politika

Projektas „All Eyes on Wagner“ (AEOW) paskelbė naują ataskaitą apie „Wagner“ samdinių veiklą Malyje per pirmuosius sukarintos grupės veiklos metus šalyje. Analitikai rinko informaciją iš atvirų šaltinių, žiniasklaidos pranešimų, liudininkų parodymų ir žmogaus teisių aktyvistų pasakojimų apie Rusijos samdinių nusikaltimus. Tai apima masines žudynes, prievartavimą, plėšikavimą ir civilių išpuolius, rašo Meduza.io.

Nemaišykime sporto su politika – tokia frazė dažnai pasigirsta viešojoje erdvėje. Tačiau sporto ir politikos maišymas yra tiesiog neišvengiamas, o ypač vienoje didžiausių sporto švenčių – Pasaulio futbolo čempionate. Apie politikos atspalvius Katare vykstančiame Pasaulio futbolo čempionate tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbėjosi naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas, Eglė Samoškaitė ir Andrius Jakimčuk.

Kai žmonės skundžiasi, kad viskas brangu, sakau: turi stogą virš galvos, elektrą ir vandens. Žmonės Chersone ar Mariupolyje neturi nieko. Vakarų politikų pareiga – paaiškinti savo visuomenėms, kad staigus visko brangimas yra tiesioginė Putino veiksmų pasekmė. Esame įsipareigoję ir toliau remti Ukrainą, interviu „Wirtualna Polska“ sakė Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

Ukrainos žvalgybai pasidalinus informacija apie galimą pavojų Astravo atominei elektrinei ir didėjančią hibridinių išpuolių tikimybę Baltarusijoje, portalo tv3.lt kalbinti ekspertai sakė, visiškai nenustebę dėl tokių pranešimų. Šlykščių šunybių iš Baltarusijos ir Rusijos pusės reikia laukti, nes Maskva nenuleidžia rankų ir nori „pakelti temperatūrą“ mūsų regione, atkeršyti. Visgi ar tikrai taikiniu gali tapti Astravo AE kalbinti specialistai abejojo.

Spalio 26 dieną Maskvos centre pasirodė ginkluoti vyrai su karine technika. Kai kurie maskviečiai tikėjosi, kad įvyks karinis perversmas, tačiau Rusijos federalinė apsaugos tarnyba (FSO) skubiai paskelbė „suplanuotas taktines pratybas, skirtas neutralizuoti terorizmo grėsmes ir apsaugoti pagrindinius vyriausybės objektus“. Žiniasklaida išsiaiškino, kad taktinės pratybos yra tik maža dalis specialiųjų priemonių, kurias FSO turi įgyvendinti.

Ukrainoje kariaujama ne tik ginklais, bet ir kompiuterių klaviatūromis. Kibernetininė erdvė kovoje tapo tokia pat svarbi, kaip ir mūšio laukai kur nors greta Donecko. O ir karas šiose erdvėse prasidėjo tikrai ne vasario mėnesį. Pasak kibernetinių grėsmių specialistų, diskutavusių apie kibernetines užpuolikų iš Rusijos gaujas, Ukraina nuo 2014 metų buvo kibernetiniu Rusijos poligonu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad dėl Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio galimybių toliau eiti šias pareigas bus sprendžiama sulaukus institucijų atsakymų apie jo galimus ryšius su teisėsaugai žinomais asmenimis, tačiau, jos manymu, komisijos pirmininkas bent laikinai turėtų nusišalinti nuo pareigų.

Interpeliacijų banga valdantiesiems grasinantys opozicionieriai skelbia kalbėsiantys ir apie nepasitikėjimą visa Vyriausybe. Tiesa, patys stoti už valstybės vairo jie nenorėtų. Pasak opozicijos, tie patys, kuriais nepasitikima, tiesiog turėtų suformuoti kitą Vyriausybę. Galimai tokią, kuria būtų tikima labiau. Problemų, pasak politologų, Vyriausybėje išties yra, bet opozicijos siūlomi sprendimo būdai – kreivi.

