politika

Pasitraukimas iš partijų susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos ir savo parašo atsiėmimas parodytų, kad ši problema neberūpi, o artėjant rinkimams tai tėra politinis šou, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas. Opozicinė Darbo partija šią savaitę pranešė, kad jei pasitvirtins, jog partijų susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos nėra vykdomas, jie svarstys trauktis iš jo.

Buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius grįžo į privatų sektorių – dirba dviejuose analitiniuose centruose. Socialinio tinklo „LinkedIn“ paskyroje jis skelbia, jog gegužę tapo įstaigos „Centenary Policy Institute“ vyresniuoju patarėju, taip pat su kitais asmenimis birželį įsteigė analitinį centrą „World is a School“. Kaip BNS nurodė R. Šimašius, „World is a School“, kuriai vadovauja buvęs jo politinis bendražygis, buvęs sostinės vicemeras Tomas Gulbinas, yra nedidelis analitinis centras, skirt...

Dėl Kupiškio rajono mero posto varžytis ketina penki kandidatai, kuriuos kelia socialdemokratų, konservatorių, valstiečių, Lietuvos regionų partijos ir Liberalų sąjūdis. Penktadienį iki darbo dienos pabaigos politikams, siekiantiems dalyvauti Kupiškio mero rinkimuose, baigiasi terminas pateikti pareiškinius dokumentus. Juos iškelti gali tik penkios minėtos partijos, kurios anksčiau registravosi politinės kampanijos dalyvėmis.

Advokatas Ignas Vėgėlė teigia rudenį paskelbsiąs, ar planuoja sukti į politiką, bet pabrėžia, kad tai darytų ne vienas, o su didele komanda bendraminčių. „Kalbant apie konkrečias datas, manau, kad baigsis vasara, ateis ruduo ir esu užsiminęs, kad rudenį tikrai paskelbsiu sprendimą, ką aš toliau ketinu daryti ir ar ketinu eiti į politiką“, – pirmadienį BNS sakė teisininkas.

Populiariausia Lietuvos partija išlieka opoziciniai socialdemokratai, į antrą vietą grįžta valdantieji konservatoriai. Jos duomenimis, jei kitą sekmadienį vyktų rinkimai į Seimą, už Lietuvos socialdemokratų partiją balsuotų 19,1 proc. apklaustųjų. Gegužės mėnesį, kai pastarąjį kartą vyko apklausa, socialdemokratams savo balsą žadėjo 18,1 proc. respondentų.

Iniciatyvos „Skaidrinam“ iniciatorius visuomenininkas Andrius Tapinas trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ apžvelgė, kokių veiksmų ėmėsi kaltinimų sulaukę politikai.

Valstybės gynybos taryba (VGT) siūlo steigti Lietuvoje dar vieną karinį poligoną, taip pat, pasak jų, keičiasi požiūris į mūsų gynybą. Posėdžio metu kalbėta ir apie norą pirkti vokiškus tankus. Pasibaigus VGT prezidento patarėjas Kęstutis Budrys trumpai paaiškino, kad valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos klausimas yra įslaptinas, todėl daug apie tai kalbėti neišeina, bet esmė ta, pasak jo, kad keičiasi mūsų požiūris į gynybą.

Valstybės gynimo taryba posėdyje svarstė elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa situaciją.  Valstybės gynimo taryba pirmadienį pavedė Vyriausybei artimiausiu metu sutarti su Latvija ir Estija dėl elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa 2025 metų pradžioje.

Europa ir Amerika – tiesiogine prasme verda nuo karščio, tačiau transatlantinis dėmesys sutelktas kitur. Ištisus mėnesius mokslininkai skambino pavojaus varpais dėl neįprastų sausumos ir vandenynų temperatūros pakilimų. Liepos pradžia buvo šilčiausia planetos savaitė istorijoje. Birželis taip pat nemaloniai nustebino. Tikėtina, kad stipraus El Ninjo atėjimas dar labiau padidins pasaulinę temperatūrą ir visame pasaulyje kils ekstremalūs orų reiškiniai, rašo Politico.

