plastikas

Atlikti nauji tyrimai padėjo mokslininkams išsiaiškinti, kad patekusio į vandenyną plastiko kvapas žuvims primena maistą, todėl jis lengvai patenka į maisto grandinę. Nuolat didėja susirūpinimas, dėl to, kad mūsų išmetamas plastikas kaupiasi jūrų gyvūnų audiniuose. Taip nutinka dėl to, kad jis palaipsniui suyra jūroje, kol plastiko dalelės tampa pakankamai mažomis, kad patektų į gyvūnų organizmą, o vėliau per kepenų sieneles ir į kraują ar net raumenis, kaip rašoma independent.

O gal nešatės savo daugkartinį maišelį. Tyrimai atskleidžia kad taip daro vis dažniau atsineša savo arba perka daugkartinio naudojimo krepšius. Vieni prekybininkai aiškina, kad auga lietuvių sąmoningumas, kiti pabrėžia, kad gamta rūpintis labiausiai priverčia išaugusios maišelių kainos. Tiesa, lietuviai ir toliau išlieka didžiausias šiukšlintojai maišeliais Lietuvoje jų per metus parduodama tiek, kad laisvai galima padengti visą šalies teritoriją.

Mokslininkai mano, kad į gamtą išmesdami didelius plastiko kiekius prisidedame prie Žemės niokojimo, kurio pasekmės bus nevaldomos ir neaiškios. Mokslininkai apskaičiavo viso pagaminto plastiko kiekį, nuo to laiko, kai šios dirbtinės medžiagos tapo plačiai naudojamos 1950-aisiais. Buvo nustatyta, kad per šį laikotarpį pagaminta 8,3 mlrd. tonų plastmasės, sukuriant 6,3 mlrd. tonų atliekų, kaip rašoma independent.  79 procentai šių atliekų buvo išmesti arba į sąvartyną, arba į aplinką.

Ne paslaptis, kad plastiko tarša yra vienas iš didžiausių iššūkių kylančių šiuolaikinėje visuomenėje. Tiesą sakant, beveik neįmanoma pro ausis praleisti informacijos apie sunkius vienkartinės kultūros padarinius. Laimei, tyrimai rodo, kad yra vilties tai pakeisti. Mokslininkų tyrimai rodo, kad vandenynuose gyvenančios bakterijos išvystė galimybę maitintis PET (poliesteriu). PET yra viena iš labiausiai paplitusių plastiko rūšių pasaulyje.

Vos prieš keletą dešimtmečių nuėję į parduotuvę nusipirkti pieno būtume turėję namo neštis sunkų stiklinį butelį. Tiesa, ne iš ekologiškų paskatų, o dėl to, kad alternatyvios taros paprasčiausiai nebuvo.

Valdžia ieško būdų, kaip pažaboti besaikį plastikinių maišelių naudojimą ir nori juos apmokestinti. Nenustebkite, jei plastikinį pirkinių maišelį drabužių, batų ar buitinės technikos parduotuvėse jums teks nusipirkti. Aplinkos ministerija tvirtina, kad jau po kelerių metų nemokamai tokių maišelių pirkėjai nebegaus. Kai kurie kalbinti žmonės sako plastikinių maišelių nepirks, jei šie kainuos papildomus pinigus.

Seimas nuo 2019 metų nusiteikęs uždrausti prekybininkams nemokamai dalinti plastiko maišelius - už juos pirkėjai turės susimokėti. Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, jų priėmimas vyks vėliau. Draudimas negaliotų tik ypač lengviems maišeliams, kurie kaip pirminė pakuotė naudojami nefasuotiems maisto produktams ir yra būtini dėl higienos.

Ar dažnai eidami apsipirkti pasiimate daugkartinį pirkinių krepšį? Galbūt atsinešate iš namų ir tvarkingus plonuosius plastikinius maišelius? Plastiko pakuotės – viena dažniausių buitinių atliekų, iškeliaujančių į šiukšlynus ir užteršiančių aplinką. Ilgai nesuyranti medžiaga kaupiasi ir naikina gyvąją gamtą, todėl pirkėjai skatinami plastikinių maišelių vartoti mažiau.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūra iš portalo Etaplius korespondento gavo pranešimą, kad Šiauliuose, Pramonės g., viename autoservise yra deginamos šiukšlės. Aplinkosaugininkai operatyviai sureagavo į pranešimą ir nuvykę nurodytu adresu rado metalinę dėžę, kurioje dar ruseno popieriaus pakuočių likučiai. Matėsi ir plastiko deginimo likučiai.

