Ką daro su nenaudojama tekstile, dalijasi ir gyventojai.
„Padovanoju kažkam. Internete yra „Facebook“ grupė, kur galima dovanoti nepažįstamiem žmonėm drabužėlius.“
„Kažkam tai padovanoji, kažkam duodam arba į kaimą, arba į sodą nusiveži ir sunaudoji.“
„Ai, tai biedniem atiduodu. Į rankas.“
„Būdavo į geltonus konteinerius, tačiau jų nebėra, deja.“
„Čia, sako, konteinerius atidarys. O, tai vešiu. Pas mane yra. Labai gerai. Šiandien kaip tik skaičiau ir vešiu su malonumu. Labai ačiū Šimašiui ir visai tarybų valdžiai. Oi, tai yra lietuvių valdžiai.“
Jau kurį laiką rūšiuoti linkę vilniečiai buvo susidūrę su neįprasta problema. Jie nežinojo, kur dėti savo nebenaudojamus drabužius, mat Vilniuje kurį laiką nebebuvo galima rasti tekstilės konteinerių. Vilniaus savivaldybė nusprendė šią situaciją pakeisti, tad mieste įvairiose vietose atsiranda net 105 nauji, tekstilę priimantys konteineriai.
Prieš tai tekstilei skirtus konteinerius buvo įrengusi ir jais rūpinosi privati įmonė, tačiau jos darbu skundėsi ir miesto gyventojai, ir pati savivaldybė. Todėl vėlyvą rudenį jie buvo panaikinti.
„Tas vaizdas, kurį mes turėjome iki šiol Vilniuje, tai yra primėtyta rūbų aplink konteinerius, tie patys konteineriai netvarkingai apipaišyti netenkino nei miestiečių, nei Vilniaus miesto savivaldybės“, – sako vicemeras Valdas Benkunskas.
Naujieji konteineriai šiuo metu įrenginėjami prie didžiausių sostinės prekybos centrų. Vilniaus vicemeras tikisi, kad jų atsiradimas ir bene kiekvienam miesto gyventojui pasiekiamos jų buvimo vietos paskatins vis daugiau vilniečių rūšiuoti ir su savo atliekomis elgtis atsakingai.
„Nėra uždrausta į mišrių atliekų konteinerius mesti tekstilės atliekas, 105 konteineriai yra skirti tiems sąmoningiems žmonėms, kurie iš tikrųjų jaučia pareigą prieš gamtą“, – pasakoja V. Benkunskas.
Šių konteinerių įrengimas kainavo kiek daugiau nei 65 tūkstančius eurų. Išlaidas padengė struktūriniai Europos sąjungos fondai. Papildomai už jų išlaikymą vilniečiams susimokėti nereikės. Tikimasi, kad antram gyvenimui atgimsiantys išmesti drabužiai padengs jų išlaikymo kaštus.
„Gyventojai galėtų atsikratyti savo tekstilės atliekomis, kurioms bus suteikiamas arba antras gyvenimas, arba panaudotų drabužių second hand'e galės įsigyti, arba šluostėm perdirbama“, – teigia „Vasa“ direktorius Rimantas Juknevičius.
Dar viena alternatyva, kur galima palikti savo senus, nebedėvimus drabužius ir jaustis atlikus gerą darbą – Caritas centre esanti socialinė tarnyba. Tiesa, jos darbuotojai primygtinai ragina suvokti, kad jų įstaiga – ne sąvartynas.
„Atrodo, kad atveža, va, kad jūs čia imat bet ką, ar čia bet kam. Ateina benamiai ar dar kažkokie. Čia jums tiks viskas. Tai man iš tikrųjų gaila tų žmonių, šitų, kurie pas mus ateina. O ką, jie ne žmonės? Jie žmonės. Jiems irgi reikia tvarkingai apsirengti“, – kalbėjo Socialinė darbuotoja Snieguolė Rudzinskienė.
O štai geros kokybės, švarūs ir sezoniniai drabužiai – visai kitas reikalas. Pasak socialinės darbuotojos, žmonių, kuriems reikia paramos, deja, sostinėje tik daugėja.
„Ketvirtadienį 90 žmonių buvo pas mus. Tikrai, kurie ateina pirmieji, tie suranda tą šiltesnį rūbą, o po to – viskas jau, nelieka. Jau tų rūbų nelieka, telieka nesezoniniai. Tada, aišku, žmonės nusiminę išeina. <...> Nes jie tikrai nusipirkti negali“, – sako S. Rudzinskienė.
105 konteinerių įrenginėjimo darbus mieste žadama pabaigti iki sausio pabaigos. Į juos galima mesti padėvėtus drabužius, patalynę, užuolaidas, avalynę ar minkštus žaislus.