Tarptautinė prekyba su Rusija šiais metais išaugo, net tada, kai buvo įvestos sankcijas po karo Ukrainoje pradžios. Tiesa, įsigaliojus apribojimams Maskvos aljansai keičiasi, bet kai kurios valstybės gerokai padidino pirkimą iš Rusijos prasidėjus karui.

Lietuva ir Lenkija buvo teisios daugybę metų aiškindamos Vakarų partneriams apie Rusijos grėsmę ir kėslus, sako Lietuvos ir Lenkijos politikos formuotojai susirinkę į neformalią diskusiją Vilniuje. Pasak jų, scenarijai, kurių abi šalys bijojo, deja, bet išsipildė.

Devintojo dešimtmečio pradžioje demokratijos tyrinėtojas Robertas Dahlas pastebėjo, kad „didžiojoje pasaulio dalyje demokratijos vystymuisi ir palaikymui palankių sąlygų nėra arba geriausiu atveju jos silpnos“. Vos Dahlas parašė šiuos pesimistinius žodžius, kai tapo aišku, kad demokratija atsidūrė ant didžiausio istorinio klestėjimo slenksčio.

Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kažkada laikyta kandidate į NATO generalinio sekretoriaus postą, dabar sako, kad jos griežta pozicija Rusijos atžvilgiu, įskaitant raginimus nugalėti Rusiją Ukrainoje prieš prasidedant bet kokioms taikos deryboms, tikriausiai užkirto jai kelią į NATO vadovo postą, rašo „The New York Times“.  2009–2019 metais Lietuvai vadovavusi D. Grybauskaitė interviu šią savaitę sakė, kad aukščiausias NATO diplomatinis postas dažniausiai atite...

Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas, „Freedom House“ viceprezidentė Nicole Bibbins Sedaca, „Alliance of Democracies“ vykdomasis direktorius Jonas Parello Plesner ir JAV prezidento Joe Bideno specialusis asistentas Robertas Berschinskis paskelbė apie bendros darbo grupės, priešinantis autoritarinių režimų spaudimui, veiklos pradžią. Jie pridūrė, kad demokratijos privalo jungtis ir priešintis autokratams, o rinkimų baigtis JAV niekaip nepakeis paramos Ukrainai.

Kinijos vaidmuo pasaulio politikoje kasdien vis didėja ir būtent Kinija, o ne Rusija, yra vadinama didesne grėsmė pasaulio stabilumui. Kiniją, kaip pagrindinę savo varžovę, mato ir JAV, atvirai apie tai rašydama Nacionalinės gynybos strategijoje. Kinijos „didžiojo brolio“ vaidmuo padidėjo Rusijai įsivėlus į karą Ukrainoje, kuris atvėrė nemažai kelių kinams, šis karas jiems yra gana naudingas.

Lietuvoje gyvena apie 40 tūkstančių baltarusių ir dalis jų, situacijai namuose negerėjant, tikisi likti mūsų šalyje ir gal net tapti Lietuvos piliečiais, teigiama tyrime, kuris buvo atliktas apklausiant iš tėvynės neseniai pabėgusius baltarusius. Tiesa, ne visi baltarusiai čia jaučiasi laimingi, daliai jų nesuprantama, kodėl ukrainiečiams pabėgėliams sudaromos geresnės sąlygos nei jiems, nors sudėtingą šių žmonių dalią jie puikiai suvokia.

Užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis mato galimybę partijų susitarimą dėl užsienio politikos pasirašyti po kitų metų pradžioje vyksiančių savivaldos rinkimų, bet opozicijos atstovai tuo abejoja. „Mano vertinimu, artėjantys savivaldos rinkimai didina partijų konkurenciją ir mažina galimybes susitarti, dėl to mano siūlymas yra prie susitarimo grįžti po savivaldos rinkimų.

