prekiniai ženklai

Mados namų suplėšytos pėdkelnės už 140 eurų socialiniame tinkle sukėlė tikrą diskusijų audrą. Daugelis moterų tikino, kad tokių net už dyką neimtų. Tačiau stiliaus ekspertė aiškino, kad tokia reakcija normali, nes dažniausiai nauja drabužių tendencija žmonėms sukelia atmetimo reakciją, o drabužio kainą lemia prekinis ženklas. Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo, mados namų „Gucci“ suplėšytų pėdkelnių už 140 eurų, nuotrauka.

Apyvartos augimą planuojanti didžiausia Baltijos šalyse mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“ 2017 metais planuoja pristatyti naujus prekės ženklus, rekonstruoti parduotuves bei plėstis visose Baltijos šalyse. „Žadame kitais metais pateikti naujienų rinkai, tai yra prekiniai ženklai ir parduotuvės, kurių šiuo metu Baltijos šalyse nėra, bet apie tai dar truputį per anksti kalbėti. Mes dirbame su naujais produktais ir tikėtina, kad jie atsiras rudenį, bet kol kas mes jų įvardinti negalime.

 Populiariausios įmonės savo klientų nenustoja stebinti pačiais netikėčiausiais gaminiais. Ar teko kada ragauti makaronų skonio ledų ar blynų skonio gėrimo? Pasirodo, kai kurie žmonės tai perka. Pateikiame neįprasčiausių maisto produktų sąrašą (ebaumsworld.

Į Lietuvą per metus įvežama daugiau nei 230 tonų kvepalų – didžioji dalis iš Lenkijos ir kitų šalių ir tik 0,3 tonos iš kvepalų tėvyne laikomos Prancūzijos. Pastebima, kad iš Lenkijos importuoti kvepalai dažnai neatitinka originalių kvepalų savybių. Padirbtų kvepalų galima įsigyti turgavietėse, iš nesąžiningų prekeivių, kurie savo prekes siūlo įsigyti interneto forumuose ar atvykus į jų namus. Deja, pasitaiko, kad nekokybiškų kvepalų žmonės nusiperka ir parduotuvėse.

Tarptautinės bendrovės labai greitai atranda įstatymų landas bei galimybes pasinaudoti mokestinėmis lengvatomis. Vien tik „Apple“ per 2010 metus užsienio rinkose (ne JAV) uždirbo 13 mlrd. JAV dolerių, tačiau nuo šios sumos sumokėjo vos 130 mln. JAV dolerių mokesčių, rašo „Der Spiegel“. Daugybė milijardinius pelnus uždirbančių tarptautinių bendrovių ieško teisėtų kelių sumažinti mokestinę naštą kone iki nulio.

Praėjusią savaitę Rusijai tapus pilnateise Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare įsigaliojo pakeitimai importuotojams. Pabrangęs prekių ženklų, išradimų ir dizaino registravimas iš pirmo žvilgsnio turėtų neigiamai paveikti Lietuvos produkcijos eksportuotojus, tačiau sumažintas muitų tarifas, suvienodintos Rusijos piliečių ir užsieniečių sąlygos artimiausiu metu turėtų tik didinti Rusijoje registruojamų intelektinės nuosavybės objektų skaičių.

Daugiau kaip 90% Europos Sąjungos (ES) piliečių, rinkdamiesi maisto produktus, daugiausia dėmesio skiria jų kokybei ir kainai, daugiau kaip 71% yra svarbi maisto produktų kilmės šalis, o 41% apklaustųjų – renkantis maisto produktus, labai svarbus žinomas prekinis ženklas. Tokios išvados paskelbtos naujausioje „Eurobarometro“ atliktoje apklausoje. Kaip teigiama Europos Komisijos pranešime spaudai, „Eurobarometro“ apklausoje dalyvavo daugiau nei 26 500 gyventojų iš visų 27 ES valstybių.

Londono olimpinių žaidynių organizatoriai sugriežino taisykles, reglamentuojančias oficialiųjų prekinių ženklų naudojimą. 250 uniformuotų „prekinių ženklų policijos“ pareigūnų vaikštinėja gatvėmis, kur netrukus šurmuliuos olimpinės žaidynės, tam, kad užtikrintų, jog smulkusis verslas neleistinai nesipelnytų iš didžiausio pasaulyje sporto įvykio ir jo simbolių.

