Visi ko gero žinome, kad apie 71 % mūsų planetos sudaro vanduo. Tačiau, nepaisant to, kad Žemėje vanduo užima daugiau ploto nei sausuma, urbanizacija, atliekos, pramoniniai teršalai, o dabar ir klimato kaita kaip niekad kelia grėsmę šiam bene svarbiausiam gamtos ištekliui.
Žmonėms vartoti tinka mažiau nei 1 % esančių Žemės vandens išteklių. Daugiau kaip 1,2 milijardo žmonių negali gauti švaraus geriamojo vandens. Jau dabar 4 iš 10 pasaulio gyventojų kasdien susiduria su vandens trūkumu. Mokslininkai nustatė, kad klimato kaita kai kuriuose regionuose gėlo vandens išteklius gali sumažinti net 30 %.
Maždaug 35 % vandens, tekančio iš mūsų čiaupų, gaunama iš paviršinio vandens (ežerų, upių), likusi didžioji dalis 65 % gaunami iš požeminio vandens, taip pat vadinamo „vandeninguoju horizontu“, kuriame sulaikomas pro dirvožemį prasisunkiantis lietaus vanduo.
Visi mes esame vandens vartotojai ir tai suprantame tiesiogine prasme, kad vandenį vartojame savo reikmėms: geriant jį, prausiantis, skalbiant ir kt. Bet ar pagalvojote, kad kiekvienam mūsų naudojamam daiktui pagaminti taip pat reikalingas tam tikras kiekis vandens?
Internetinėje svetainėje “Vandens pėdsakas" (“Water Footprint"), kurią įkūrė Nyderlandų Tventės universitetas ir UNESCO-IHE Vandens švietimo institutas, pateikiami labai įdomūs duomenys. Pavyzdžiui vienam puodeliui kavos paruošti reikia 140 litrų vandens, vienam litrui pieno pagaminti – 1000 l, o 100 gramų juodojo šokolado – 2400 l. Įspūdingi skaičiai, tiesa? O kaip kiekvienas iš mūsų galėtumėme prisidėti prie vandens taupymo, tuo pačiu ir mažinant klimato kaitos poveikį mus supančiai aplinkai? Pradėkime nuo paprastų ir visiems prieinamų dalykų:
maudykimės duše, o ne vonioje, mažiau laiko stovėkime po tekančiu vandeniu,
valydamiesi dantis ar plaudami indus, nepalikime atsukto čiaupo,
užvirindami vandenį arbatinuke, pilkimės tiek vandens, kiek reikia, o ne kaskart pilną,
taupiai vartokime į butelius išpilstytą vandenį – mūsų šalyje gerti vandenį iš čiaupo saugu.
Tai yra tik keletas būdų, kaip mes galime prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.
Pasak Masačusetso technologijos instituto profesorės Saros Sloter (Sarah Slaughter), jei nerasime naujoviškų būdų optimaliai panaudoti vandenį, jis taps „antrąja nafta“. Skirtumas toks, kad, norint išgyventi, žmonėms nebūtina važinėti, tačiau gerti – būtina. Todėl pats laikas pripažinti tikrąją mūsų skystojo turto vertę.
Ši informacija sukurta ir viešinama vykdant projektą „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimo erdvė“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonė „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“. Projekto kodas VP3-1.4-AM-09-K-01-039. Projekto vykdytojai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedra. Projekto partneris – VšĮ „Projektų parkas“). Daugiau informacijos apie projektą: www.ekoaplinka.eu
Užsakymo Nr. 2131