Danijoje antradienį vyksta įtempti parlamento rinkimai, kuriuose dabartinės ministrės pirmininkės Mette Frederiksen išlikimas valdžioje kraštutinių dešiniųjų akivaizdoje priklausys nuo naujos centristų partijos. Balsavimo apylinkės veiks nuo 8 iki 20 val. vietos (9–21 val. Lietuvos) laiku, o pirmųjų šių rinkimų, kuriuos išprovokavo „audinių krizė“, rezultatų tikimasi sulaukti vėlyvą antradienio vakarą.

Kremlius stengėsi suvaldyti savo invazijos į Ukrainą pasekmes. Jis neįsivaizdavo, kad jo karas įkvėps Vakarų šalių vienybę, kad Ukrainos kariuomenė taip gerai priešinsis, nei kad jai reikės iš dalies mobilizuoti Rusijos gyventojus – tai drastiška priemonė, galinti turėti pražūtingų padarinių šalies viduje. Karas, skirtas atkurti Rusijos jėgą, padarė šalį silpnesnę, rašo Foreign Affairs.

Boksininku tapęs 25-erių „youtuberis“ Jake‘as Paulas (5-0, 4 nokautai) ankstyvą šio sekmadienio rytą Lietuvos laiku „Desert Diamond“ arenoje Arizonos valstijoje (JAV) surems pirštines su UFC legenda 47-erių brazilu Andersonu Silva, kuris jau turi šiek tiek patirties profesionalų bokse (3-1, 2 nokautai). Penktadienį ceremoniniuose svėrimuose J.Paului žengus ant scenos, įvyko politinis protestas.

Kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasarį pradėjo invaziją į Ukrainą, tūkstančiai kovotojų su pilnomis ekipuotėmis susirinko Grozne, pietinės Rusijos Čečėnijos provincijos sostinėje. Kremliaus remiamas Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, vilkėdamas uniformą ir su dėkle pūpsančiu pistoletu, pasveikino vadinamosios specialiosios karinės operacijos pradžią ir pažadėjo siųsti į mūšius čečėnų savanorius.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė ir Seimo narys Matas Maldeikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai nusikalstamos antikonstitucinės ir antivalstybinės Algirdo Paleckio veiklos. „Kartu su Paulė Kuzmickienė kreipėmės į Generalinę prokuratūrą dėl eilinių, šiuo metu bausmę atliekančio Algirdo Paleckio, kliedesių.

Už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė Erika Švenčionienė praėjusią savaitę sulaukė teisėsaugos įtarimų dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Visgi dabar Kremliaus režimą palaikanti ir įtarimų sulaukusi E. Švenčionienė pareiškė, kad tolimesnėse teisėsaugos apklausose nedalyvaus.

Teisininkų draugijos į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) siūlomas advokatas Tomas Blinstrubis sako, jog tapęs jos nariu siektų, kad komisijos sprendimai savo kokybe nenusileistų teismų sprendimų kokybei keliamiems standartams. „Siekčiau, kad komisijos sprendimai kokybe, argumentacija, faktų ištyrimo, teisės taikymo mastu nenusileistų teismo sprendimo kokybei keliamiems standartams“, – ketvirtadienį prisistatydamas Seime sakė T. Blinstrubis.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį politinėms partijoms padalijo antrojo pusmečio dotacijas – iš viso per 2,9 mln. eurų, kiek mažiau gavo šiurkštų pažeidimą savivaldos rinkimų metu padariusi Tautos ir teisingumo sąjunga.

Kylant kainoms ir artėjant žiemai blogėja lietuvių nuotaika. Socialinės apklausos rodo, kad didelė dalis apklaustųjų ateitį vertina niūriai, o nežymiai, bet didėjanti emigracija leidžia manyti, kad dalis tautiečių artėjant žiemai gali priimti sprendimą išvykti iš Lietuvos. Tiesa, specialistai sako, kad viskas nėra taip dramatiškai, kaip kalbama, o emigracijos bangos galime sulaukti tik didelio nedarbo akivaizdoje. O ir emigruoti dabar sunkiau, nes kainos kyla visur.

