plastikas

Kuo daugiau laiko lietuviai leidžia namuose, tuo daugiau prikaupia šiukšlių. Specialistai sako, kad plastiko atliekų karantino metu itin padaugėjo. O ypač nerimą kelią išaugęs plastikinių medicinos ir apsaugos priemonių, kurios vėliau virs atliekomis, naudojimas. Štai, ką pasakoja žmonės: „Kad į namus maisto daugiau užsisakome, tai jo, dėl to padaugėjo pakuočių. Visi daugiau laiko namuose leidžia, daugiau užsisako į namus, daugiau vartoja.

Prieš pat Naujuosius metus Kėdainiuose – nemalonus nutikimas. Gamtos fotografė Loreta Budrienė Nevėžio upės prieplaukoje ties Didžiosios Rinkos aikšte pastebėjo nusilpusią ir vangią gulbę. Netrukus paaiškėjo ir to priežastis – atvykę gamtininkai gulbės gerklėje rado plastiko atliekų. Laimei, šį kartą paukštis nenugaišo, jį pavyko išgelbėti. Ieškojo pagalbos L. Budrienė ieškojo pagalbos, mat gulbė silpo tiesiog akyse.

Parduotuvėse nuo lapkričio 1-osios nebegalima prekiauti degtine, supilta į vieno gurkšnio dydžio plastiko indelius, bei stipresniu nei 6 laipsnių alumi „bambaliuose“.  Siekdamas sumažinti alkoholio vartojimą Seimas šį draudimą įteisino dar pernai rudenį. Metų turėjo užtekti verslui prisitaikyti prie naujų prekybos sąlygų.

Turkijoje, Stambule penktadienį surengtos pirmosios musulmonų pamaldos Švenčiausios Išminties sobore po prezidento Erdogano sprendimo panaikinti šventyklos muziejaus statusą ir vėl paversti ją mečete. Erdogano sprendimas sulaukė viso pasaulio kritikos, juo atvirai nusivylė ir popiežius Pranciškus, mat soboras – itin svarbus objektas krikščionims. Nuo ankstaus ryto prie Švenčiausiosios Išminties soboro Stambule renkasi tūkstančiai musulmonų. O juos saugo tūkstančiai pareigūnų.

Aplinkosaugininkai rudenį ketina tikrinti, ar prekybininkai apmokestina pirkiniams skirtus plastiko maišelius. Aplinkos apsaugos departamento atstovas sako, kad tokiu būdu norima pamatyti, kas vyksta rinkoje, ir priminti prekybininkams, kad veltui plastiko maišelių dalinti negalima.  „Tą akciją planuojame rudenį, manau, kad spalį-lapkritį. Dabar turime pasirinkti geriausią taktiką – ar tai turėtų būti tyli akcija, paviešinant tik jos rezultatus, ar labiau prevencinė akcija.

Pasaulis šiandien mini dieną be plastikinių maišelių. Nors tiek daugelyje valstybių, tiek ir Lietuvoje vienkartiniai, parduotuvėse siūlomi, maišeliai jau yra apmokestinti ar pakeičiami mažiau kenksmingais, į šiukšlynus, o kaikur ir į jūras ir vandenynus, vis dar keliauja šimtai tūkstančių plastiko atliekų. Štai vienas tautietis per metus suvartoja net 500 plastikinių maišelių. Vilnietė Monika jau mažiausiai trejus metus apsipirkinėja kitaip.

Plastiko išmetimo į gamtą krizė stipriai paveikė pasaulio vandenynus ir užteršė gamtą. Mikroplastiko dalelės ne tik plūduriuoja vandenynuose, tačiau su lietumi krinta ir mažiausiai žmogaus paliestose vietovėse. Naujas tyrimas atskleidė, kad JAV nacionaliniuose parkuose ir kitose saugomose gamtos vietose kiekvienais metais su lietumi iškrenta daugiau nei 1 tūkst. tonų mikroplastiko. Mokslininkai siekė išsiaiškinti kiek kartu su lietumi teršalų patenka į Vakarų JAV nacionalinius parkus.

Noras gyventi kuo mažiau suvartojant ir teršiant gamtą bereikalingu plastiku panevėžietę anglų kalbos pedagogę atvedė iki nuosavo verslo. Po 15 metų praleistų mokykloje moteris metė darbą ir atidarė parduotuvę „be atliekų“. Pasirodo, toks gyvenimas be atliekų rūpi ne vienam miestiečiui. Į nedidelę panevėžietės parduotuvėlę užsukusi klientė drąsiai ima panaudotą, bet švarų stiklainį, paversdama jį laikina kavos pakuote.

