pinigai

Lietuvoje ketvirtadienį išleido 30 metų trukmės euroobligacijų emisiją ir tarptautinėse rinkose pasiskolino 750 mln. eurų, pranešė Finansų ministerija. Pasak jos, už šią emisiją bus mokamos 0,75 proc. metinės palūkanos. Finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, tai jau ketvirtoji 30 metų trukmės emisija, kurios pagalba žema palūkanų norma fiksuojama ilgam laikotarpiui.

Maisto kainos pasaulyje birželį sumažėjo pirmąkart per pastaruosius 12 mėnesių, pažymima Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitoje. FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, nukrito 2,5 proc. iki 124,6 punkto, tačiau buvo 33,9 proc. aukščiau nei pernai birželį. Augalinių riebalų kainos per mėnesį krito labiausiai – 9,8 proc., pasiekdamos žemiausią lygį per pastaruosius keturis mėnesius. Grūdų kainų indeksas sumenko 2,6 proc.

Trečiadienį į vilniečio namus užėję sukčiai pagrobė iš senyvo vyro 18 tūkst. eurų. Vilniaus apskrities policijos duomenimis, apie vidurdienį M. K. Paco gatvėje gyvenančiam 1928 metais gimusiam vyrui paskambino nepažįstami asmenys, kurie įtikino esantys policijos pareigūnai. Apgaule, atėję į namus, jie pagrobė iš vyro pinigus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Daugiau nei penki milijonai žmonių visame pasaulyje 2020-aisiais tapo milijonieriais, nepaisant koronaviruso pandemijos padarytos žalos ekonomikai. Nors dauguma skurdžiai gyvenusių žmonių nuskurdo dar labiau, milijonierių skaičius išaugo 5,2 proc. iki 56.1 milijono žmonių visame pasaulyje, parodė „Credit Suisse“ tyrimas. 2020 m. daugiau nei 1 proc. suaugusiųjų visame pasaulyje pirmą kartą tapo milijonieriais.

Po plačiai nuskambėjusios istorijos, kai nuo sukčių nukentėjusi mergina iš banko sąskaitos prarado 2 tūkst. eurų, dalis gyventojų susirūpino savo indėlių bankuose saugumu. Kai kam kilo klausimų – jei sukčiai gali banko vardu apgaudinėti žmones, ar tikrai banke laikyti pinigus yra saugiau nei kojinėje? Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, 2020 metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur.

Pirmadienį sukčiai dideles sumas išviliojo iš Vilniaus ir Klaipėdos gyventojų. Anot Policijos departamento pranešimo, 1968 metais gimęs vilnietis teigia, kad apie 13 val. jam būnant namuose paskambino banko darbuotoju prisistatęs asmuo ir apgaule iš jo sąskaitos pasisavino 15 tūkst. 345 eurus. Klaipėdoje į policiją kreipėsi 1957 metais gimusi moteris. Ji taip pat sakė, kad apie 14 val.

Finansiniai reikalai daugeliui yra labai svarbūs – visi norime, kad pinigų netrūktų, ir dažnai taupome ateičiai. Tačiau pasirodo, mūsų pinigus veikia ir astrologija. Jei esate iš tų Zodiako ženklų, kuriems finansų srityje sekasi, tuomet niekas nesutrukdys jums praturtėti. Pagal astrologiją yra trys Zodiako ženklai, kuriems geriausiai sekasi su finansais, rašoma pinkvilla.com. Avinas Avinams pinigus tvarkyti sekasi labiausiai.

Alytaus rajone iš pagyvenusio vyro namo pavogti 5 tūkst. eurų. Alytaus policija praneša, kad penktadienio pavakarę į kiemą atvažiavę du nepažįstami asmenys pateko į namo vidų ir iš užrakintos spintelės pavogė 5 tūkst. eurų. 1939 metais gimusiam vyrui padaryta 5 tūkst. eurų žala.

Sprendimas kitais metais kelti minimalų atlyginimą sulaukė darbdavių pasipriešinimo. Anot jų, kol nesibaigė pandemija, nereikia skubėti didinti atlyginimų. Kitu atveju darbdaviai sumažins darbuotojams net ir minimalų atlygį. Tuo metu darbuotojų atstovė tikina, kad uždirbdami minimumą žmonės vos patenkina būtinuosius savo poreikius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo 2022 metų minimaliąją mėnesio algą (MMA) didinti 61 euru (9,5 proc.