Sunkioje padėtyje atsidūrusią britų ministrę pirmininkę Liz Truss ketvirtadienį dar daugiau jos kolegų partijoje ragino po svarbios vyriausybės narės pasitraukimo atsistatydinti. Įstatymų leidėjų maištas prieš L. Truss, pradėjusią dirbti vos prieš pusantro mėnesio, kilo po to, kai ji buvo priversta atšaukti katastrofiškus mokesčių mažinimo planus, sukėlusius chaosą rinkose, šaliai ir taip išgyvenant sunkią pragyvenimo krizę.

Liberalų sąjūdis sieks stiprinti pozicijas tarybose per savivaldos rinkimus, išlaikyti arba padidinti merų skaičių, sako partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Kaune šeštadienį vykusiame Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje žurnalistams ji teigė, jog Liberalų sąjūdis rinkimuose orientuosis į skyrius 50-yje iš 60-ies savivaldybių.

Neįgyvendinamų rinkiminių pažadų laikai turi baigtis, o Liberalų sąjūdis (LS) darys viską, kad tai įvyktų, sako partijos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tai ji teigė kreipdamasi į partiečius šeštadienį Kaune vykstančiame Liberalų sąjūdžio tarybos posėdyje, jame liberalai tvirtina 2023 metų savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų programą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) taryba penktadienį patvirtino dar 14 kandidatų į merų pareigas. Tarp jų – Lietuvos šeimų sąjūdžio narys, humoristas Artūras Orlauskas, Seimo narys Juozas Varžgalys, europarlamentaras Stasys Jakeliūnas. S. Jakeliūno kandidatūrą „valstiečiai“ kelia į Vilniaus miesto merus, A. Orlausko – į  Kauno rajono, J. Varžgalio – į Ukmergės rajono merus.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi ketvirtadienį apkaltino Jungtines Valstijas, esą šios taiko „destabilizavimo politiką“ prieš jo šalį, kurioje jau kone mėnesį tęsiasi protestai dėl Mahsos Amini mirties. 22 metų Irano kurdė M. Amini mirė rugsėjo 16-ąją, kelios dienos po sulaikymo dėl esą pažeistų moterų aprangos kodo taisyklių. Pasipiktinimas jos mirtimi išprovokavo Irane didžiausią per beveik trejus metus protestų bangą ir solidarumo mitingus visame pasaulyje.

Rusijos prezidentas gal ir kerštingas, bet nėra visagalis, įsitikinę ekspertai, iš tolo stebintys situaciją Maskvoje ir aplink. Ten, pasak jų, vyksta nematomos kovos tarp skirtingų grupuočių, siekiančių valdžios, vietos prie stalo ir prezidento ausies. Dėl įtakos kovojančios specialiosios tarnybos ir kariuomenė, vieni kitiems kaišiojo pagalius į ratus ir padegtas Kerčės tiltas gali būti jų, o ne ukrainiečių rankų darbas.

Seimo narys Marius Matijošaitis paskelbė dalyvausiantis Kauno mero rinkimuose. Laisvės partijos narys šią žinią paskelbė savo socialiniame tinkle. „Pirmus svarstymus, kad būtent aš turėčiau būti Laisvės partijos kandidatu į Kauno merus, išgirdau net ne šiais, o praėjusiais metais. Šiais metais kolegų politikų bei žiniasklaidos dėka tai natūraliai tapo vieša paslaptimi. Išsklaidykim paslapties šydą. Einu! Kylam kartu. Kaunas turi turėti alternatyvą. Tik išsilaisvinkim.

Lenkijos banko Pinigų politikos taryba sustabdė palūkanų normų didinimo ciklą, tačiau gali jį atnaujinti ir tai priklausys nuo infliacijos raidos, ketvirtadienį per spaudos konferenciją pareiškė Lenkijos centrinio banko vadovas Adamas Glapinskis, kurį cituoja Lenkijos radijas. Trečiadienį pinigų politiką formuojanti taryba nepakeitė pagrindinių palūkanų normų ir patvirtino, kad bazinė palūkanų norma ir toliau sudarys 6,75 procento.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen trečiadienį paskelbė šaukianti pirmalaikius rinkimus lapkričio 1 dieną, kai bus likę septyni mėnesiai iki jos ketverių metų kadencijos pabaigos. Rinkimuose jos valdančioji kairiojo sparno partija susirems su dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų bloku. Apklausos rodo, kad rinkimų kova turėtų būti labai atkakli.