Lietuva su kitomis 13 Europos valstybių penktadienį Briuselyje pasirašė Europos plastiko paktą, skirtą kovai su vienkartinio plastiko gaminių ir pakuočių vartojimu ir plastiko tarša.  Paktą pasirašiusios šalys įsipareigojo mažinti nereikalingo plastiko naudojimą, skatinti pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir perdirbto plastiko naudojimą naujuose gaminiuose, pranešė Aplinkos ministerija.

Prie sostinėje esančios pakavimo medžiagų gamyklos vilnietis aptiko įtartiną vamzdį. Vyras sako, kad iš jo tekėjo juodas skystis, kuris jau spėjo įsigerti į žemę. Aplink bendrovės teritoriją jis aptiko ir daugiau galimų pažeidimų – keistas žalios spalvos balas ir išsibarsčiusias plastikines granules. Aplinkosaugininkai jau atlieka bendrovės patikrinimą.

Bendrovė „Countryplast“ Vilniaus rajone be leidimo laiko 400 tonų plastiko atliekų, nustatė Aplinkos apsaugos departamentas. Kaip BNS trečiadienį informavo departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė, dėl pažeidimų bendrovės atstovui surašyti administracinių nusižengimų protokolai.

Atliekų perdirbimas ir rūšiavimas – šiais laikais visiems žinomi dalykai, bet ar kada girdėjote apie rūšiavimo šventyklą? Taip tokia yra – į ją jus ir kviečiame pasižiūrėti, kaip plastiko buteliai virsta vienuolių apdarais. Tailando vienuolis kūną apsivynioja tradicinės šafrano spalvos apdaru. Bet tradicinė skraistė pagaminta visai ne tradiciškai. O ir šis Tailando vienuolynas netradicinis – jį galima drąsiai vadinti rūšiavimo šventykla. Tikintieji čia aukoja ne pinigus, o plastiką.

Aiškėja, kokiomis medžiagomis buvo teršiami upeliai ir Nevėžio upė Kėdainių rajone. Ištyrus vandenį iš slapto cukraus gamyklos vamzdžio, nustatyta, kad jame daug kartų viršytas azoto kiekis, taip pat per mažas deguonies kiekis. Pasak aplinkosaugininkų ir mokslininkų, ši tarša galėjo pakenkti gyvūnijos veisimuisi. Paviešinti ir pirmieji plastiko taršos Vilniuje tyrimų rezultatai. Į Nerį buvo pilamos nuotekos su polietilenu bei polipropilenu.

Nerį daugybe smulkaus plastiko užteršusiai bendrovei „Ecso" – nauji nemalonumai. Kol prokurorai ir aplinkosaugininkai aiškinasi kaip ir kiek smulkinto plastiko pakliuvo į upę, aplinkos ministras prašo stabdyti įmonei pažadėtą 1,5 mln. eurų vertės Europos Sąjungos paramą. Įmonė „Ecso", įtariama leidusi smulkinto plastiko atliekas į Nerį, pasirodo, nevengia naudotis ir europine parama.

Aukščiausias statinys Lietuvoje – Vilniuje stūksantis televizijos bokštas sveria 25 tūkstančius tonų. Per metus lietuviai išmeta tiek plastiko atliekų, kiek sveria net keturi televizijos bokštai. Ir liūto dalis visų šiukšlių – įvairios maisto, gėrimų pakuotės. Trečdalis plastiko atliekų perdirbamos ir virsta kibirais, vamzdžiais, įvairiais indais. Trečdalis šiukšlių iškeliauja į perdirbimo gamyklas užsienyje.

Seime gimė dar viena idėja plėsti butelius ir skardines surenkančių taromatų galimybes. Konservatorius Kęstutis Masiulis norėtų, kad taromatai priimtų ne tik alaus ar limonado, bet ir pieno, kefyro, aliejaus, pomidorų padažo ar kitų maisto produktų butelius. Kaip tokias Seimo nario idėjas vertina Aplinkos ministerija ir kada taromatuose galėsime palikti daugiau atliekų? Kitoje pusėje taromato pats darbymetis. Į surinkimo taškus vis dar plūsta po švenčių užsilikę buteliai, skardinės.

