Vos iš konteinerio talpos iškėlę maišą miesto tvarkdariai jį atriša – grindiniu skambiai žvangėdamas nudarda metalinis puodas, nors ši talpa skirta tik kartonui ir popieriui. Tarp šių atliekų pilna ir metalo, medžio gaminių, plytų, plastikinių dėžių ir net vaikiškas sulūžęs vežimėlis.
„Plokštės medienos, čia nuo spintelės durys kažkokios. Metalas netinka į popierių, celofanas ir, prašom, – kailiniai“, – sako vairuotojas Aivaras Šalčiūnas.
Miesto tvarkytojai sako, kad žmonės meta viską, kas telpa pro angą, tad radiniai įvairiausi. O ypač daug drabužių: „Ir batų randam – visko, pagal sezoną: žiemą vasariniais, pavasarį žieminiais daiktais apdėti būna konteineriai.“
Nors kauniečių įpročiai tinkamai rūšiuoti atliekas kasmet vis gerėja, žvelgiant į konteinerio turinį kol kas džiūgauti dar anksti.
„Daugelis jų turi būti vežamos į stambiagabaričių atliekų aikštelės, visa informacija yra ant konteinerių, bet žmonės dar nelabai tuo vadovaujasi. Tas kontrastas nėra baisus, koks anksčiau būdavo, bet žmonės dar netinkamai ir ne taip, kaip reikia, rūšiuoja atliekas“, – pasakoja „Kauno švara“ atstovas Jonas Tumpa.
Jei gyventojai kruopščiai rūšiuotų atliekas, jų šalinimas, pasak aplinkosaugininkų, gal ir kainuotų pigiau, mat liktų mažai deginamų ar į sąvartyną keliaujančių šiukšlių.
Kai kuriose užsienio valstybėse gyventojai moka tik už nerūšiuotų atliekų kilogramus, bet tokia praktika labiau pasiteisina privačiuose namuose – gyvenantiems daugiabučiuose tai sudėtinga, nors aiškėja, kad įmanoma.
„Jei gyventojai, kurie gyvena daugiabučiuose, turi bendrijas, turi savo teritorijas, kad tais konteineriai naudojasi tam tikri nustatyti atliekų turėtojai, kad neateina pašalinai, nepriveža. Ir tokiu atveju Kauno miestas turi galimybę sudaryti tokiems atliekų turėtojams ir daugiabučiuose, kad su atliekų tvarkytoju padarytų sutartį ir mokėtų pagal faktą“, – teigia aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.
Žinoma, yra ir kita problema, kombinuotos pakuotės, jų nieks neperdirba o į jas supakuotos parduodamos įvairios prekės.
„Čia jau būtų mūsų pramonininkų ir gamintojų klausimas, kaip į rinką leisti pakuotes tas, kurias galima perdirbti, o ne spalvotas, kombinuotas, kurias perkam – plastikas maišytas su metalu, jos šiuo metu tik deginamos“, – kalbėjo R. Savickienė.
Atliekų deginimas kainuoja daugiau. birželį kauniečiams pakilo mokestis už šiukšles 9 procentais. Gyventojai sako, kad rūšiuoti tikrai stengiasi. Štai kiemą apėjęs ir besimėtančias šiukšles surinkęs senjoras jas paskirsto, kur reikia:
„Aš visą laiką, visą laiką – dažniausia metalo būna, kartono, popieriaus, o va lapus dar nenusprendžiau kur dėt.“
Kiti gi pripažįsta skirtingas atliekas meta į joms skirtas talpas, o pamatę piktavalius, konteinerius apkraunančius visokiais rakandais – sugėdija:
„Ką turim, tą rūšiuojam. Atskirai plastiką, popierių, atskirai kita šiukšles.“
„Problema, dėl pieno pakuočių, o šiaip viskas aišku.“
„Seniai labai, dar net nebuvo skelbimo, kad čia reikia – tai aš jau rūšiavau. Labai pikta, kad žmonės primeta aplink visokių atliekų.“
Viešosios tvarkos specialistai pranešimų apie pažeidėjus sulaukia vis daugiau, bet ne visus pavyksta nustatyti ir nubausti.
„Pranešama, kad ne vietoje padėtos atliekos, ne tos atliekos, pvz., žaliąsias atliekas deda į komunalinių atliekų konteinerius. Šiais metais per 6 mėnesius gauta 64 pranešimai iš asmenų apie netinkamai tvarkomas atliekas“, – sako viešosios tvarkos prevencijos poskyrio vedėja Edita Motūzienė.
Protokolai surašyti 58 pažeidėjams. Maksimali bauda 600 eurų. Dažniausiai skiriama keliasdešimt. „Kauno švara“ prie kai kurių konteinerių įrengusi ir vaizdo stebėjimo kameras, tad aplinkos teršėjai fiksuojami.
Bet kauniečiai auklėjami ne vien baudomis, savivaldybės atstovai sako plečiantys ir rūšiavimo konteinerių tinklą, ir artimiausiu metu įrengs dar bent 60 aikštelių mieste.