Jungtinės Karalystės finansų priežiūros institucijos uždraudė didžiausią pasaulyje kriptovaliutų biržą – „Binance“. JK finansų priežiūros tarnyba FCA nusprendė, kad įmonė šalyje nebegali tęsti bet kokios „reguliuojamos veiklos“. FCA dėl „Binance.com“ taip pat išleido įspėjimą, kuriame vartotojams patariama skeptiškai vertinti reklamas, žadančias didelį pelną investavus į kriptovaliutų rinką. Šiuo metu reguliacinės institucijos visame pasaulyje kovoja su kriptovaliutų platformomis. „Binance.

Stefani socialiniame tinkle „TikTok“ pernai patalpintas vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas tūkstančius kartų. Internautai buvo sužavėti tuo, ko moteris ėmėsi, siekdama priversti savo buvusį vyrą galiausiai pradėti mokėti alimentus. Mama pasidalino, kokių neįtikėtinų priemonių jai teko griebtis, kad buvęs vyras sukrapštytų judviejų vaiko išlaikymui skirtus pinigus. Sparčiai plintančiame „TikTok“ vaizdo įraše Stefani pasakojo, kad jos dukros tėvas nustojo rodytis prieš porą metų.

Daugelį metų pervesti pinigus kitam žmogui arba išleisti juos elektroninėje parduotuvėje užtrukdavo nuo kelių valandų iki kelių dienų. Dabar tą padaryti galima akimirksniu. Tačiau akimirksniu galima ir prarasti sunkiai uždirbtus pinigus. Tuo savo kailiu įsitikino portalo tv3.lt skaitytoja Dalia (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), praradusi 2 tūkst. eurų, buvusių jos „Swedbank“ sąskaitoje.

Baltijos šalyse atlikto tyrimo duomenys parodė, kad vienokių ar kitokių investicijų turi apie pusę gyventojų. Tie, kurie dar neinvestuoja, turi įvairių baimių ar vadovaujasi gajais mitais. Laimei, jie nesunkiai paneigiami, o baimė investuoti paaiškinama ir išsklaidoma, rašoma SEB banko pranešime žiniasklaidai.

Kai kurios valstybės paramos sulaukusios bendrovės gautas subsidijas turės sugrąžinti, penktadienį rašo portalas vz.lt. Jų pajamos nesumažėjo tiek, kiek reikalavo sąlygos paramai gauti. 1,5 tūkst. įmonių vidutinė mėnesio apyvarta nenukrito 30 proc., o daugiau kaip pusės iš jų pajamos augo. 40 įmonių, gavusių subsidiją, kaip nukentėjusios dėl COVID-19, apyvarta išaugo dešimt kartų. Bendra grąžintinų subsidijų suma sudaro 2,5 mln.

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti budrūs ir atidūs, rašoma pranešime žiniasklaidai. Anot LBA prezidentės dr.

Prakratę beveik tūkstantį Lietuvos kavinių Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai šokiruoti – tokio sukčiavimo mąsto jie nematė jau gerą penkmetį, pažeidimų aptiko 8 iš 10 maitinimo įstaigų. Beveik trys milijonai eurų neapskaitytų pajamų ir nelegalūs darbuotojai. Dalis verslininkų nusprendė valstybę apvogti pasinaudodami lietuvių ypač pamėgtais patiekalais – cepelinais bei šaltibarščiais.

Po ilgų ir triukšmingų derybų Seimas patikslino šių metų valstybės biudžeto skaičius. Valdantieji papildomus šimtus milijonų eurų skiria vakcinoms ir medikų algų priedams, dešimtys milijonų keliaus pasienio su Baltarusija punktams stiprinti, vienišų pensininkų išmokoms. Tiesa, opozicija pasigedo pinigų žvyrkeliams, švietimo sektoriui ar net… oranžerijai. Neliko vietos ir prezidento Nausėdos siūlytam neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimui.