Aplinkos apsaugos agentūra (AAD) pradėjo tyrimą dėl Vilniaus rajone, Čekiškių kaime, rasto plastiko. Kaip BNS sakė departamento atstovė Ieva Krikštaponytė, aiškinamasi, kokiomis aplinkybėmis plastikas atsidūrė apleistoje fermoje. Apie šį radinį savaitės pradžioje paskelbė Vilniaus vicemeras konservatorius Valdas Benkunskas. Jis teigė, kad šiuo adresu joks juridinis asmuo nėra gavęs leidimo dirbti su atliekomis, todėl šis plastikas čia atsirado neteisėtai.

Vilniuje – naujas plastiko taršos skandalas. Išsigandusios patikrų ir atsakomybės už netinkamai valomas atliekas, sostinės įmonės jų nusprendė atsikratyti tiesiog nuotekų šuliniuose. Vilniuje jų rasta jau dviejuose nuotekų židiniuose, o „Vilniaus vandenys“ nebežino, ko imtis. Šiomis dienomis į nuotekų valymo įrenginius plastiko patenka tiek, kiek nėra buvę niekada iki šiol. Ir „Vilniaus vandenys“, ir savivaldybė tai netgi vadina „teroro išpuoliu“ – tyčine įmonių plastiko ataka.

Seime po svarstymo pritarta, kad prekeiviai, klientams siūlantys nemokamus plastikinius pirkinių maišelius, kuriuos įprasta matyti prie kasų, būtų baudžiami. Tiesa, tai nereiškia, kad prekybos vietose nebeliks itin plonų plastikinių maišelių, skirtų biriems produktams ar, pavyzdžiui, daržovėms susidėti. Baudos grės už storesnio plastiko maišelius.

Savaitgalį Neryje, greta Vilniaus nuotekų valyklos žvejai vandenyje aptiko galimai nevalytų nuotekų. Pasirodo, kad jos ištekėjo iš „Vilniaus vandenų“ išleistuvo. Trečiadienio vakarą savivaldybei pavaldi įmonė pasidalijo prenešimu. Jame teigiama, kad šiuo metu valykloje vis dar randama plastiko šiukšlių, tačiau atliekas mėgina surinkti specialiais filtrais.

Per Vilniaus miesto šventes nebebus galima naudoti vienkartinio plastiko gaminių – tokį sprendimą trečiadienį priėmė Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Ji galutinai pritarė Prekybos viešosiose vietose taisyklių pataisai, kuria draudžiama „renginių metu vykdant prekybą (paslaugų teikimą) naudoti vienkartinius plastikinius gaminius“. Numatyta, kad šis sprendimas įsigalios nuo šių metų kovo pradžios.

„Švaros karaliene“ tituluojama Lynsey pasidalino paprastu būdu plauti plastikinius konteinerius. Brangiai nekainuojanti jos sugalvota gudrybės nereikalauja ir daug pastangų, rašoma dailystar.co.uk. Norite, kad jūsų plastikiniai konteineriai ir vėl švytėtų kaip nauji? Jei juose atsirado įsisenėjusių dėmių, nesijaudinkite. Lynsey, „švaros karaliene“ tituluojama influencerė, pasidalino paprastu būdu, kaip puikiai išplauti.

Tailande rastas vienas nugaišęs laukinis elnias buvo prarijęs 7 kg plastikinių maišelių ir kitokių plastiko šiukšlių, antradienį pranešė pareigūnai, nerimaujantys dėl šalies vandens telkinius ir miškus nusėjusių šiukšlių poveikio aplinkai. Ši Pietryčių Azijos šalis yra tarp didžiausių plastiko vartotojų pasaulyje. Kiekvienas tailandietis per metus sunaudoja iki 3 tūkst. vienkartinių plastikinių maišelių, į kuriuos pakuojamas gatvėje parduodamas maistas, kava išsinešti, pirkiniai.

Ar kada nors susimąstėte, ką galėtumėte sukurti iš plastiko atliekų? Vienas verslininkas Dramblio Kaulo Krante iš plastiko pastatė plūduriuojančią salą, o joje viešbutį. Dabar jame kiekvieną savaitę apsilanko daugiau nei 100 poilsiautojų. Dramblio Kaulo Krante esanti sala ypatinga. Ją savo rankomis iš plastiko atliekų pastatė jos sumanytojas prancūzas Ericas Beckeris ir jo idėją palaikę entuziastai. Dabar joje veikia viešbutis, sulaukiantis daugiau nei šimto poilsiautojų per savaitę.