„Nežinome, kas bus po Zelenskio“, – sako politologė Kimberly Marten, aiškindama NATO atsisakymą suteikti Ukrainai narystės terminą. NATO viršūnių susitikime Vilniuje Ukraina negavo oficialaus kvietimo prisijungti prie aljanso, nors Zelenskis buvo nepatenkintas, o ukrainiečių ir jos rėmėjų delagacijos – nusivylę, rašo „Meduza.io“. Tuo pačiu metu neaišku, kokių kitų galimybių Rusija turi eskaluoti konfliktą, jei nenaudoja branduolinių ginklų.

Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallece'as kalbėdamas NATO viršūnių susitikimo diskusijose sakė suprantantis Volodymyro Zelenskio nekantrumą ir norą prisijungti prie NATO, bet tikino, kad NATO neturi priimti norinčios į Aljansą įstoti šalies konfliktų. Na, o Putiną B. Wallesas pavadino paprasčiausiu melagiu ir patikino, kad jokie triukai, liečiantys branduolinį ginklą ar branduolinę jėgainę – neprasprūs nepastebėti.

Tarptautiniai rinkimų stebėtojai pirmadienį pareiškė, kad savaitgalį Uzbekistane vykusiuose prezidento rinkimuose stigo realios konkurencijos. „Uzbekistano prezidento rinkimuose stigo –tikros politinės konkurencijos, nepaisant tam tikrų reformų pastangų“, – teigiama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) rinkimų stebėjimo misijos pareiškime.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, ilgiausiai pareigas einantis šios šalies vadovas, pirmadienį pareiškė, kad po rinkimų, kuriuos tenka rengti žlugus jo koalicinei vyriausybei, pasitrauks iš politikos. „Kai po rinkimų bus prisaikdinta nauja vyriausybė, aš pasitrauksiu iš politikos“, – parlamentui pareiškė nuo 2010 metų pareigas einantis M. Rutte.

Įtampa tarp NATO sąjungininkių ir Rusijos, regis, pasiekė aukščiausią tašką. Bet tai – ne naujiena nei NATO, nei rusams. Ilga ir gana nedraugiška abiejų pusių istorija rodo, kad ginklais žvanginta ne kartą, o ir branduoliniu vėzdu mojuota dažniau nei norėtųsi. Buvo laikas, kai NATO sąjungininkai nė akimirkos neabejojo, kad sovietų grasinimai rimti, todėl greta sienos laikė įspūdingas karines pajėgas.

Lietuvos ir Lenkijos specialiųjų operacijų kariai penktadienį Klaipėdoje, Danės upėje, treniravosi vaduoti užimtą kritinę infrastruktūrą. Pratybas stebėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda bei Lenkijos vadovas Andrzejus Duda, po jų prezidentai prasitarė, kad dėl pakitusios saugumo situacijos regione jie atskiru laišku kreipsis į NATO sąjungininkus.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje porai dienų mūsų sostinę padarys bene saugiausia vieta šioje Europos dalyje. Atvykstantys aukšti pareigūnai bus saugomi ne tik policijos, kariuomenės, bet ir oro gynybos sistemų „Patriot“, žvalgybos pareigūnų. Toks aukštas saugumo lygis – nieko naujo, nes Lietuvoje susiriks 31 NATO valstybių vadovai.

Aršiausio visų laikų iššūkio Vladimirui Putinui per jo prezidentavimo 23 metus poveikis vis dar sklando ore. Maskvos elitas turi klausimų Kremliaus vadovui ir svarbiausias jų – ar Rusijos prezidentas bent akimirkai prarado šalies kontrolę, rašo „The Washington Post“.  Putinas, pirmadienį kreipdamasis į tautą pirmą kartą po šio savaitgalio ginkluoto maišto, padėkojo gyventojams už „vienybę ir patriotizmą“, o tai, anot jo, aiškiai parodo, kad „bet koks bandymas sukelti vi...