Seimas antradienį po pietų apsispręs, ar įpareigoti darbdavius išmokas darbuotojams mokėti tik į jų banko sąskaitas, o ne grynaisiais.  Priimant Darbo kodekso pataisas pertraukos paprašė darbiečiai, priekaištaudami, kad dėl pakeitimų nėra plataus sutarimo.   Pataisomis siūloma, kad nuo 2022 metų darbo užmokestis, kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruočių pinigai turės būti mokami ne grynaisiais, o pavedimu.

Seimas priėmė patikslintą šių metų „Sodros“ biudžetą. Už jį balsavo 89 Seimo nariai, susilaikė 15.    „Sodros“ biudžetas tikslinamas prognozuojant, kad šiemet darbo užmokesčio fondas augs 8,3 proc. – 3,1 punkto sparčiau nei planuota 2020 metų gruodį. Fondo pajamos didėja 204 mln. eurų, išlaidos – 95 mln. eurų, o bendros pajamos sieks apie 5,332 mlrd. eurų, išlaidos – 5,087 mlrd. eurų.

Seimas patikslino šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą.   Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 30 susilaikė.  PSDF biudžeto įplaukos siekia 2,587 mlrd. eurų – 109 mln. eurų daugiau nei gruodį patvirtintame biudžete. Jo išlaidos siekia 2,489 mlrd. eurų – 11,3 mln. mažiau.

2020 metų finansines ataskaitas jau yra pateikę 81 tūkst. juridinių asmenų – daugiau nei pernai tuo pat metu (beveik 70 tūkst.), tačiau mažiau nei pusė privalančių tai padaryti įmonių ir organizacijų (beveik 200 tūkst.), teigia Registrų centras.  Apie 40-50 tūkst. iš 200 tūkst. įmonių jau ne vienerius metus Registrų centrui apskritai neteikia jokių duomenų.

Banko darbuotojais apsimetę sukčiai pirmadienį iš Vilniaus apskrities gyventojų išviliojo per 24 tūkst. eurų. Pirmadienį, apie 9.20 val., 32 metų Vilniaus rajono gyventojui paskambino nepažįstami asmenys. Kaip skelbia policija, jie įtikino esantys banko darbuotojai ir apgaule privertė atskleisti asmens duomenis bei elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus. Tokiu būdu iš banko sąskaitos buvo pagrobtas 9 tūkst. 541 euras.

Vyriausybė siūlo Seimui mokytojų išeitinėms kompensacijoms skirti papildomą 1 mln. eurų, iš viso tam šiemet numatant 2 mln. eurų. Siūlymui dvigubinti kompensacijų fondą Ministrų kabinetas pritarė pirmadienį, pakeitimus dar turės patvirtinti Seimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pažymi, kad situacija smarkiai pasikeitusi nuo 2015 metų, kai sumanyta papildomai skatinti mokytojus pasitraukti iš darbo, bei žada peržiūrėti kompensacijų skyrimo tvarką.

Nuo liepos mėnesio vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis į Sodrą dėl vienišo asmens išmokos. Socialinės apsaugos ir darbo apsaugos ministerija paaiškina, kokiu atveju našlių pensijų gavėjai taip pat įgis teisę į vienišo asmens išmoką. „Skurdas paliečia vis dar labai daug senyvo amžiaus ir neįgalių žmonių. Jau liepą vieniši šalpos pensijų gavėjai ir mažų pensijų priemokų gavėjai galės kreiptis dėl vienišo asmens išmokos.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytiems Kernavės piliakalniams tvarkyti perskirstomame valstybės biudžete numatyta 360 tūkst. eurų, teigia kultūros ministras Simonas Kairys. Jis penktadienį lankėsi Kernavėje, kur susitiko su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato vadovu Ramojumi Kraujeliu bei apžiūrėjo vietovę. „Kernavės piliakalniams tvarkyti šių metų biudžeto perskirstyme numatyta 360 tūkst. eurų. Apžiūrėjome, įvertinome situaciją.