Galutinė plastiko atliekų lemtis nėra aiški – žinome tik tiek, kad ateities geologai ras praėjusios eros pėdsakus akmenyje. Tad sveiki atvykę į plastikoceną. Po milijonų metų, geologai, tirdami betonu padengtą planetos plutą ras keistus praėjusios civilizacijos ženklus. „Tik pažiūrėkite, – šūktelės vienas jų, perskėlęs akmenį, kuriame matysis plonas juodas diskas. – Tai plastikoceno amžiaus fosilija.

Prieš šventes daugelis skiria nemažai dėmesio namų puošmenoms ir kalėdinės dvasios kūrimui. Prekybos centruose pasiūla – didžiulė, tik spėk išsirinkti. Deja, ne visos parduotuvių siūlomos kalėdinės dekoracijos yra „draugiškos aplinkai“, o kartais kenkia sveikatai. Sunerimti reikėtų jeigu nuo dekoracijų sklinda sintetinis arba labai stiprus kvapas, palietus jas byra dažai ar blizgučiai. Tokiuose papuošimuose gali būti ftalatų, lakiųjų organinių junginių, toluenų, sunkiųjų metalų.

Sujunkite kietą krevečių kiautų medžiagą su vorų šilko baltymu ir gausite krilką, kietą, biologiškai skaidų pasaulį dusinančio plastiko pakaitalą Bent jau archeologai bus patenkinti. Jei buvote susuptas į vienkartines sauskelnes po plataus jų paplitimo septintajame XX amžiaus dešimtmetyje, jūsų išmatų pėdsakai tikriausiai išliks išsaugoti giliai sąvartyne kelis šimtus metų, laukdami, kol juos išanalizuos mokslininkai, tyrinėjantys ypač švaistūnišką žmonijos istorijos erą.

Su savo mokėjimo kortele elkitės taip, lyg tai būtų grynieji pinigai – nepalikite jos visiems matomoje ar lengvai prieinamoje vietoje, nedemonstruokite ir nesigirkite, kiek ar kokias skirtingas mokėjimo korteles turite, kiek pinigų jose yra. Saugokite ir niekam neatskleiskite savo mokėjimo kortelės numerio. Visuomet pasirašykite ant naujos kortelės ir tuojau pat sunaikinkite senąją.

„Ant plastikinių indų ir butelių rašomos įvairios raidės ir skaičiai. Ką jie reiškia?“ – teiraujasi Asta M. iš Šilalės. Atsako Baltijos aplinkos forumo (BEF) Lietuvoje cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė. „Plastikinės pakuotes ar indus naudojame kasdien. Tačiau kai kurios plastiko rūšys gaminamos naudojant pavojingas chemines medžiagas, kurios gali patekti į maistą.

Daugeliui kompanijų plastiko naudojimas išmaniųjų telefonų korpusuose tapo nemažu išbandymu. „Apple“ tik su „iPhone 5C“ ryžosi paminti tradicijas – vietoj aliuminio naudoti plastiką. Savo ruožtu „Samsung“ ištvermingai laikosi „plastikinės strategijos“, į ją dairosi ir HTC. Duodamas interviu portalui „CNet“, ASUS vadovas Jonney Shih paaiškino, kad plastikas yra visai vertas, jog būtų naudojamas išmaniųjų telefonų korpusų gamyboje.

Atėjus pavasariui ir saulei apšvietus langus bei baldų paviršius visi pamatome, kad laikas generalinei tvarkai, juk vieną gražiausių metų laikų norisi pasitikti švariuose namuose. Kuopdami namus valome, plauname, šveičiame naudodami ne vien vandenį, nes kai kurios dėmės labai „bjaurios“, tad reikia ir atitinkamų valymo priemonių. O jų parduotuvių lentynose galime rasti visą galybę, nes jie skirti ne tik skirtingiems kambariams, bet ir paviršiams.