Už didesnių plastiko maišelių dalinimą nemokamai prekybininkus siūloma bausti tūkstantinėmis baudomis. Seimas antradienį priėmė svarstyti tai numatančias Aplinkos apsaugos įstatymo pataisas. Prekybininkams, nemokamai dalijantiems plastiko pirkinių maišelius, siūloma skirti 1-3 tūkst. eurų, o už pakartotiną pažeidimą – iki 5 tūkst. eurų baudas.  Išimtis būtų taikoma tik labai lengviems – iki 15 mikronų storio maišeliams, kurie naudojami nefasuotiems maisto produktams.

Arbatos pakeliuose yra milijardai mikroskopinių plastiko dalelių. Mokslininkai perspėja, kad užplikius juos verdančiu vandeniu gali išsiskirti kenksmingos medžiagos. Arbatos pakeliai iš plastiko, o ne iš popieriaus, tampa vis dažnesniu reiškiniu.

Everesto regione uždrausta naudoti vienkartinius plastikinius gaminius, siekiant sumažinti didelius kiekius šiukšlių, paliekamų keliautojų ir alpinistų, trečiadienį pranešė Nepalo valdžia. Šiemet Evereste – aukščiausioje mūsų planetos viršukalnėje – apsilankė rekordiškai daug alpinistų, o per vyriausybės pradėtą švarinimosi iniciatyvą taip pat buvo surinkta nei 10 tonų atliekų.

Šimtai tūkstančių tonų plastiko teršia ne tik Žemę, bet ir mūsų organizmus. Mokslininkų skaičiavimais, per metus žmogus vidutiniškai suvalgo ir įkvepia iki 120 tūkst. mikroplastiko dalelių. Į mūsų kūną jis patenka per maistą, kosmetiką ar tiesiog per orą. Ekologiško gyvenimo būdo entuziastė Ieva Vilkė, plaudama indus, stengias visiškai nenaudoti plastiko. Vietoj kempinės – medinis šepetėlis, taip pat ji renkasi kietąjį indų ploviklį, kurį perka be pakuotės.

Prasidėjus daržovių konservavimo ir sulčių spaudimo sezonui, specialistai įspėja – rauginti, marinuoti ir vaisių sultis laikyti žiemai tinkama tik stiklinė tara. Plastiko buteliai, tokie kaip nuo mineralinio vandens, netiks nei kompotui, nei sultims. Esą juose kaupiasi nuodingos medžiagos, ilgainiui galinčios sukelti ligas.

Europos Sąjungos tarybai priėmus naują direktyvą, jog nuo 2021 nebeliks vienkartinio plastiko gaminių, vieni prekybininkai ieško, kuo reikės pakeisti pakuotes, kiti kuria galimybes apsipirkti visai be pakuotės. Tokios parduotuvės atsiranda ir Lietuvoje. Štai viena jų Vilniaus centre – čia pirkėjai ateina su sava tara įsigyti ne tik maisto, bet ir kosmetikos bei buitinių prekių. Vilnietė Simona renkasi prekes.

Japonijos istorinės sostinės Naros parke prisiriję plastiko nugaišo devyni elniai, trečiadienį pranešė viena aplinkosaugos organizacija, perspėjusi, kad incidentą galėjo nulemti turistų antplūdis. Pasak grupės „Nara Deer Preservation Foundation“, laikotarpyje nuo šių metų kovo iki birželio nugaišusių elnių skrandžiuose buvo aptikta plastikinių maišelių ir užkandžių pakuočių masė.

Jau po dvejų metų prekyboje nebeliks nei plastikinių šiaudelių, nei vienkartinių puodelių ar lėkščių. Prekybininkai tam jau ruošiasi ir jau siūlo pakaitalus iš popieriaus ir medienos. Tuo metu gėrimų gamintojai su didžiuliu nerimu žiūri į ateitį, mat jiems po 5-erių metų gali tekti gaminti naujoviškus butelius. Briuselis reikalauja, kad atidarius butelį, kamštelis liktų prikabintas ir neterštų gamtos. Europos institucijos nusprendė, kad plastikinių butelių supirkimo sistemos negana.

