Norint išgauti biodujas pirmiausia reikia turėti biologiškai skaidžių atliekų. Tinkančios biodujų gamybai atliekos yra virtuvės, maisto pramonės atliekos, srutos, mėšlas, įvairios organinės atliekos, nuotekų valymo dumblas.
Bioreaktorius yra įrenginys, skirtas biodujų gamybai. Jame mikroorganizmai organines medžiagas skaido esant anaerobinėms sąlygoms, t. y. be sąlyčio su deguonimi.
Biodujų gamyba prasideda tuomet, kai biomasė pakraunama į bioreaktorių ir jame užtikrinamos minėtos anaerobinės sąlygos. Norint sudaryti geras sąlygas biodujų gamybai iš organinės kilmės atliekų reikia užtikrinti nuolatinį biomasės maišymą, optimalią temperatūrą, reikiamą pH vertę ir atsižvelgti į biologiškai skaidžių atliekų rūšį. Biodujų gamyba yra sudėtingas procesas, nes organines medžiagas veikia skirtingų rūšių bakterijos. Veikiant anaerobinėms bakterijoms organinių medžiagų virsmas į biodujas vyksta trimis etapais: hidrolizės, acetogenezės ir metanogenezės. Kiekvienas etapas susijęs su tam tikra mikroorganizmų grupe, turinčia skirtingas funkcijas ir savybes. Metanas gamtoje gali gamintis nuo 0 iki 100°C temperatūroje. Tačiau kiekvienai metanogeninių ir kitų biodujų gamybos procese dalyvaujančių mikroorganizmų rūšiai reikalinga tik jai būdinga optimali temperatūra. Biodujų energetikoje priimta temperatūrą skirstyti į tris grupes: psichrofilinę (10–25°C), mezofilinę (25–40°C) ir termofilinę (50–65°C). Nuo bioreaktoriaus temperatūros priklauso, per kiek laiko iš turimų biologiškai skaidžių atliekų kiekio bus išgautos biodujos, o kuo temperatūra aukštesnė, tuo subtratas greičiau perdirbamas. Dar vienas svarbus dalykas biodujų ir metano gamyboje yra substrato pH. Metano gamyba vyksta gan siauru pH intervalu, maždaug nuo 5,5 iki 8,5, o optimalus intervalas nuo 7,0 iki 8,0.
Biodujų sudėtis priklauso nuo gamybos proceso parametrų, žaliavos rūšies ir sudėties, o biodujų energetinė vertė tiesiogiai susijusi su metano koncentracija jose. Jei metano kiekis sudaro daugiau nei 55 proc., biodujos laikomos vertingu kuru.
Apdorojus organines atliekas anaerobiniu būdu, pagamintos biodujos nepatenka į aplinką ir suvartojamos kaip kuras, todėl taip sprendžiamos ekologinės problemos ir kartu gaunama papildoma ekonominė nauda. Be to, apdorojant biologiškai skaidžias medžiagas mažinamas irstant išsiskiriančių į aplinką kvapų poveikis, o perdirbtas substratas panaudojamas dirvai tręšti.
Ši informacija sukurta ir viešinama vykdant projektą „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimo erdvė“ (Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonė „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“. Projekto kodas VP3-1.4-AM-09-K-01-039. Projekto vykdytojai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedra. Projekto partneris – VšĮ „Projektų parkas“). Daugiau informacijos apie projektą: www.ekoaplinka.eu
VGTU (nuotr. Gamintojo)
UIžs.nr. 2324