Visi žino, jog be paklausos nebūtų ir pasiūlos, todėl, be abejonės, moterų pamišimas dėl plastikos chirurgų paslaugų yra paskatintas ir vyrų, kuriems patinka neįprastos išvaizdos moterys, tačiau visur reikia jausti saiką!...

Jungtinės Karalystės centrinis bankas svarsto popierinius banknotus pakeisti plastikiniais, kurie būtų patvaresni nei dabartiniai, kurių gamybai naudojama medvilnė, praneša „The Guardian“ naujienų portalas. Polimeriniai banknotai yra blizgesni, neplyšta ir jau naudojami tokiose šalyse kaip Kanada, iš kurios kilęs britų centrinio banko vadovas Marcas Carney.

Sunku surasti populiaresnę nei plastikas medžiagą, kuri būtų taip plačiai naudojama išmaniųjų telefonų korpusų gamyboje. Jis lengvas, nebrangus, tačiau atsparumas gana sąlyginis, ir tai gali patvirtinti daugelis netyčia numetusių telefoną savininkų. Vis tik nemažai vilties tokiems nelaimėliams suteikia Djuko universiteto (JAV) mokslininkų išradimas. Jų sukurta plastiko modifikacija nuo smūgių tampa tik tvirtesnė. Tokia savybę plastikui suteikia kruopščiai parinkta molekulinė struktūra.

Lietuviai vasaros mėnesiais išmeta apie 30 proc. daugiau plastikinių butelių nei bet kuriuo kitu metų laiku. Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“ teigia, kad per mėnesį surenka vidutiniškai trimis tonomis plastikinės taros daugiau nei įprastai. Bendrovės teigimu, kitų vasarą dažniau naudojamų pakuočių kiekis taip pat išauga. „Plastikinės taros konteineriuose padaugėja kiekvieną vasarą. Šiltuoju metų laiku išauga į tokią tarą supilstytų gėrimų ir vaisvandenių vartojimas.

Šiandien Lietuvoje minima Pasaulinė Žemės diena. Šalies sostinėje pavasario lygiadienį žyminti šventė sutikta Rotušės aikštėje. Iš dangaus krintančios snaigės nesutrukdė pražysti šimtams iš antrinių žaliavų sukurtų gėlių. Žydinčios pievos instaliaciją iš plastiko butelių ir kartoninių pakuočių sukūrė dizainerė Gerda Vilkevičiūtė ir Vilniaus mokyklų moksleiviai.

Edvardas Špokas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Kasdien naudojami ir vis populiarėjantys plastikiniai buteliai ir maišeliai yra lyg Damoklo kardas aplinkosaugai. Specialistų teigimu, jie natūraliai nesuyra ir itin teršia aplinką. Europos Komisija iki birželio laukia pasiūlymų, kaip skatinti antrinį plastiko panaudojimą. Belgijoje į sąvartynus patenka tik vienas procentas šiukšių, likusios yra sudeginamos, perdirbamos ar kompostuojamos.

Kanada į apyvartą išleido 20 Kanados dolerių vertės kupiūras, pagamintas iš polimerinių medžiagų, praneša "The Toronto Sun". Tradiciniai popieriniai banknotai polimerinėmis kupiūromis bus keičiamos palaipsniui, nes 20-ies dolerių kupiūra yra populiariausia šalyje - apyvartoje cirkuliuoja 800 mln. kupiūrų. Tikimasi, kad plastikinės kupiūros tarnaus daug ilgiau.

Perdirbtos šiukšlės gali būti panaudojamos įvairiai, pavyzdžiui, iš senų pinigų gaminami rašikliai arba pieštukai. Vienam rašikliui pagaminti sunaudojami trys iš apyvartos išėję dolerio banknotai. Pieštukai taip pat gaminami ir iš perdirbtų plastikinių puodelių arba kompaktinių diskų dėklų. Iš perdirbto 21 plastikinio butelio gali gimti moteriška piniginė.

