Aplinkosaugininkai nustatė – mažiausiai savaitę, o pasak Neryje žvejojančių, net ištisus metus į didžiausią sostinės upę iš „Vilniaus vandenų“ vamzdžio tekėjusios šiukšlės – žuvims ir paukščiams pražūtingos plastiko dalelės. Į miesto nuotekų tinklus jas išleidusios įmonės vadovai dabar mušasi į krūtinę, kad taip nutiko atsitiktinai.
O „Vilniaus vandenys“ teisinasi, kad tokių smulkių fragmentų nesugaudo jų turimi filtrai. Kaltininkai nustatinėjami, tiriama ir kokie kiekiai plastiko galėjo patekti į Nerį. Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad išvis per metus plastiko atliekų šalyje susidaro tiesiog milžiniški kiekiai.
Be piktybiškai miške numestų polietileninių maišelių, kurių kiekio apskaičiuoti neįmanoma – oficialiai vien 2018 metais Lietuvoje surinkta apie 100 tūkstančių tonų plastiko. Beveik trečdalis – 29 tūkstančiai tonų – perdirbtos Lietuvoje. 24 tūkstančiai tonų perdirbimui netinkamo plastiko – panaudota kurui ar šildymui.
„Pagrinde, aišku, eina plastikinės pakuotės. Jos sudaro apie 60 procentų visų atliekų. Tuomet yra gamybinės plastiko atliekos. Į šį srautą įeina ir gyventojų buityje susidariusios atliekos bei iš buitinės technikos, elektros įrangos atliekos“, – sako ministerijos atstovė Rita Šerniauskienė.
Didelė dalis šalyje surenkamų plastiko atliekų – net 39 tūkstančiai tonų – eksportuojamos. Dalis tautiečių išvydę štai tokius nemalonius vaizdus – sąvartynais virtusias jūras ar vandenynus Karibuose, Azijoje, baiminasi, jog ir jų išrūšiuotos atliekos ten neatsidurtų:
„Kur geri depozitai tai surenka tikriausiai kažkas, kam jų reikia, o nepanaudotas net neįsivaizduoju, į vandenyną turbūt keliauja. Taip madinga dabar.“
„Esu mačiusi nuotraukų, kuriose žuvys plaukioja vandenyje tarp plastiko ir jo prisivalgo. Tad tokių dalykų pasitaiko.“
„Siuntimas taip pat kainuoja, tai įsivaizduokite, kad nuvežame kažkur, pakrauname, laivais plukdome ir išpilame į vandenyną. Na tai nelogiška.“
„Girdėjau, kad yra kita problema. Kai mes rūšiuojame vis tiek visos atliekos patenka į bendrą sąvartyną. Tai čia būtų liūdniausias scenarijus.“
Aplinkos ministerija ramina, esą į kaimynines valstybes siunčiamos plastiko atliekos yra tvarkingai perdirbamos ar kitaip panaudojamos. O ir į sąvartynus keliauja nedidelė dalis – apie keturios tonos per metus. O jokiam kitam panaudojimui netinkamos šiukšlės taip pat apie keturi tūkstančiai tonų, dar yra ir deginamos. Tiesa tokiu būdu atsikratyti atliekomis artimiausioje ateityje jau nebebus galima. Mat atliekų deginimas Europos Sąjungoje yra priskiriamas prie nepažangių metodų.
„Lietuva neturi pakankamai įrenginiu plastiko atliekų perdirbimui, tai pagrindinės šalys į kurias yra eksportuojama – Lenkija, Rumunija ir Latvija, nes jos turi pakankamai gerus įrenginius ir gali patikinti, kad gaminiai nenusėda kažkur upėse, vandenyse, o yra perdirbama“, – pasakoja ministerijos atstovė Rita Šerniauskienė.
Tos atliekos, kurios lieka Lietuvoje iš konteinerių ar įmonių patenka į atliekų tvarkymo bei perdirbimo bendroves. „Ecoservice“ vadovas Saulius Budrevičius sako, jog vidutiniškai kiekvienas tautietis per metus sukaupia apie 30 kilogramų plastiko. Ir nors visuomenė sąmoningėja ir kruopščiau rūšiuoja, darbo netrūksta. Mat sulaukus partijos plastiko atliekų reikia jas surūšiuoti pagal cheminę sudėtį ir kitus parametrus. O štai įmonės gaminančios produktus ar pakuotes su polietilenu į jas prideda įvairiausių priedų bei dažų, tad perdirbti tokias atliekas keblu.
„Mums tenka ta dalia, kad tas atliekas atrūšiuotumėme taip, kad būtų perdirbimui atliekos atskirtos, o tos, kurios yra sunkiai perdirbamos ar neperdirbamos, panaudojamos energijai gauti ar cemento gamykloje naudojamos kaip kuras“, – teigia bendrovės vadovas Saulius Budrevičius.
Plastikas ar plastmasė – polimerinė medžiaga, kuriai natūraliai suirti gamtoje gali prireikti ir dešimčių ir šimtų metų, tad tiek vartotojai raginami rūšiuoti, tiek perdirbėjai – išnaudoti atliekas naujų produktų gamybai. Dažnas nustebs, kad kasdien buityje naudojami daiktai yra pagaminti iš buvusių plastiko atliekų.
„Plastiko rūšių yra daug, tad daug gaminių naudojami iš perdirbto plastiko. Tai visi mūsų buityje naudojami kibirai, plastikinės talpos, vamzdžiai. Taip pat ir automobilių detalės. Jei perkame automobilį – didelė dalis yra iš perdirbto plastiko“, – kalbėjo instituto direktorius Alfredas Skinulis.
Nors aplinkosauginės organizacijos raginą atsisakyti plastiko gaminių, įvairiose šalyse, tuo pačiu ir Lietuvoje netrukus neliks vienkartinių indų, šiaudelių, per metus pasaulyje pagaminama per 350 milijonų tonų plastiko gaminių – o Europoje kasmet susidaro daugiau nei 25 milijonai tonų atliekų.