Visų akys nukreiptos į Maskvą, bet niekas nežino, į ką žiūri Maskva. Ar bus ir daugiau sukilimų? Ar Vladimiras Putinas ims dar labiau siautėti Ukrainoje, kad atlygintų? Ar jo branduoliniai ginklai saugūs? Ar viskas kažkaip grįš į status quo laikus iki karo? Tokio pobūdžio klausimai pasipylė po nesėkmingo maišto Rusijoje, kai Wagnerio grupės samdiniai buvo vos kelios valandos iki Maskvos, bet paskutinę minutę apsisuko, klausia Politico.

Šiemet Lietuvoje startavusio socialinio tinklo „77.lt“ puslapio kūrimas buvo finansuotas europarlamentaro Viktoro Uspaskicho ir jo buvusios žmonos Jolantos Blažytės įmonių lėšomis, skelbia portalas LRT.  Kaip skelbiama, naujame socialiniame tinkle susibūrė veikėjai, socialiniuose tinkluose platinę dezinformaciją apie pandemiją, skiepus, Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.

Jungtinėms Valstijoms ir jų Europos sąjungininkėms besistengiant suprasti praėjusį savaitgalį Kremliuje tvyrojusį chaosą ir jo priežastis, jos tuo pat metu ragina Kyjivą pasinaudoti „langu“, galimybe ir ryžtingiau veržtis atsiimant savo teritorijas. Tuo pat metu NATO šalys laikosi tyliai Kremlius atžvilgiu ir pabrėžia, kad tai, kas vyksta Rusijoje, yra Rusijos vidaus reikalas, rašo Politico.

Spaudos konferencijos Pabradėje metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas padarė klaidą, kuri pralinksmino Vokietijos gynybos ministrą Borisą Pistorius ir visus susirinkusius konferencijos dalyvius.

2022 m. vasario 24 d. didysis ukrainiečių romanistas Andrejus Kurkovas ir jo žmona savo namuose Kyjive buvo pažadinti Rusijos raketų garsų. Iš pradžių jis negalėjo patikėti tuo, kas vyksta. „Jūs turite psichologiškai priprasti prie minties, kad karas prasidėjo“, – rašė jis.

Pasaulis žinojo, kad 1985 m. Robertas Ballardas skyrė labai daug dėmesio tiksliai nustatyti „Titaniko“, kuris prieš kelis dešimtmečius dingo Atlanto vandenyno gelmėse, nusinešęs daugiau nei 1500 žmonių, buvimo vietą. Bet visa tiesa apie paieškas paaiškėjo tik po daugelio metų, rašo „The Washington Post“.  Patyręs okeanografas Ballardas atrado „Titaniko“ skendimo vietą itin slapto JAV karinio jūrų laivyno tyrimo dėl dviejų nuskendusių branduolinių povandeninių laivų, metu.

Prezidentas ir premjerė – nesutaria. Tai buvo galima pastebėti nuo pat pirmos jų darbo dienos. Tiesa, vieši apsižodžiavimai, nenoras susitikti ar institucijų, kurioms vadovauja šie politikai, tarpusavio konkurencija, kuo toliau tuo labiau verčia stebėtis net ir visko mačiusius ekspertus. Aukščiausių šalies vadovų antipatiją vienas kitam, pasak portalo tv3.lt kalbintų ekspertų, lemia asmeninės ambicijos, patirtos nuoskaudos ir mintis, kad vėl gali tekti susiremti rinkimuose.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje porai dienų mūsų sostinę padarys bene saugiausia vieta šioje Europos dalyje. Atvykstantys aukšti pareigūnai bus saugomi ne tik policijos, kariuomenės, bet ir oro gynybos sistemų „Patriot“, žvalgybos pareigūnų. Toks aukštas saugumo lygis – nieko naujo, nes Lietuvoje susiriks 31 NATO valstybių vadovai, tarp jų ir tie, kuriems, pasak ekspertų, gresia realus pavojus.