Jungtinės Tautos pirmadienį paragino centrinius bankus sušvelninti savo pinigų politiką, kad būtų galima išvengti pasaulinės recesijos, ir pabrėžė, kad finansavimo sąlygų griežtinimas gali įstumti pasaulį į niūrų užsitęsusį sąstingį. Jungtinių Tautų prekybos ir prekybos konferencija (UNCTAD) savo pagrindinėje metinėje ataskaitoje vėl pablogino pasaulio ekonomikos augimo prognozes. Kovą organizacija pasaulio ekonomikos augimo 2022 metais prognozę sumažino nuo 3,6 iki 2,6 procento.

Seimo dauguma savo balsais neleido, kad įvyktų interpeliacija energetikos ministrui Dainiui Kreiviui. Nepavykusi interpeliacija nereiškia, kad tuo opozicija baigė savo darbą. Galbūt pozicija mano priešingai, bet mes esame pasiruošę ir toliau kelti klausimus bei teikti konstruktyvius pasiūlymus. Tą daryti privalome, nes Lietuvos žmonės laukia sprendimų, rašoma politiko komentare.

Visos politinės partijos Teisingumo ministerijai privalo pateikti savo narių sąrašus iki spalio 1 dienos. Šiuo metu savo narių sąrašus pateikė 16 partijų, 8 partijos dar savo pareigos neatliko, nurodo ministerija. Partijoje turi būti mažiausiai 2000 narių.

Europos Komisija pirmadienį pareiškė besitikinti konstruktyvių santykių su nauja Italijos vyriausybe, visuotinius rinkimus šioje šalyje laimėjus euroskeptiškai partijai. EK iš principo bendradarbiauja „su vyriausybėmis, kurios suformuojamos po rinkimų“, per spaudos konferenciją sakė Europos Sąjungos atstovas spaudai Ericas Mameris. „Ne kitaip yra ir šiuo atveju. Žinoma, tikimės, kad konstruktyviai bendradarbiausime su naujomis Italijos valdžios institucijomis“, – pridūrė jis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prarado ryšį su realybe. Jis paskelbė dalinę mobilizaciją, kad sumažintų savo pralaimėjimus Ukrainoje, bet tuo tik dar atviriau parodė savo neviltį. Atrodo, kad karas vis ilgėja, o Rusija vis labiau izoliuojasi nuo likusio pasaulio, rašo „Foreign Affairs“. Visgi Rusijos nesugebėjimas užimti Kijevo ir pastarojo meto pokyčiai Charkivo regione privertė net proputiniškus apžvalgininkus suabejoti jo sprendimais.

Italijoje sekmadienį vyks visuotiniai rinkimai, po kurių paaiškės, kas ateinančius kelerius metus vadovaus šaliai. Tarp kandidatų esama tiek menkai žinomų veikėjų, tiek garsių politinių figūrų, pradedant tris kartus premjero pareigas ėjusiu Silvio Berlusconi ir baigiant kraštutinių dešiniųjų opozicijos lydere Giorgia Meloni, kuri šiuo metu pirmauja viešosios nuomonės apklausose ir tikisi tapti pirmąja moterimi, paskirta vadovauti Italijos vyriausybei.

Rusija bruka savo tiesą apie Ukrainą, visų pirma, patiems rusams. Tam, kad propaganda būtų paveiki reikia pavyzdžių, reikia, kad Ukrainos perbėgėliai užimtų aukštas pareigas jos okupacinėse vyriausybėse. Tačiau Kremlius nori, kad tam tikras pozicijas Ukrainoje užimtų rusai. Taip saugiau, o ir patikimiau.

