2010–ieji į pasaulio mokslo istoriją įeis kaip atradimų, kurie pakeis XXI a. civilizacijos veidą, metai.
Dirbtinis genomas
Kreigas Venteris (Craig Venter) ir jo bendradarbiai pirmą kartą istorijoje „mėgintuvėlyje“ atkūrė visą mycoplasma mycoides bakterijos genomą ir perkėlė jį į kitos bakterijos, mycoplasma capricolum, apvalkalą. Taip buvo sukurta pirmoji pasaulyje dirbtinė gyvybės forma. Projektui, ties kuriuo mokslininkai triūsė 15 metų, įgyvendinti prireikė didžiulių pastangų, jis atsiėjo 40 mln. dolerių. Venteris prieš 10 metų buvo vienas iš žmogaus genomo iššifravimo autorių. „Tai pirmoji istorijoje sintetinė ląstelė, o sintetine ją vadiname todėl, kad joje yra dirbtinė chromosoma, pagal kompiuterinę programą specialiame įrenginyje susintetinta iš cheminių komponentų“, – pranešė Venteris žurnalistams. To eksperimento reikšmę sunku pervertinti: dabar mokslininkai įgijo galimybę kurti „sintetines“ bakterijas su genomu, specialiai sukonstruotu konkretiems energetikos, ekologijos, medicinos uždaviniams spręsti – kurti naujoms kuro rūšims, vakcinoms, baltyminiams preparatams, atliekoms perdirbti. Šie tyrinėjimai padės gvildenant gyvybės kilmės problemą ir atsakyti į klausimą, kokie genai yra būtini tam, kad būtybė gyventų ir daugintųsi.
117–asis elementas
Šių metų balandį rusų fizikai iš Jungtinio branduolinių tyrinėjimų instituto Dubnoje pranešė apie sėkmingą eksperimento, trukusio beveik metus, baigtį: ciklotronu U–400 buvo susintetintas 117–as Mendelejevo lentelės elementas. Bandydami gauti naują elementą, mokslininkai apšaudė taikinį iš berklio–249 kalcio–48 jonais ir šešis kartus užfiksavo 117–o elemento atomų branduolio egzistavimo požymius. Naujasis elementas kol kas yra pavadintas „ununseptijumi“, t.y. šimtas septynioliktuoju. Kitas klausimas – kada naująjį elementą oficialiai pripažins Tarptautinė teorinės ir taikomosios chemijos sąjunga IUPAC. Kol kas periodinėje cheminių elementų lentelėje oficialiai įrašyta tik 112 elementų. Likusieji, nuo 113–ojo iki 118–ojo, dar laukia savo eilės. Kol kas nė viena pasaulio mokslininkų grupė nesugebėjo pakartoti rusų fizikų bandymų. Nepaisant to, institutas jau suplanavo naujus eksperimentus didesnio eilės numerio elementams gauti.
Hekatomno kapavietė
Amerikietiškas žurnalas „Archeology“, leidžiamas Amerikos archeologijos instituto, didžiausiu 2010 metų atradimu paskelbė Turkijoje atrastą Karijos karaliaus Hekatomno kapavietę, datuojamą IV amžiumi prieš mūsų erą. Įdomu tai, kad šią kapavietę su prabangiomis freskomis ir marmuriniu sarkofagu aptiko ne mokslininkai, o policija, susekusi „juoduosius archeologus“.
Regėjimo aparatas
Vienas pagrindinių šiuolaikinių naujovių pritaikymų – tai galimybė gerinti žmonių gyvenimo kokybę. Kaip tik toks ir yra įrenginys „Eywriter“, kuris leidžia visai akliems žmonėms veiksmingai orientuotis aplinkoje. Šį įrenginį sukūrė „Graffitti Research Lab.“ bendrovės inžinieriai. Jis skirtas geltonosios dėmės degeneracija sergantiems žmonėms. Mokslininkams pavyko nukreipti elektros impulsus iš miniatiūrinės vaizdo kameros tiesiai į tinklainę ir stimuliuoti ją. 2010 metais Kolumbijos universitete buvo atlikti klinikiniai įrenginio bandymai: akla Barbara Kempbel tapo pirmąja pasaulyje paciente, kuriai buvo implantuota vaizdo kamera.