Europos Sąjungai (ES) po beveik metus trukusių derybų šią savaitę priėmus direktyvą sumažinti vienkartinių plastiko gaminių naudojimą, Lietuva taip pat ruošiasi pamažu iš rinkos išimti smulkius plastiko gaminius. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad jau rengiami būtini įstatymų pakeitimai. „Prisitaikant prie direktyvos, kad rinkoje neliktų smulkiųjų plastiko gaminių, parengiamieji darbai vyksta. Rengiamas jau visas paketas (įstatymų pataisų – BNS)“, – BNS pareiškė K. Mažeika.

Plastikiniai butelių kamšteliai, kad ir kokie maži būtų, gali kelti didelių rūpesčių. Ir ne tik gamtai, bet ir verslams. Su vandenynų tarša plastiko atliekomis kovojanti Europos Sąjunga (ES) nutarė – dabartinius plastikinius kamštelius turi pakeisti nauji, tvirtinami prie butelio. Tačiau verslams toks reikalavimas atrodo perdėtas, bent jau Lietuvoje, kur plastiko kamštelių problemą sėkmingai išsprendė užstato sistema.

 Į vieną Floridos restoranų atėjęs benamis Danielis Tayloras pasipiktino, kai šiam „McDonald's“ darbuotoja padėkle prie gėrimo nepadėjo plastikinio šiaudelio. Sučiupęs moterį už rūbų vyras pritraukė ją prie savęs, o „McDonald's“ darbuotoja atsakė stipriais smūgiais smurtautojui tiesiai į veidą. Su aplinkos užterštumu kovojanti Floridos valstija priėmė įstatymą, kuriuo siekia sumažinti plastiko suvartojimą.

ES šalys trečiadienį pritarė siūlymui uždrausti tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą, o blokas dar vienu žingsniu priartėjo prie visiško plastikinės produkcijos, lemiančios didžiulę pasaulio vandenynų taršą, draudimo. Tokį sprendimą 28 valstybės narės priėmė po Europos Parlamento didele balsų persvarą neseniai priimto raginimo uždrausti vienkartinius plastikinius daiktus, tokius kaip gėrimų šiaudeliai, ausų krapštukai ir lazdelės balionams.

  Nuo Naujųjų metų Latvijos parduotuvėse bus uždrausti nemokamai dalijami plastikiniai maišeliai. Šiandien dėl to apsisprendė Latvijos parlamentas. Tuo tarpu Europos Parlamentas eina dar toliau ir pritarė visos eilės vienkartinių plastiko gaminių draudimui. Latvijos parlamentas apsisprendė, kad nuo Naujųjų šalies parduotuvėse draudžiama pirkėjams nemokamai siūlyti plastikinius maišelius. Tiesa, galios viena išimtis.

Nerimą kelia tai, kad poveikis dar nėra žinomas

Prancūzijos valdžia ketina ateinančiais metais įvesti nuobaudų sistemą, kurį gali padidinti plataus vartojimo prekių kainas, jeigu jų plastikinė pakuotė bus pagaminta ne iš perdirbto plastiko. Taip siekiama užtikrinti, kad iki 2025 metų visoje šalyje būtų naudojamas tik perdirbtas plastikas. Aplinkosaugos ministerijos valstybės sekretorė Brune Poirson sakė, kad tokia nuobaudų sistema yra viena iš numatomų priemonių. Taip pat planuojama įvesti užstato sistemą plastiko buteliams.

Ši diena - birželio 5-oji - pasaulyje paskelbta diena be plastiko. Tačiau mūsų žurnalistai galėjo nesunkiai įsitikinti, kad atsisakyti plastikinių maišelių ir indų prekybos centruose lietuviams sekasi sunkiai. Mokslininkai įspėja, kad dalyje plastikinių indų esančios medžiagos gali prasiskverbti į maistą, taip mums sukeldamos net vėžį. Chemikai pataria, kaip atskirti tokį ypač nuodingą plastiką. Rytas prekybos centruose.

Europos Komisijai (EK) siūlant uždrausti naudoti vienkartinius plastikinius gaminius, prekybininkai mano, kad naujovės nuguls ant vartotojų pečių, skelbia portalas lrt.lt. Bendrovės „Šviežia kava“ komunikacijos vadybininkas Nerijus Pudžiuvėlis teigia, kad alternatyvos plastiko pakuotėms yra brangesnės. „Jos yra gerokai brangesnės, kainos svyruoja dvigubai, priklausomai nuo kiekių. Ir tai – nevisiškai 100 proc. „žalias“ sprendimas, nes yra dar neišspręstų problemų, kaip kavos dangteliai.

