Jūros šyla, o temperatūra ypač Šiaurės Atlante yra „iškritusi iš diagramų“, kaip teigia Europos mokslininkai.
Mokslininkai sako, kad „tai yra geras įrodymas, jog esame neatrastoje teritorijoje“. Tačiau politikos lyderiai ir įstatymų leidėjai abiejose vandenyno pusėse tebėra daugiausia susirūpinę karu Ukrainoje, jo ekonominiais padariniais, būsimais rinkimais, bet ne klimato kaita.
Katastrofiškiems potvyniams užtvindžius Turkiją, o Pietų Europą ir daugelį JAV valstijų užliejus žiauriam karščiui, politinis dėmesys liko kitur.
Vandenynai kaista Žemėje jau 1,2 laipsnio Celsijaus karščiau nei priešindustrinėje eroje. Prognozuojama, kad besivystantis El Ninjo, kuris yra Ramiojo vandenyno oro reiškinys, sustiprins šią žmogaus sukeltą atšilimo tendenciją.
Pasaulio meteorologijos organizacija perspėjo, kad šis El Niño, kilęs po to, kai planeta trejus metus praleido La Niña, Ramiojo vandenyno ciklo aušinimo fazės, įtakoje, turi „gali pastumti pasaulinę temperatūrą į dar neatrastą teritoriją“. Tačiau visas El Niño poveikis pasireikš tik vėliau šiais metais ir jis nėra kaltas dėl temperatūros anomalijų Atlanto vandenyne.
„Šiaurės Atlanto vandenyne matome aukštas temperatūras, nepaisant to, kad El Niño dar tikrai neįsibėgėjo“, – šią savaitę žurnalistams sakė WMO klimato tyrimų skyriaus vadovas Michaelas Sparrowas.
Nors atšilimas ypač ryškus šiaurės rytų Atlante, pasaulio jūros paviršiaus temperatūra pastaruosius tris mėnesius pasiekė rekordines aukštumas. Birželio mėnesį jūrinė karščio banga sušildė vandenis aplink Britų salas daugiau nei 5 laipsniais nei įprasta, kai kurios Floridos pakrantės zonos šiuo metu yra apsuptos to, ką vienas ekspertas pavadino „vonios vandeniu“, kurio temperatūra viršija 30 laipsnių.
Nėra visiškai aišku, kas skatina šiuos temperatūrų šuolius, nors mokslininkai yra įsitikinę, kad žmogaus sukelta klimato kaita vaidina pagrindinį vaidmenį. Manoma, kad pasaulinio atšilimo tendencijų ir „neįprastos“ atmosferos cirkuliacijos derinys skatina jūrų anomalijas.
Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į staigų laivybos taršos sumažėjimą nuo 2020 m., kai įsigaliojo griežtos žmonių ir aplinkos sveikatos apsaugos taisyklės. Dėl to 10 procentų sumažėjo sieros dioksido išmetimas, kuris turi vėsinantį poveikį ir šiek tiek paskatino visuotinį atšilimą.
Klimato mokslininkai taip pat nustatė, kad pastaraisiais mėnesiais virš Atlanto nėra Sacharos dulkių, kurios dažniausiai atspindi šildančius saulės spindulius.
Sumušti karščio rekordai Vandenynai sugeria didžiąją dalį atšilimo, kurį pagamino žmonės, tačiau šiluma ten nepasilieka. „Kai vandenynai yra ypač šilti, tai reiškia, kad jie taip pat labai sušildo atmosferą“, – sakė vienas iš mokslininkų.
Karščiausia planetos savaitė buvo liepos 3–9 d., pirmadienį pranešė WMO, remdamasi Copernicus duomenimis. Be aukštos vandenyno temperatūros ir platesnės atšilimo tendencijos, praėjusią savaitę vidutinę pasaulio paros temperatūrą iki rekordinės 17,2 laipsnio Celsijaus tikriausiai padėjo pakelti du papildomi veiksniai.
Poliarinio srauto modelio pokyčiai, kurie, kai kurių mokslininkų nuomone, yra susiję su klimato kaita, vis labiau sulaiko aukšto slėgio sistemas, sukeliančias karštas ir sausas sąlygas. Pavyzdžiui, tokios blokuojančios aukštumos padėjo pakurstyti niokojančius miškų gaisrus Kanadoje.
Tada yra 2022 m. povandeninis ugnikalnio išsiveržimas Tongoje. Nors antžeminiai ugnikalniai į stratosferą gali išspjauti vėsitančią sierą, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad praėjusių metų išsiveržimas į dangų paleido didžiulius vandens garų kiekius, o tai tikriausiai taip pat šiek tiek šildo.
Kuo aukštesnė vidutinė pasaulio temperatūra, tuo intensyvesnės ir dažnesnės karščio bangos. Italijos meteorologai perspėjo, kad šią savaitę šalis gali sumušti Europos karščio rekordą – 48,8 laipsnio. Ekstremalus karštis gali būti pavojingas pats savaime – šią savaitę atliktas tyrimas parodė, kad praėjusią vasarą dėl karščio mirė daugiau nei 60 000 europiečių. Karštis taip pat gali turėti pražūtingų padarinių ekosistemoms, o tai turi įtakos maisto saugumui.
Šią vasarą dėl neįprastai šiltų vandenų Floridos koralams gresia precedento neturintis išbalinimo pavojus, o tai yra egzistencinė grėsmė rifams. Jūros karščio bangos taip pat kelia grėsmę žuvininkystei, o tuo pačiu ir žmonėms bei gyvūnams, kurie išgyvena valgydami arba parduodami žuvis.
Meksikos vyriausybė praėjusį mėnesį pareiškė, kad šimtai paukščių, rastų nustipusių iš bado, buvo besivystančio El Ninjo reiškinio aukos, kurio šildantis poveikis gali nustumti žuvis į gilesnius, vėsesnius vandenis, o jūros paukščiai ten jų nepasiekia.
Aukštesnė sausumos ir vandenyno temperatūra prisideda prie ledo tirpimo ašigaliuose, o tai pagreitina visuotinį atšilimą, nes tamsus jūros vanduo sugeria daugiau spinduliuotės nei balti ledo luitai.
Mokslininkai ypač susirūpinę dėl šiemet rekordiškai žemo Antarkties jūros ledo lygio. Tai taip pat lemia ekstremalesnius orus Europoje ir kitur.
„Šiaurės Atlantas yra vienas iš pagrindinių ekstremalių oro sąlygų Europoje, taip pat ir kitoje Atlanto pusėje, veiksnių“, – sakė WMO klimato stebėjimo skyriaus vadovas Omaras Baddouras.
Jis pridūrė, kad šilti vandenys gali paskatinti stiprius uraganus arba ekstremalias liūtis. Turėdama visus šiuos mokslinius duomenis visuomenė ir politikai privalo jais pasinaudoti.
„Turime duomenų, kurie mums parodo, koks klimatas yra šiandien ir koks greičiausiai bus rytojaus klimatas, ir būtų neprotinga nenaudoti šios informacijos“, – sakė jis.
„Paklauskite bet kurio verslo vadovo – jei ką nors žinote apie ateitį, pasinaudokite tuo. Būtų kvaila to nedaryti“.
