Miestai, su vis didėjančiu gyventojų skaičiumi, besiplečiančia pramone bei paslaugų sektoriumi, sukelia vis daugiau problemų ne tik visai aplinkai, tačiau ir žmonių, gyvenančių juose, sveikatai. Šiuo metu didžiausios miestų problemos siejamos su atliekų ir nuotekų kiekių susidarymu. Buitinių ir pramoninių atliekų kiekio didėjimas bei nepakankama jų tvarkymas, ir iš lėto didėjantis radiacinis fonas sukelia neigiamus fiziologinius pokyčius žmogaus organizme. Miestuose taip pat dažnai sutrikdyta cheminių elementų apykaita, miesto parkų ar kitų rekreacinių zonų teritorijoje esantis dirvožemis yra užterštas, ypač sunkiaisiais metalais. Dėl miestuose sumažėjusio atmosferos skaidrumo žemės paviršių pasiekia 10 % mažiau saulės ir 30 % mažiau ultravioletinių spindulių. Meteorologinių stotelių registruojama aukštesnė oro temperatūra, ypač šaltuoju metų laiku, taip pat plonesnė sniego danga bei mažesnis saulėtų valandų skaičius ir padidintas kritulių kiekis. Stambiuose miestuose pasitaiko fotocheminio smogo atvejų kaip vyksta temperatūrinė inversija. Čia taip pat stebima pažeista vandens apytaka, nes kritulių vanduo patenka į paviršinį nuotėkį, o miestų teritorijoje esančios upės ir kiti vandens telkiniai yra pakankamai pažeisti. Be to, miestai yra bene vienintelė aplinka, kurioje žmonės kenčia nuo padidinto triukšmo, radiacinio fono, įvairių elektromagnetinių spinduliuočių, kurias sukelia elektromagnetiniai laukai.
Šiuo atvėju tik naujos technologijos gali padėti miestams lengviau kvėpuoti, pasigaminti švarios energijos, nepaskęsti sąvartynuose. Bet pradėti reikia nuo idėjų ir išnaudoti akivaizdžius privalumus. Visai neseniai pasaulis atrado ekologiško miesto, dar vadinamo ekopoliu, idėją. Terminą ekopolis pirmą kartą 1991 metais panaudojo architektas Polas Dauntonas. Toks miestas, kaip liudija pavadinimas, turi būti autonomiškas, save aprūpinantis energetiniais ir kitais ištekliais, draugiškas aplinkai ir komfortiškas gyventojams. Ekopolis – tai intelektualus miestas. Šiuos tikslus mėginama pasiekti plečiant maisto produktų auginimą pačiuose miestuose, diegiant atsinaujinančius energijos gamybos šaltinius, tokius kaip saulės baterijos ir vėjo jėgainės. Be to, plėtojamas visuomeninis transportas, o gyventojai skatinami naudotis dviračiais arba daugiau judėti pėsčiomis. Dabartinė situacija miestuose ir pasaulyje apskritai verčia imtis radikalių priemonių. Nors miestai užima tik 2% Žemės paviršiaus, jie sunaudoja net tris ketvirtadalius visų žmonijos išteklių. Akivaizdu, kad reikia keisti miestų ideologiją ir miestelėnų gyvenimo įpročius, nes kitaip planetai ir žmonijai gresia pražūtis.
Ši informacija sukurta ir viešinama vykdant projektą „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimo erdvė“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonė „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“. Projekto kodas VP3-1.4-AM-09-K-01-039. Projekto vykdytojai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedra. Projekto partneris – VšĮ „Projektų parkas“). Daugiau informacijos apie projektą: www.ekoaplinka.eu
Užsk. nr: 2678
VGTU (nuotr. Gamintojo)
