Iš 12 tūkst. 500 plastiko butelių pagamintas katamaranas netrukus pradės kelionę iš San Francisko į Sidnėjų.
Trys mėnesiai plastiko laive
30-metis gamtos apsaugos aktyvistas, bankininko sūnus Deividas de Rotšildas (David de Rothschild) šia kelione nori atkreipti visuomenės dėmesį į didėjantį pasaulio jūrų užterštumą plastiko šiukšlėmis.
20 metrų ilgio laivas “Plastiki” visuomenei pirmą kartą buvo pristatytas prie Aukso vartų tilto. “Jį pastatyti prireikė daugybės novatoriškų idėjų ir sunkaus darbo”, - sako ekologinės ekspedicijos vadovas.
Garsios bankininkų dinastijos atstovas nori atkreipti pasaulio dėmesį į vandenynų užterštumą plastiku ir būtinybę jį perdirbti. Šešių asmenų įgula, kurios nariai yra du norvego atradėjo Turo Hejerdalo (Thor Heyerdahl), 1947 m. perplaukusio Ramųjį vandenyną, anūkai, iš Kalifornijos į Australiją ketina nuplaukti per tris mėnesius.
Po bandymų San Francisko įlankoje “Plastiki” artimiausiomis savaitėmis, kai tik pūs palankus vėjas, išplauks į atvirą jūrą. Laivo idėja Rotšildui kilo prieš ketverius metus, Jungtinėms Tautoms pristačius ataskaitą apie vandenynų užterštumą. Laivo korpusas apkaltas daugiau nei 12 tūkst. dviejų litrų talpos plastiko butelių, suteikiančių katamaranui 68 proc. reikalingos keliamosios jėgos.
Didžiulis sąvartynas
Plastikas - daugiausia maišeliai ir buteliai, sudaro apie 80 proc. visų vandenynus teršiančių šiukšlių. Mokslininkai ir aplinkosaugininkai seniai atkreipė dėmesį į Ramiajame vandenyne plaukiojantį plastiko atliekų sąvartyną, kurio dydis prilygsta Vakarų Europos plotui. Milžiniškas plastiko atliekų kilimas plūduriuoja tarp Kalifornijos ir Havajų. Šiukšles čia sunešė paviršinės srovės. Beje, plastiko kilimas yra nematomas, teršalai paprastai kaupiasi kelių metrų gylyje.
Amerikiečių okeanologai panašų fenomeną neseniai aptiko Šiaurės Atlante. Per pastaruosius 22 m. jie surengė daugybę ekspedicijų ir metė tinklus daugiau nei 6100 kartų. Į juos pakliūdavo daugiausia plastiko šiukšlės - ne tik maišeliai, buteliai ir putplasčio liekanos, bet ir srovių sumalti gabalėliai, kurie, kaip ir Ramiajame vandenyne, plūduriuoja po vandeniu.
Didžiausias šiukšlių tankis nustatytas kiek aukščiau Karibų jūrų salų. Ten kiekviename jūros paviršiaus kilometre plaukioja iki 200 tūkst. plastiko gabalėlių, o daugumos jų skersmuo nesiekia nė centimetro. JT aplinkosaugos programos vertinimais vienam vandenyno kvadratiniam kilometrui vidutiniškai tenka 18 tūkst. vienetų plastiko šiukšlių. Nenuostabu: kasmet visame pasaulyje pagaminama 225 mln. tonų plastiko.
Milijonai tonų šiukšlių
Šiukšlių poveikis jūrose gyvenantiems organizmams dar nėra pakakankamai ištirtas, tačiau iš daugelio studijų žinoma, kad banginiai, ruoniai ir plėšriosios žuvys didesnius plastiko gabalus supainioja su grobiu ir praryja. Šiukšlių randama ir albatrosų bei kitų jūros paukščių skrandžiuose, pavyzdžiui, dantų šepetukų arba butelių kamščių. Išskyrus kelių rūšių bakterijas, nėra organizmų, kurie galėtų plastiką suskaidyti, juolab tokiu mastu, todėl plastiko atliekos ir tampa milžiniška problema. Jis ilgai nesudyla ir iki šiol nėra sukurtas būdas išvalyti nuo jo jūras. Kadangi dalelės yra mažos, negalima panaudoti tankių tinklų, nes kartu būtų pagauta ir žūtų daugybė jūrose gyvenančių organizmų.
Vokietijos kino teatruose rodomas dokumentinis filams “Plastiko planeta”. Jo autorius austras Verneris Botė (Werner Boote) pateikia šokiruojančius faktus ir apeliuoja į sveiką žmonių protą: teigiama, kad prieš 40 m. Europoje per metus būdavo pagaminama 5 mln. tonų plastiko, šiuo metu šis skaičius išaugo iki 60 mln. tonų, apie ketvirtadalį to, kas pagaminama visame pasaulyje.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
