Kas labiausiai kenkia?
Net nebeįsivaizduojame kaip galime išvalyti vieną ar kitą dėmę nepanaudodami kalno valymo priemonių, be jų mes kaip be rankų. Galbūt mums ir smagu, kad su jomis greičiau atliekame namų ruošos darbus, tačiau reikėtų pagalvoti, kad cheminių medžiagų – valiklių gamyba, gabenimas ir naudojimas – tai dideli kiekiai į aplinką išmetamo CO2, o išsivalyti nuo chemikalų, kurie patenka į aplinką panaudojus valiklius, gali užtrukti metų metus. Būtent šios dujos sudaro didžiausią dalį į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kurių klimatas šiltėja.
Kenksmingos medžiagos labai paprastai patenka į aplinką, juk baigę tvarkytis muiluotą vandenį mes išpilame lauk, o jis nuotekų vamzdžiais nukeliauja į nuotekų valymo įrenginius ir nors daugelis valymo priemonėse naudojamų chemikalų valymo įrenginiuose „sugaudomi“, bet yra ir tokių, kurie lieka, su išvalytu vandeniu patenka į vandens telkinius, gruntinius vandenis.
Skalbikliai didina CO2 išmetimus
Nemažai žalos daro ne tik buitinės valymo priemones. Skalbikliai taip pat prisideda prie klimato kaitos spartinimo. Žinoma, jog amerikiečių šeima vidutiniškai per metus skalbia apie 300 kartų, tai per savaitę sudaro 4,5 kg, o per metus siekia net 218 kg CO2 emisijų. Fosfatai, kurie dažniausiai dedami į skalbimo priemones, vandens minkštiklius, kenkia vandens ekosistemai. Nors Europos Sąjungos šalyse jų kiekis skalbimo priemonėse ribojamas, vis dėlto indaplovėms skirtose priemonėse fosfatų kiekio apibrėžties kol kas nėra. Šios cheminės medžiagos veikia kaip trąša ir taip spartina vandens augalų bei dumblių augimą. Ir nors atrodytų tai nėra pats blogiausias dalykas, tačiau augalų perviršis sumažina deguonies kiekį, taip prisidėdamas prie žuvų ir kitų organizmų nykimo. Susirūpinimą kelia ir tai, jog skalbimo priemonės vandenį padaro rūgštiniu ir priklausomai nuo to, kur vanduo nuteka, jo sukeliamas atoveiksmis gali prilygti rūgštiniam lietui.
Kitas svarbus aspektas, į kurį reikia atsižvelgti perkant valymo priemones, tai pakuotė. Kad būtų išvengta papildomų atliekų reikėtų pirkti didžiausią įmanomą valiklio talpą arba esant galimybei rinktis koncentratą, kuriame yra 20 arba mažiau procentų vandens. Tik koncentruotas priemones reikia skiesti, kaip nurodo gamintojas, kitu atveju teršalų bus išleista dar daugiau, negu naudojant nekoncentruotus preparatus. Koncentruotoms valymo priemonėms reikia mažesnių pakuočių ir mažiau degalų, kad galėtų būti pervežtos, o tai reiškia mažesnius išmetamų CO2 kiekius ir lėtesnį klimato šiltėjimą. Reikėtų neužmiršti ir to, kad valikliai daugiausia pakuojami į tarą iš plastiko, kurio gamybos pasekmė – didžiuliai CO2 kiekiai.
Kokias priemones naudoti?
Nenorint kenkti aplinkai visada galima rinktis iš ekologiškų valymo priemonių pasiūlos, tačiau tai ne vienintelė išeitis. Kol dar nebuvo sukurta tiek įvairiausių priemonių, žmonės juk vis tiek tvarkydavosi namuose, o dėmės ir purvas visada buvo tokie pat „bjaurūs“. Todėl ir reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip jiems pavykdavo išnaikinti vieną ar kitą dėmę.
Actas, citrinos rūgštis ir soda gali tapti nepamainomais pagalbininkais atliekant namų ruošos darbus. Jau seniai žinoma, jog sodos ir acto mišinys užpiltas verdančiu vandeniu padės kovoti su užsikimšusiais nuotekų vamzdžiais. Užvirinus actą virdulyje, jis padės atsikratyti kalkių nuosėdų, o skiestas actas gali būti naudojamas kilimų dėmių, baldų apmušalų ar langų valymui. Citrinos sultys puikiai tiks praustuvei, voniai ir metaliniams paviršiams šveisti, o sodą reikėtų pasitelkti į pagalbą valant riebalus virtuvėje.
Tvarkantis namuose reikėtų atminti, jog nebūtina susipirkti visų įmanomų valymo priemonių, kurias galime rasti parduotuvių lentynose. Galima rinktis laiko patikrintas priemones, kurios netik, kad nekainuoja daug, bet ir neteršia aplinkos kenksmingais chemikalais.
Ar žinote, kad...
• Plastikas yra gaminamas iš naftos produktų;
• Vieno kilogramo plastiko gaminimo metu išsiskiria 6 kg CO2;
• Taigi, kol atkeliavo iki jūsų parduotuvės penki maišeliai "pagamino" mažiausiai vieną kilogramą CO2 (neskaičiuojant transporto taršos);
• Išmestas ir yrantis plastikinis maišelis išskiria metano dujas;
• Manoma, kad plastikas suyra tik per 500-1000 metų.
http://www.epa.gov/epp/pubs/cleaning.htm