Daugiau nei 12 mln. suklastotų „Adidas“ produktų praėjusiais metais konfiskuota visame pasaulyje. Tokius mastus skaičiuoja pati kompanija, o anot jos atstovų, klastotės neša žalą ne tik prekių ženklų savininkams, bet ir vartotojams, rašo BBC. Anot „Adidas“ atstovės Katjos Schreiber, sumažėjo ne tik kompanijos pardavimai, grėsmė iškilo ir pačiam prekių ženklui.

Didžioji dalis Lietuvos interneto naudotojų prieš įsigydami prekes ir paslaugas ieško informacijos apie jas elektroninėje erdvėje. Ketvirtadalis internautų teigia pasitikintys kitų žmonių išsakyta nuomone internete. Kas septintam potencialiam pirkėjui bent vienas neigiamas atsiliepimas ar apžvalga apie produktą internete gali nulemti nepalankią nuomonę apie prekės ženklą. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas specialus interneto vartotojų elgsenos tyrimas.

Medicinos ekspertai jau seniai žino ir savo praktikoje naudoja placebo efektą, dėl kurio metodai ar procedūros neturintys jokios gydomosios galios kartais pasirodo veiksmingi gydant įvairius negalavimus. Vienas iš daugelio placebo apibrėžimų – apgaulė, tariamas vaistas. Nors placebas medicinoje naudojamas jau pakankamai senai, šio veiksnio pritaikymas ir poveikis kitoms žmogaus gyvenimo sritims yra beveik netyrinėtas.

Ketvirtadienį „Aprangos“ grupė prekybos ir pramogų centre Vilniaus „Akropolis“ atidaro pirmąją Baltijos šalyse avalynės ir aksesuarų parduotuvę „Aldo“. Avalynės tinklo vystymas – nauja kryptis ir iššūkis „Aprangos“ grupės veikloje. „Aldo“ vienas sparčiausiai augančių avalynės ir aksesuarų tinklų pasaulyje. Šiuo metu, prekės ženklas itin aktyviai plečiasi Europos regione, neseniai atidarė parduotuves Čekijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje, plečia tinklą Anglijoje, Prancūzijoje.

Drabužių mažmeninės prekybos rinkos lyderė Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Aprangos“ grupė pasirašė franšizės sutartį su „Burberry“ dėl trijų parduotuvių atidarymo Baltijos šalyse. Pirmosios „Burberry“ parduotuvės Rygoje (Latvija) ir Taline (Estija) bus atidarytos antrajame 2012 metų pusmetyje. „Burberry“ yra 1856 metais įkurtas išskirtinio britiško braižo prabangos prekės ženklas, kuris yra ir vienas labiausiai atpažįstamų ženklų pasaulyje.

Trečiadienį užsidarius akcijų biržoms „Apple“ rinkos vertė peržengė 500 mlrd. JAV dolerių ribą ir įtvirtino jos kaip vertingiausios pasaulio kompanijos poziciją, praneša BBC. Tik šešių JAV kompanijų rinkos vertė peržengė šią ribą. Naftos milžinė „Exxon Mobil“ tiek buvo verta 2007-aisiais, „Microsoft“ 2000-aisiais trumpai buvo verta 600 mlrd. JAV dolerių. 500 mlrd.

Lietuviai mažesnius savo šalies miestus pažįsta pagal ten įsikūrusias bendroves ir prekių ženklus, o ne pagal miestų istorines vietas ar herbus. Tai parodė Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) užsakymu atliktas rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ tyrimas, kuriame 1700 gyventojų turėjo pateikti po vieną žodį ar žodžių junginį, kuris pirmiausia asocijuojasi su tam tikro miesto pavadinimu.

Neretai atsitinka taip, jog žlugus kompanijoms, jų prekiniai ženklai nenustoja gyvuoti ir toliau. „Cnn.com“ pasakoja apie tokius prekinius ženklus, kurie neišnyko net po to, kai jų „tėvai“ – prekinį ženklą naudojusios verslo kompanijos – bankrutuodavo ir būdavo likviduojamos. Turbūt naujausiu tokiu atveju galėtume laikyti kompanijos „Kodak“ istoriją.

Pirmą kartą per penkerius metus Didžioji Britanija patenka į dešimties mažiausiomis prekių kainomis pasižyminčių šalių sąrašą. Kaip skelbia „PriceRunner.co.uk“, D. Britanija aplenkė Vokietiją, Portugaliją, Airiją ir Ispaniją bei atsidūrė šeštoje sąrašo vietoje. Tiesą sakant, kai kurių prekių kainos D. Britanijoje yra mažesnės nei bet kurioje kitoje Europos valstybėje. D. Britanijoje „Coke“ skardinę galima įsigyti tik už 59 pensus, kai Norvegijoje tokia skardinė kainuotų 3,99 svarus sterlingų.