Rusijai paskelbus dalinę mobilizaciją būriai rusų ėmė bėgti iš šalies. Žmonės užgulė oro uostus, išpirko visus bilietus į artimiausias valstybes, prie Suomijos sienos nusidriekė didžiulė automobilių eilė. Na, o Lietuvoje kilo diskusija ar nuo mobilizacijos bėgantys rusai – politiniai pabėgėliai ir ar nevertėtų jų įsileisti. Visgi politikai Seime tikina, kad kariauti nenorintys rusai savo problemas turi spręsti gimtinėje, įsileisti jų mes neprivalome, o ir negalime.

Lietuvoje įsigaliojo draudimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sienas įsileisti Rusijos piliečius. Tokia pati tvarka jau galioja ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas tikina, kad toks sprendimas priimtas dėl Lietuvos nacionalinio saugumo, o Lietuvoje gyvenantis rusas Viktoras Voroncovas jam antrina, jog šis sprendimas rusus labai nervina ir galimai turi daugiau įtakos, nei sankcijos.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) 77-ojoje sesijoje kreipsis į pasaulio lyderius. Kaip nurodo Prezidentūra, pirmą sesijos dieną suplanuotoje kalboje šalies vadovas daugiausia dėmesio skirs Europos saugumo iššūkiams: Rusijos sukeltam karui, tarptautinės bendruomenės solidarumui su Ukraina ir energetinio, branduolinio saugumo klausimams. Nuo antradienio maždaug 150 valstybių ir vyriausybių vadovų kalbės ant JT GA Niujorke pakylos.

Brangi elektra ir dar brangesnės dujos varo į neviltį ne vieną žmogų. Bet dar neramiau, pasak specialistų, jaučiasi valstybė, kuri pasigamina tik trečdalį jai reikalingos elektros energijos, o dujų kaina prasidėjus karui šoktelėjo į nematytas aukštumas. Ilgą laiką, pasak specialistų, mes rūpinamės, kaip savarankiškai atsigabenti dujų, apsaugojome naftos sektorių, bet elektrą tarsi pamiršome. Buvo tikima, kad jos visada bus ir ji bus pigi. Bet laikai pasikeitė.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo suprasti, kas iš tikrųjų vyksta fronte po garsiosios generalinio štabo pavaduotojo kalbos kovo 25 d., sakydamas, kad „mes neimsime jokio Kijevo, mes ten taip paprastai, o mūsų pagrindinė užduotis yra apginti Donbasą“. Tokią nuomonę per „Radio Svoboda“ išsakė politologas Andrius Piontkovskis. „O kai dabar buvo paskelbta, kad vyksta jėgų persirikiavimas... Jis puikiai supranta šiuos dalykus.

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas buvo prisilietęs prie daugelio energetinių projektų, kurie padėjo arba galėjo padėti Lietuvai išsivaduoti iš rusiškosios energetinės priklausomybės. Leo.LT, siekis pratęsti Ignalinos AE antrojo bloko uždarymą, elektros tilto su Švedija darbų pradžia. Ne viskas pavyko, ne viskas, ko ėmėsi G. Kirkilo Vyriausybė, buvo ar yra vertinama teigiamai, bet lengva, pasak politiko, nebuvo niekada.

Prieš porą savaičių Čečėnijos karo vadas Ramzanas Kadyrovas erzino savo 2,4 milijono „Telegram“ auditoriją 98 sekundžių vaizdo įrašu, kuriame nurodė, kad dabar yra ilgiausiai valdantis Rusijos gubernatorius, ir pažymėjo (ne pirmą kartą), kad jis juo jau yra per ilgai.  R. Kadyrovas netrukus pareiškė, kad šie komentarai tebuvo juokas, tačiau trumpas klipas sukėlė dar vieną spėlionių ratą. Nerimsta spėliojimai, kad galėtų būti naujuoju Čečėnijos valdovui.

Buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, prisimindamas laikus, kai valstybinius sprendimus priiminėjo pats, sako, kad energetiniai klausimai visada buvo patys sunkiausi. Sėkmingam energetinių projektų įgyvendinimui pagalius į ratus kišo ne tik rytų kaimynai, nenorėję prarasti įtakos Lietuvoje, bet ir partneriai iš Vakarų – nenorėję įgyti konkurentų.