Jei sugedusio daikto neišmetate ir neskubate pirkti naujo, o nešate į remonto dirbtuves, valstybė jums turėtų sumokėti – tokia idėja skinasi kelią parlamente. „Valstietis“ Lukas Savickas siūlo grąžinti gyventojams penktadalį remonto išlaidų sumos. Anot jo, tai mažintų besaikį vartojimą, naudą pajustų ne tik žmonių piniginės, bet ir gamta su savo ištekliais, galbūt net sumažėtų šešėlis.

Gyventojų vartojimo apimtys nuosekliai augo nuo šių metų pradžios, balandį jos pradėjo šuoliuoti, o vasarą ši suspausta spyruoklė turėtų atsitiesti visu smarkumu, nes santaupų prikaupta nemažai. Tačiau tikrai nemažai daliai gyventojų vis dar kyla klausimas – ar jau metas sau leisti daugiau. Juk pandemija į visus mūsų ankstesnius įpročius privertė pažvelgti su nauju atsargumo filtru, rašoma pranešime.

Atsisakę pigiausio vaisto gyventojai nebebus baudžiami – sulauks ne tik pigiausių, bet ir brangesnių vaistų kompensacijų.  Nuo Naujųjų metų už kompensuojamus vaistus nebereikės mokėti visos kainos. Seimas keičia buvusio ministro Aurelijaus Verygos įvestą vaistų kompensavimo tvarką, pagal kurią ligoniai buvo verčiami gydytis pigiausiais vaistais. Šiaulietis Rolandas 12 metų serga epilepsija po vaikystėje avarijos metu patirtos sunkios galvos traumos.

Tyrimas atskleidė, kad patys turtingiausi Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai, tokie kaip Jeffas Bazosas ir Elonas Muskas, 2014–2018 m. mokėjo ypatingai mažus pajamų mokesčius. 25-ių turtingiausių amerikiečių, tarp jų ir J.  Bazoso, Warreno Buffetto ir E. Musko, tikrasis pajamų mokesčio tarifas 2014–2018 m. buvo vos 3,4 proc., nepaisant to, kad per šį laikotarpį jų bendras turtas padidėjo daugiau kaip 400 mlrd. JAV dolerių.

Pandemijai jau slūgstant, bet kainų pasiutpolkė tik įsisuka. Žmonės jau dabar pastebi, kad brangsta viskas iš eilės – maisto produktai, paslaugos, į aukštumas šoko ir statybinių medžiagų kainos. Įtakos tam turi visame pasaulyje kylančios žaliavų – naftos, įvairių metalų, grūdų kainos. Ir tolimesnės prognozės nedžiugina.

Lietuvos bankas panaikino elektroninių pinigų įstaigos licenciją Lietuvos fintech bendrovei „Finolita Unio“, įtariamai dalyvavus Vokietijos „Wirecard“ pinigų plovimo skandale. Anot Lietuvos banko, tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė nesilaikė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį svarstys minimalios mėnesio algos (MMA) didinimą.  Profesinės sąjungos teigia, jog MMA nuo 2022-ųjų galėtų kilti 108 eurais iki 750 eurų, tuo metu darbdaviai bendros pozicijos kol kas neturi. Anot jų atstovo, MMA gali augti, tačiau svarbu atsižvelgti į labiausiai nukentėjusį verslą ir jaunimo nedarbą.

Įsivaizduokite, kad sąskaitoje sukaupėte 3,5 tūkst. eurų, nuo kurių kasmet mokate nustatyto dydžio komisinius, o kai pinigų prireikia ir norite juos pasiimti – bankas neduoda. Skamba gal absurdiškai, bet būtent taip Lietuvoje veikia II pensijų kaupimo sistema, kurioje dalyvauja daugelis dirbančių žmonių. Kas mėnesį į sąskaitą fonde nuo jų atlyginimo nuskaičiuojama ir pervedama tam tikro dydžio eurų suma.

Praradę darbą gyventojai registruojasi į Užimtumo tarnybą. Anot jos, dažniausiai per pusmetį darbą jie randa. Tačiau kol pajamų neturi, žmonės gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Didžiausia tokia išmoka gali siekti beveik 900 eurų. „Sodra“ papasakojo, kam ir kada ji priklauso. Užimtumo tarnyba informavo, kad gegužės 1 d. darbo ieškojo 246,3 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. „Šiuo metu 41 proc. darbo neturinčių asmenų darbo ieško ilgiau nei 6 mėn.

