Nuo ankstaus ryto prie Švenčiausiosios Išminties soboro Stambule renkasi tūkstančiai musulmonų. O juos saugo tūkstančiai pareigūnų. Penktadienis jiems buvo ypatinga diena – čia pirmą kartą per beveik šimtmetį vyko musulmonų pamaldos.
Ilgus metus muziejaus statusą turėjęs soboras mečete tapo panorėjus šalies prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui ir norą palaiminus aukščiausiajam šalies teismui. Šis prieš dvi savaites paskelbė šiuolaikinės Turkijos kūrėjo Mustafos Kemalio Atatiurko 1934-ųjų sprendimą atverti soborą viso pasaulio visų tikėjimų žmonėms – negaliojančiu.
Į mečetę apie pietus atvyksta ir pats Erdoganas, kuris per pastaruosius 17 savo valdymo metų šalį veda priešingu pasaulietiškumui ir griežtėjančio islamo keliu. Soboro pavertimas mečete – tikras skanėstas ir jo valdžios rėmėjams. Tiesa apklausos rodo, kad per 40 proc. turkų mano, jog Švč. Išminties soboro klausimą dabar jis pradėjo spręsti ne šiaip – o bandydamas nukreipti dėmesį nuo šalį alinančių ekonominių problemų.
Oficialios pamaldos sobore prasideda netrukus po to, kai Erdoganas baigia cituoti Koraną. Tuomet iš keturių minaretų pasigirsta kvietimas melstis. Mečetės viduje – keliems šimtams Erdogano svečių netrukdo ir čia esantys Jėzaus ir Marijos atvaizdai – jie pamaldų metu pridengti skraistėmis. Švč. Išminties soboro muziejaus statuso panaikinimas sulaukė viso pasaulio dėmesio. Apgailestavimą Ankaros sprendimu garsiai išsakė ir popiežius Pranciškus.
Soboras čia buvo pastatytas dar VI a., tuometiniame Konstantinopolyje ir buvo pirmąja krikščionių katedra Romos imperijoje. Krikščionims beveik tūkstantmetį tarnavusi šventykla mečete paversta 1453 m., Konstantinopolį užėmus Osmanų imperijai, kol 1934 m. jai buvo suteiktas muziejaus statusas.