Dėl pirmalaikių rinkimų šalyje kilusi politinė krizė atspindi ilgalaikes valdančiųjų  problemas, partijos suvažiavime šeštadienį sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis taip pat pabrėžė, kad aukštos politinės kultūros standarto Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siekė tik būdama opozicijoje.

Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė ketvirtadienį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdybai pateikė prašymą stabdyti narystę partijoje iki to laiko, kol Lazdijų rajono savivaldybėje bus baigtas jos inicijuotas neplaninis auditas tema „Lazdijų r. sav. tarybos narių išlaidų kompensavimo ir jų dalinio darbo apmokėjimo pagrįstumas“. Politikė iki minėto laikotarpio atsisako ir visų partijoje užimamų pareigų: partijos pirmininko pavaduotojos ir valdybos narės.

Jei kas nors ir pateisino Putino lūkesčius karo Ukrainoje metu, tai buvo Kremliaus propagandos mašina. Propaganda – tai šiuolaikinės Rusijos morka, siūloma jos piliečiams. Ji atsakinga už visuomenės įtraukimą į valstybės karo darbotvarkę. Kasdien 82 milijonai rusų įsijungia į didžiulį valstybės kontroliuojamos televizijos kanalų tinklą, kuris suteikia jiems vienodą pasaulio viziją: priešišką, baisią vietą, kurioje Rusija kovoja su blogio jėgomis.

Turkijoje neseniai praūžė rinkimai, kuriuos laimėjo prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, užsitikrinęs naują kadenciją šalies vadovo poste.  Prezidentą matome kaip vienos stipriausių šalių vadovą, tačiau kas žinoma apie jo asmeninį gyvenimą ir Turkijos pirmąją ponią? Ji tvirtina gyvenanti „nuolankų ir kuklų“ gyvenimą, be išimčių paisanti itin griežtų musulmoniškų vertybių. Tačiau realybėje – kiek kitaip.

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja, ambasadorė Baiba Bražė teigia, kad Vilniaus viršūnių susitikime būtina sustiprinti Aljanso politinius ryšius su Ukraina. Kalbėdama per NATO valstybių parlamentų vadovų susitikimą Lietuvos Seime ji teigė, kad sąjungininkės teikia karinę pagalbą Ukrainai, tačiau svarbūs ir politiniai ryšiai.

Jei būtų iš naujo formuojama Vyriausybė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako būtų linkęs tęsti ketveriems metams suplanuotus darbus.  „Iš tikrųjų reikia palaukti sprendimų, tačiau šiuo atveju aš galiu pasakyti, kad darbai buvo suplanuoti ketveriems metams, ir labai konkretūs, ir kai kurie dalykai, kurie dar buvo derinami tarp institucijų, tačiau nepasiekė to etapo, kad mes pradėtume įgyvendinti kai kurias reformas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Anušauskas.

Seimui ketvirtadienį planuojama pateikti pataisas, kad savivaldos politikams vietoje skandalą sukėlusių vadinamųjų kanceliarinių išmokų būtų mokamas atlyginimas – siektų penktadalį mero algos. Vietos savivaldos įstatyme būtų numatyta, kad savivaldybės tarybos nariams nustatomas 20 proc. tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas. Opozicijos lyderiui bei komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc.

Į Paryžių siekti rekordinio – 23-io – „Didžiojo kirčio“ vienetų titulo atvyko serbas Novakas Džokovičius (ATP-3). Jis pirmadienį startavo pergale 6:3, 6:2, 7:6 (7:1) prieš JAV atstovaujantį Aleksandarą Kovačevičių (ATP-114). Po pergalės yra įprasta, kad nugalėjęs tenisininkas gauna progą kažką parašyti ant kameros. Dažniausiai tai būna menkos reikšmės žinutės, tačiau šį kartą N.Džokovičius nusprendė pasielgti kitaip ir parašė politinį pareiškimą.