Visatos ribos
Taip pat 2010–ieji įeis į istoriją kaip metai, kuriais astronomai nustatė Visatos ribas, priversdami suabejoti tiek visuotinai priimtu begalinės Visatos modeliu, tiek Einšteino (Einstein) reliatyvumo teorija. Europos observatorijos (ESO) Čilėje mokslininkai teleskopu VLT aptiko tolimiausią objektą kosmose – galaktiką UDFy–38135539, esančią už daugiau kaip 13 milijardų šviesmečių nuo Žemės. Įdomu, kad šiais metais tuo pačiu teleskopu buvo padarytas ir kitas atradimas, sukėlęs pavojų, kad teks paneigti Einšteino reliatyvumo teorijos principus. Kalbama apie smulkiosios sandaros konstantą – tai yra elektrono Boro atomo modelyje greičio santykis su šviesos greičiu. Astronomai, ištyrę 153 kvazarų spinduliavimą, nustatė, kad ši konstanta prieš milijardus metų buvo kitokia, maždaug 1/100 000 didesnė nei dabar. Atrodytų, kad skirtumas yra toks menkas, jog neverta apie tai nė kalbėti. Tačiau net toks šios fizikinės konstantos pakitimas gali tapti pretekstu peržiūrėti visas pagrindines pasaulio teorijas.
Informatyvus lazeris
Automatikos ir elektrometrijos instituto bendradarbiai drauge su britų kolegomis iš Astono universiteto sukūrė lazerį, kuris leidžia perduoti neribotą informacijos kiekį per labai didelius atstumus. Pagrindinis dabar naudojamo signalo perdavimo optinio pluošto kabeliu metodo trūkumas tas, kad labai dažnai nutrūksta signalas. Dėl to per visą kabelio ilgį tenka įrengti stiprintuvus, o tai turi neigiamos įtakos signalo kokybei. Naujasis mokslininkų išradimas leis išspręsti šią problemą. Dėl to mokslininkams pavyko pasiekti vienalyčio šviesos signalo pasklidimą nenaudojant stiprintuvų per visą optinio pluošto kabelio ilgį.
Vanduo mėnulyje
Dar neseniai buvo manoma, kad Mėnulis – pati sausiausia vieta visoje Saulės sistemoje. Tačiau praėjusių metų pavasarį pasitelkus radarą „Mini–SAR“, įrengtą indiškame zonde „Chandrayan – 1“, mokslininkai aptiko per 40 kraterių netoli Mėnulio šiaurės ašigalio. Kiekvieno iš jų dugne yra 2 metrų storio sušalusio vandens sluoksnis. Pačiais kukliausiais skaičiavimais, Mėnulyje turėtų būti ne mažiau kaip 600 milijonų tonų vandens. Kol kas rastas trijų rūšių Mėnulio vanduo: beveik grynas ledas krateryje, ledo ir purvo kristalai bei plonas šerkšno sluoksnis, kuris tai atsiranda, tai dingsta visame Mėnulio paviršiuje.
Ekologiškai švarus plastikas
Dar užpernai tai būtų buvę palaikyta pokštu. Tačiau 2010 metais amerikiečių bendrovės „Novomer“ inžinieriai sukūrė naują plastiką NB–180, kuris 80 proc. sudarytas iš „šiltnamio dujų“ – anglies dvideginio. Kaip teigia specialistai, palyginti su įprastais polimerais, NB–180 pasižymi dviem pranašumais: jį gaminant taupomi naftos produktai ir jis greitai irsta natūralioje aplinkoje. Be to, naujo plastiko gamybos proceso metu sunaudojama perpus mažiau energijos, jos sudėtyje nėra fenolio, kuris yra stipri kancerogeninė medžiaga. NB–180 gamybos metodika kol kas laikoma paslaptyje.
2010 m. tapo grafeno – nanomedžiagos, kurią sudaro vieno atomo storio anglies atomų sluoksnis – oficialaus pripažinimo metais. Būtent už grafeno atradimą Andrė Geimas (Andre Geim) ir Konstantinas Novoselovas 2010 m. pelnė Nobelio fizikos premiją. Tais pačiais metais ši eksperimentinė medžiaga, pasižyminti daugeliu unikalių savybių, buvo pradėta naudoti pramonėje. Pavyzdžiui, Amerikos bendrovė „Vorbeck Materials“ grafeno pagrindu sukūrė specialų dažiklį spausdintuvui, kuris spausdina mikroschemas. Juo atspausdintos mikroschemos bus naudojamos gaminant mobiliuosius telefonus ir apsauginius magnetus parduotuvėms. Artimiausioje ateityje iš grafeno bus gaminami mikroprocesoriai, jutikliniai ekranai, fotoelementai saulės baterijoms ir lankstiems elektroniniams prietaisams. Reikia pastebėti, kad grafenas buvo pripažintas be jokios pompastikos, milijoninių subsidijų ir ilgų kalbų apie inovacijas.
Parengė Rolanda STRUMILIENĖ ir Milda KUNSKAITĖ