Daugiau nei trečdalis šalies gyventojų nuolat rūšiuoja atliekas, tačiau tik 15 proc. iš jų rūšiuoja viską, kas gali būti perdirbta. Likusieji du trečdaliai iš viso to nedaro arba rūšiuoja tik kartais. Tai parodė Aplinkos ministerijos užsakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Rūšiuoti lietuvius labiau skatina ne ekonominiai, o ekologiniai motyvai. Daugiau nei 50 proc.

Ar šiais laikais įmanoma gyventi be plastiko? Viena austrų šeima, susirūpinusi šios medžiagos keliamais pavojais gamtai ir sveikatai, nusprendė tai išsiaiškinti. Tai, kas turėjo trukti mėnesį, tapo visiškai nauju gyvenimo būdu. Įsivaizduokite, kaip atrodytų gyvenimas be plastiko bent vieną dieną. Jokio kompiuterio, mobilaus telefono, automobilio ir, aišku, jokio maisto pakuotėse.

Švęsdamas dinamiškojo Z1 rodsterio 25-metį BMW koncernas birželio 8 d. organizuoja specialų gerbėjų susirinkimą kompanijos muziejuje Bavarijoje. Pirminis planas kuriant šį lengvą atvirą modelį, kurio autoriai buvo „BMW Technik“ inžinieriai buvo išnagrinėti naujo tipo medžiagų panaudojimo galimybes automobilio konstrukcijoje.

Didžiulis plastikinių šiukšlių sūkurys, susiformavęs šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, per pastaruosius 40 metų padidėjo 100 kartų. JAV mokslininkai perspėjo, kad mirtini mikroplastikai, dalelės, mažesnės nei 5 milimetrai, grasina pakeisti natūralią vandenynų aplinką, praneša telegraph.co.uk. Laikotarpiu nuo 1972 iki 1987 metų daugumoje tyrimams paimtų mėginių mikroplastikų nerasta, teigiama Karališkosios mokslo draugijos žurnale „Biology Letters“ skelbiamame tyrime.

Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) aptikti pavojingi mikroorganizmai, galintys sugadinti stoties įrangą, pranešė Rusijos Mokslų akademijos atstovai. Pasak Rusijos Mokslų akademijos viceprezidento Anatolijaus Grigorjevo, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“, panašaus pobūdžio problemų dėl tokių mikrobų anksčiau buvo kilę buvusioje Rusijos kosminėje stotyje „Mir“. „Šie mikrobai pažeidžia ne tik metalus, bet ir polimerus.

Pasaulinį vandenyną teršiančios plastikinės atliekos sukuria milžinišką mikrodalelių masę, kuri yra nauja rimta, bet visiškai neištirta grėsmė jūrų ekosistemoms ir žmonėms, atrado mokslininkai. Alfredo Wegenerio Poliarinių ir jūrų tyrimų instituto (Vokietija) mokslininkai kartu su kolegomis iš Čilės ir D. Britanijos nustatė, kad plastikinės medžiagos, patekusios į jūras ir vandenynus, kelia labai rimtą pavojų gyviems organizmams, skelbia „Sciencedaily.

Jungtinių Valstijų visuomeninės organizacijos užsiėmė atlikti gana neįprastą tyrimą – amerikonų specialistai aiškinosi, kurių serijinių automobilių salonuose naudojamos toksiškiausios medžiagos, ir kurių automobilių vidus yra mažiausiai kenksmingas vairuotojui. JAV specialistai aiškinosi, kurių automobilių interjero detalėse yra daugiausia bromo ar chromo junginių. Tai junginiai, kurie gali skatinti vėžinius susirgimus ar embrionų vystymosi sutrikimus.

Vyriausybė, į laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) sukišusi per 130 mln. litų, dabar jose leis kurtis monstrams. Seimo narys Vaidotas Bacevičius siūlo šiose pramoninėse teritorijose leisti deginti ir gaminti plastiką bei kitas aplinkai pavojingas medžiagas. Taip esą naudingiau verslui.

Kadaise vanduo buvo nemokamas. Tiesą sakant, jis vis dar yra nemokamas, bent jau tose valstybėse, kurios gali pasigirti didžiulėmis atsargomis geriamo vandens, rašo portalas „Business Insider“. Nepaisant to, visame pasaulyje kiekvienais metais vandeniui buteliukuose yra išleidžiama daugiau kaip 100 mlrd. JAV dolerių.