Saulėtą savaitgalį išeinu paganyti akių į Babėnų šilo horizontus. Įveikusi trejetą kilometrų atsiduriu karjero maudymvietėje. Matau, kai vanduo krantan teliūškuoja nerūpestingų poilsiautojų paliktas plastiko šiukšles: suskeldėjusį ir aplaužytą plastikinį indelį, kelias pakuotes, žiebtuvėlį ir kt. Išvydusi žmones pakrantėn iš telkinio vidurio greitai į draugiją prisistato gulbė. Prisiminusi gamtininkų pagrūmojimus, niekuo jos nevaišinu.

Europos Komisija pirmadienį pasiūlė visoje Europos Sąjungos (ES) rinkoje uždrausti vienkartinius plastikinius gaminius, tokius kaip plastikiniai gėrimų šiaudeliai, stalo įrankiai ir ausų krapštukai, ir paragino iki 2025 metų užtikrinti, kad būtų surenkama didžioji dalis plastikinių gėrimų butelių. Šiais pasiūlymais ES siekia iš aplinkos pašalinti kuo daugiau plastiko atliekų, nes plastiko mikrodalelės jau randa kelią į maisto grandinę.

Plastikas – tai universali, lengvai formuojama, sintetinė medžiaga, be kurios šiuolaikinis gyvenimas jau nebeįsivaizduojamas. Pasaulinė aplinkos diena, minima kiekvienais metais birželio mėnesį, kurios šių metų šūkis yra „Nugalėkime taršą plastiku“, kviečia iš naujo apmąstyti plastiko naudojimą kiekvieno iš mūsų gyvenime. Sunku paneigti plastiko privalumus, tačiau yra ir kita, ne tokia pozityvi jo pusė.

Vis dažniau tampa įprasta domėtis perkamų maisto produktų etiketėmis: sudėtimi, maistingumu, kilmės šalimi. Vis dėlto, pamirštamas dar vienas svarbus aspektas – pakuotės, kuriose laikomas maistas. Galbūt nustebsite, tačiau pastarosios net sveikus maisto produktus gali paversti žalingais. „Maistas, supakuotas ar suvyniotas į plastikines pakuotes gali tapti žalingas žmogaus organizmui.

Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė pradėsianti tyrimą dėl galimų vandens, laikomo plastiko buteliukuose, keliamų rizikų. Šio tyrimo prireikė po to, kai viešumoje pasirodė pranešimas, jog pačių populiariausių vandens tiekėjų produktuose aptikti nedideli plastiko gabalėliai, skelbia menshealth.com Buvo tiriami 250 net 9 Azijos, Europos, Afrikos ir Amerikos šalyse parduodamų vandens buteliukų, priklausančių 11 populiariausių tiekėjų.

Praktiškai viskas, ką šiandien perkame, yra supakuota į plastiką. Jei apsižvalgytumėte aplink save, rastumėte daugybę plastikinių daiktų, didelė dalis kurių greitai keliaus į sąvartyną. Pasaulio vandenynai ir net gėlo vandens ežerai stipriai kenčia nuo plastiko taršos, tačiau teigiamų pokyčių nematyti. Mokslininkai ištyrė 259 vandens butelius iš 11 populiariausių gamintojų. 93 % jų buvo užteršti plastiku.

Plastikinius maisto indelius mūsų virtuvėje galima vadinti tikrais pagalbininkais. Jie puikiai pasitarnauja, kai norime atsidėti likusį maistą, atsinešti į darbą pietus ar pasirūpinti vaikų sveika mityba mokykloje. Tačiau labai greitai jie pradeda skleisti blogą kvapą, todėl neretai sugadina bet kokį norą į juos dėti mūsų ruoštą maistą. Tačiau išbandykite šią greitą gudrybę, kuri plastikiniams indams suteiks švaros kvapą.

Daug kalbama apie sveikos mitybos ir aktyvios gyvensenos svarbą, tačiau retai susimąstome, kaip sveikatą žaloja mus supanti aplinka. Beveik visų pramonės įmonių veikla yra susijusi su cheminėmis medžiagomis ar preparatais, kurie naudojamos kaip žaliava ar pagalbinė priemonė gamyboje. Ne išimtis ir baldai, kurių apstu kiekvieno namuose.