsas.lt)