Turint omenyje psichinę kančią ir kai kuriais atvejais žiaurias represijas, kurias patyrė daugybė tūkstančių rusų, kurie priešinasi Putinui ir Rusijos karui su Ukraina, visi nori žinoti, kodėl Rusijos opozicija nesugebėjo jo sustabdyti. Viena teorija teigia, kad ji turi kažką bendro su įgimtu Rusijos nacionaliniu charakteriu, ogi paklusnumu, rašo „Meduza.

Lietuvai, Latvijai ir Estijai vis dar sunku susidoroti su Kremliaus propaganda. Šiose šalyse gyvena nemažai rusakalbių gyventojų ir dalis jų vis dar žiūri valstybinius Rusijos kanalus, o Rusijos specialiosios tarnybos aktyviai naudojasi vietiniais prokremliškais aktyvistais. Nepaisant to, kad Baltijos šalių valdžia aktyviai kovoja su Kremliaus įtaka, prokremliški aktyvistai tęsia savo veiklą, o propagandiniai leidiniai toliau propaguoja Maskvos „tiesas“,  rašo The Insider.

2018 metais pristatydamas hipergarsinę raketą „Kinžal“, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gyrėsi, kad jos perimti beveik neįmanoma. Tačiau naktį į pirmadienį Ukrainos vadai teigė numušę visą pusšimtį tokių raketų, kurios skriejo Kyjivo link. Jie taip pat sakė, kad Ukrainos oro gynyba numušė dar keliolika kitokių raketų ir Irane pagamintų bepiločių orlaivių. Taigi, Putinas buvo neteisus, rašo Politico.

Lietuvos Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė Taline dalyvauja Baltijos šalių premjerų ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikime. Po susitikimo trys premjerai ir Vokietijos kancleris pareiškė, kad daugiausiai kalbėta apie artėjantį NATO susitikimą ir Ukrainą. Tiesa, Vokietijos kanceleris nuo klausimą apie brigadą Lietuvoje išsisuko, o paklaustas apie vokiškus ginklus Rusijos teritorijoje pastebimai susierzino.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen tapo rimta pretendente vadovauti NATO. Politikė visai neseniai gavo kvietimą apsilankyti Baltuosiuose rūmuose. Vašingtonas paskelbė, kad prezidentas Joe Bidenas kitą mėnesį priims Frederiksen, o tai pakurstė gandus NATO būstinėje, kad JAV gali palaikyti Danijos kandidatę vadovauti NATO. Tradiciškai šis postas yra skirtas europiečiui, tačiau jam reikia Vašingtono palaiminimo, rašo Politico.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda atmeta dalies valdančiųjų politikų kritiką dėl prezidento rinkimų kampanijos finansavimo. „Tai, kad prezidentas rinkimų kampanijai išleido dvigubai mažiau pinigų, rinkdamas privačias lėšas, jam reikia aiškintis“, – Paryžiuje žurnalistams sakė G. Nausėda. „Tačiau kad partiniai kandidatai, išleisdami biudžetines lėšas gerokai didesnes, taškė pinigus į kairę, į dešinę, jiems tai nekelia klausimų.

Lietuvą krečianti politinė krizė ir Vyriausybės grasinimai atsistatydinti po to, kai paskutinė NATO delegacija paliks Vilnių, įtikina ne visus. Pasak politologų ir komunikacijos specialistų, tai, ką Lietuva stebi jau nuo penktadienio, yra ne kas kita, kaip karštų galvų šou. Plano, anot specialistų, konservatoriai neturi, jie meta politinę bombą žmonėms po kojomis ir stebi, kaip šie reaguoja. Nuo visuomenės reakcijų, o ne nuo politikų principų priklausys tolimesnis Vyriausybės likimas.

Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas ir buvęs prezidento patarėjas Albinas Januška šiomis dienomis daug kalba ir mąsto apie šalies gynybą, diplomatiją ir tai, kad darydami daug, galime dar daugiau. Interviu portalui tv3.lt jis sakė, kad besidžiaugdami naujais regiono gynybos planais, turėtume prisiminti, kad dislokuotų sąjungininkų pajėgų čia visgi neturėsime, o tai – ne kas kita, kaip rusų pergalė.

Kai 1999 m. valdžią perėmė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Rusijos kariuomenė išgyveno dešimtmetį posovietinio žlugimo. Per ateinančius 20 metų Putinas ir jo kariniai patarėjai atkūrė šias pajėgas į galinčias atlikti įvairias operacijas visame pasaulyje, su pažangiais karo laivais ir orlaiviais bei gerai ginkluotais kariais.

Gegužės pradžioje įtampa tarp Rusijos gynybos ministerijos ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimos privačios karinės bendrovės „Wagner“ prasiveržė į viešumą. Ištisus mėnesius Wagnerio kariai vaidino pagrindinį vaidmenį Rusijos apgultyje prie Bachmuto ir tai darė milžiniškomis žmogiškomis sąnaudomis. Bet ir Prigožinas jau prarado kantrybę, apšaukė Rusijos karo vadus, generolus ir galimai net patį Putiną.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio iškelta mintis dėl pirmalaikių rinkimų veikiau yra derybinė pozicija nei noras iš tikrųjų eiti iki galo, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Jei rinkimai į Seimą vyktų šį sekmadienį, daugiausiai rinkėjų rinktųsi socialdemokratus, antra būtų Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje atlikta gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad jei Seimo rinkimai vyktų šį sekmadienį, daugiausia rinkėjų palaikymo – 21,8 proc. balsų (13,1 proc. vasarį) – gautų Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujama opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, rodo rodo lrt paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Kelionėmis į Baltarusiją išgarsėjęs ir veikimu prieš Lietuvą įtariamas veikėjas Kazimieras Juraitis savo „Youtube“ kanale paskelbė pokalbį su Vladimiro Putino įkvėpėju laikytu filosofu Aleksandru Duginu. Šis ultrakonservatyvus rusų veikėjas garsėja savo imperinėmis pažiūromis ir drastiškais pasisakymais apie tai, kas „priklauso Rusijai“. Jo dukra Darija Dugina pernai vasarą buvo susprogdinta savo automobilyje Maskvoje, manoma, kad buvo taikytasi į A. Duginą.

Vokietijos atsargos generolas, buvęs NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vadas Jörgas Vollmeris yra laikomas dideliu Lietuvos draugu. Būtent jis dėjo daug pastangų, kad Lietuvoje atsidurtų NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, prisidėjo prie jos dislokavimo, formavimo ir komplektavimo, o už tai 2018 metais prezidentės buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.

„Turkijos šimtmečio“ pažadas buvo vienas pagrindinių prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano šūkių prieš šį sekmadienį vyksiančius šalies prezidento ir parlamento rinkimus. Ir beveik nekyla abejonių, su kuo jis konkuruoja: artėja Turkijos Respublikos šimtmetis, ji įkurta 1923 m. spalio 29 d., vadovaujant Mustafai Kemaliui Atatürkui. Nuo tada, kai 2002 m. atėjo į nacionalinę valdžią, Erdoganas tikrai įrodė esąs įtakingiausias Turkijos lyderis nuo Atatiurko laikų.

Ekspertai negali atsistebėti, kad Rusija vis radikalėja ir ima panašėti į nacistinę Vokietiją, kuria jau senokai žavisi rusai. Pasak buvusio ambasadoriaus Ukrainoje Petro Vaitiekūno ir karo istoriko Valdo Rakučio, rusams iki visiškos transformacijos link fašistinės visuomenės dar trūksta svaiginančių pergalių, arba žiaurių pralaimėjimų. Po jų, kelio atgal jau nebus.