Keliauti apsipirkti į užsienį – Lietuvoje ne naujiena. Lietuviai tokiems apsipirkimams neretai renkasi kaimyninę Lenkiją, o mūsų kaimynai baltarusiai grupėmis ir po vieną su tuščiais pirkinių krepšiais traukia į Lietuvą. Kalbinti didžiųjų prekybos ir pramogų centrų vadovai neslepia, kad baltarusiai – svarbi pirkėjų grupė, o jų srautas, palyginti su ankstesniais metais, gerokai išaugęs.

Prekybos centras „Europa“ ketvirtadienio vakarą restorane „Vapiano“ pristatė pasikeitimus centro vadovybėje. Naująja „Europos“ vadove tapo Gintarė Urnevičienė, iki šiol ėjusi direktoriaus pavaduotojos pareigas.  Rinkodaros vadove išrinkta Jurga Sakalauskaitė, buvusi bendrovės „Business talk“ direktorė. Anot G. Urnevičienės, 2010 metais pradėtos prekybos centro reformos davė gerų rezultatų.

„Unilever“ kompanija šiandien paskelbė apie „Ingman Ice Cream“ bendrovės įsigijimą. Tai sustiprins „Unilever“ pozicijas ledų rinkoje ir papildys esamą asortimentą, kurį sudaro BigMilk, Magnum, Carte d'Or ir kiti gerai pasaulyje žinomi prekiniai ženklai.

Iš viso su krepšiniu susijusiose akcijose ir žaidimuose dalyvavo 73,2 proc. Lietuvos gyventojų. Vis dėlto, iš daugiau kaip 40 įvairių prekinių ženklų akcijų, populiariausios buvo prekybos centrų akcijos. Jos užgožė ir tiesioginių krepšinio čempionatų rėmėjų akcijų žinomumą bei įsitraukimą. Tai paaiškėjo reklamos planavimo ir pirkimo agentūros „OMD“ tyrimo metu. Prekybos centro „Maxima“ krepšinio čempionatui skirtas akcijas žinojo 32,2 proc., o dalyvavo – 26,4 proc. apklausos dalyvių.

Kai kurie prekiniai ženklai ne tik atkreipia mūsų dėmesį, bet tiesiog priverčia juos įsimylėti. Pasak „Forbes“, lojalumas konkrečiam prekiniam vardui tėra kiekvieno žmogaus asmeninio apsisprendimo reikalas. Tad greičiausiai toks prielankumas prekiniam ženklui tiesiog atspindi praktinius žmogaus poreikius. Visgi yra ir tokių prekinių vardų, kurių vartojimas reiškia šiek tiek daugiau.

Didžiųjų kompanijų prekiniai ženklai kaip įmanydami stengiasi tapti kuo pastebimesniais, patrauklesniais ir įtaigesniais – su tuo esame susidūrę kiekvienas iš mūsų. Ypač tam jautrūs yra vaikai. Knygų „Buyology“ ir „Brandwashed: Tricks Companies Use To Manipulate Our Minds And Persuade Us To Buy“ autorius Martinas Lindstromas  detaliai aprašo, kokius metodus ir gudrybes naudoja didžiosios kompanijos tam, jog pritrauktų savo potencialių klientų dėmesį.

Dauguma kompanijų kasmet išleidžia milijardus dolerių, kad padarytų savo produktą populiarų ir paklausų, tačiau, deja, ne visoms įmonėms tai sėkmingai pavyksta. Tuo tarpu, kitos kompanijos turi savo lojalius klientus, kurie kaskart sugrįžta ir perka tik jų prekiniu ženklu pažymėtą produkciją. Stiprus prekinis ženklas ne tik padeda įmonei gauti didesnes pajamas ir pelną, bet ir įgyti didesnį konkurencinį pranašumą prieš kitas įmones.

Įsivaizduokite tokią situaciją – užeinate į parduotuvę, o ten visos prekės vienodos, jokių pakuočių, spalvų, jokio ženklinimo. Būtų keista, tiesa? Juk nedažnai susimąstome, kad kartais parduotuvėje ne mes renkamės prekę, o ji renkasi mus. Žymių kompanijų prekiniai ženklai mums tarsi savaime garantuoja, kad prekė kokybiška ir verta mūsų pinigų – tokią vertę neša geras prekės logotipas. Tačiau tam, kad jį sukurtum, gali prireikti ne vienerių metų darbo.