Lapkričio 4 dieną, penktadienį, 17 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) bus atidaroma Respublikinė paroda „Mažoji plastika III“, organizuojama Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus. Pasinaudojusi įvairiomis šiuolaikinio meno patirtimis, jas savaip interpretavusi šiuolaikinė mažoji plastika išplėtė savo ribas ir galimybes, įgijo daugiau laisvės, įvairovės.

„Kad žinotumėte, kaip yra smagu namie rūšiuot atliekas. Nesvarbu, kad tenka išrūšiuotąsias nešti į kitoje gatvėje esantį kiemą“, – šypsosi šiaulietis Benas Bacevičius. Kone metus su žmona Dijana ir dukrele Beatriče atliekas į specialius maišelius rūšiuojantis vyras ramus – jo sąžinė švari, jie saugo gamtą. Problema viena – konteineriai išrūšiuotoms atliekoms dažnai būna perpildyti.

2010–ieji į pasaulio mokslo istoriją įeis kaip atradimų, kurie pakeis XXI a. civilizacijos veidą, metai. Dirbtinis genomas Kreigas Venteris (Craig Venter) ir jo bendradarbiai pirmą kartą istorijoje „mėgintuvėlyje“ atkūrė visą mycoplasma mycoides bakterijos genomą ir perkėlė jį į kitos bakterijos, mycoplasma capricolum, apvalkalą. Taip buvo sukurta pirmoji pasaulyje dirbtinė gyvybės forma.

Šiaurės Izraelyje esančio Haifos  miesto gyventojams teks dar ilgokai palaukti, kol medžiai vėl ataugs po to, kai didžiausi Izraelio istorijoje  gaisrai nusiaubė ištisus miškus. Nepaisant to, vietos dizainerė, padedama šiukšles rūšiuojančių miestiečių, sukūrė Kalėdų eglutę iš daugiau kaip 5 tūkst. plastiko butelių. Menininkė, vardu Hadas Itzcovitch, šį kūrinį su savo šeima statė mėnesį laiko. Iš viso buvo surinkta apie 6 tūkst. butelių, bet tūkstantis buvo atmesta.

Lietuvoje individualiųjų namų apdailai nuo seno buvo naudojamos medinės dailylentės. Jas meistrai kaldavo tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Šiuo metu fasadus dekoruoti galima estetiškai panašiu apdailos būdu – naudojant įvairiaspalves ir medžio raštą imituojančias plastikines dailylentes. Taip galima pasiekti dvigubos naudos – namo apdailos estetika bus tradicinė, o ilgaamžę fasado dangą bus lengva prižiūrėti.

Plastiko nuotrupos vandenynuose ne tik teršia gamtovaizdį – jos taip pat yra ir potencialiai mirtinos įvairiausioms jūrų ekosistemoms. Šiai problemai spręsti mokslininkas Jessie Harrisonas siūlo pasinaudoti mikrobais, kurie gali padėti greitai ir efektyviai išvalyti plastmasės teršalus.

Iš 12 tūkst. 500 plastiko butelių pagamintas katamaranas netrukus pradės kelionę iš San Francisko į Sidnėjų. Trys mėnesiai plastiko laive 30-metis gamtos apsaugos aktyvistas, bankininko sūnus Deividas de Rotšildas (David de Rothschild) šia kelione nori atkreipti visuomenės dėmesį į didėjantį pasaulio jūrų užterštumą plastiko šiukšlėmis. 20 metrų ilgio laivas “Plastiki” visuomenei pirmą kartą buvo pristatytas prie Aukso vartų tilto.

Britų mokslininkai iš cukraus sukūrė naujos rūšies plastiką, iš kurio pagamintos maisto produktų pakuotės suyra per kelis mėnesius. Londono Imperinio koledžo mokslininkai rado būdą, kaip iš cukraus, esančio sparčiai augančiuose medžiuose ir žolėse, pagaminti polimerą, tinkamą naudoti gaminant plastikines maisto pakuotes. Nors rinkoje jau yra iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui, kukurūzų, gaminamų plastikų, jų irimo laikas yra gerokai ilgesnis, skelbia „Telegraph.co.