Valdžia dalija pažadus pensininkams. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad vidutinė pensija su reikiamu stažu jau po trejų metų – 2024-aiaisiais – kils net iki 550 eurų. Vieni pensininkai tokia žinia nustebę ir džiaugiasi, kiti aiškina, kad infliacija per trejus metus 110 eurų kylančią sumą praris ir pusės tūkstančio eurų siekianti suma nebeatrodys tokia didelė. Į senatvės pensiją išėję žmones galbūt galės šypsotis plačiau ir leisti sau ne tik nemokamas pramogas.

Lietuva kyla į naują kovą dėl Astravo elektros. Vakar Baltarusiai paskelbus, kad visi bandymai Astravo jėgainėje baigti ir ji pradeda dirbti visiškai normaliu režimu, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas tai vadina hibridine ataka prieš mūsų šalį. O Lietuvos energetikos ministerija ir „Litgrid“ užsimojo perimti elektros jungčių su Baltarusija valdymą. Tiesa, ekspertai abejoja, ar nesaugios jėgainės elektra į mūsų šalį nebepateks. Už ją, beje, jau sumokėjome 16 milijonų eurų.

Iki 2024 metų privalomąjį darbo stažą sukaupusiems asmenims vidutinė pensija turėtų siekti 550 eurų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. „Pensijų indeksavimas, manome, bus prioritetinis darbas, artimiausias darbas, kurį svarstysime. Dabar jau „Sodra“ kaip tik daro skaičiavimus.

Yra sakoma, kad laimės už pinigus nenusipirksi. Bet, pasak naujo loterijos laimėtojų tyrimo, už juos galima nusipirkti draugų. Vietnamo nacionalinio universiteto ekspertas ištyrė loterijos laimėjimo įtaką socialiniams ratams, kuriems priklauso 5000 žmonių iš Vietnamo miestų ir provincijų. Jis nustatė, kad žmonės, laimėję loterijoje, linkę susirasti daugiau ilgalaikių draugų ir tų, su kuriais susibendraujama ne darbo aplinkoje.

Seimas linksta įpareigoti bankus Lietuvoje pristatyti daugiau bankomatų. Ir ypač regionuose, kur žmonėms jų labai trūksta ir norintiems grynų pinigų iki bankomato tenka važiuoti dešimtis kilometrų. O štai bankininkai jau gąsdina, esą už naujus bankomatus turės susimokėti klientai ir gali brangti bankų paslaugos. Marijampolės savivaldybėje Želsvoje gyvenanti Aldona pasiramstydama lazdele eina į vietinę parduotuvėlę, tačiau ne apsipirkti, o loterijos terminale išsiimti grynųjų pinigų.

Pirkimas internetu visad rizikingas – nematai, su kuo turi reikalą ir dažnai gali patekti ant sukčių užmestos meškerės kabliuko. O tas kabliukas – tai nereali, mažesnė negu rinkos, parduodamo daikto kaina. Kai gegužės viduryje vienas šiaulietis internetiniame skelbimų portale www.mobile.de pamatė labai gera kaina parduodamą kemperį HYMER, susigundė. Kadangi skelbime buvo nurodyta, kad tokia akcinė kaina galioja tik savaitę, vyras suskubo tartis dėl kemperio pirkimo.

Seimas nusiteikęs leisti palankiau skaičiuoti motinystės ir tėvystės išmokas tėvams, kurių pajamos sumažėjo dėl prastovų per pandemiją.  Taip pat siūloma didesnes išmokas mokėti darbuotojams, dirbusiems kontaktinį darbą ir užsikrėtusiems koronavirusu nuo bendradarbių. Bedarbiams siūloma leisti statusą atnaujinti du kartus per pusmetį.

Seime ketvirtadienį nustatė naują subsidijų darbuotojams, esantiems prastovose ir grįžusiems iš jų, mokėjimo tvarką. Už tokias Užimtumo įstatymo pataisas balsavo 122 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.  Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė įsitikinęs, kad dabar bus remiami tik labiausiai nukentėję darbuotojai. „Laisvėjant suvaržymams, be abejo, valstybės parama turi trauktis“, – teigė jis.

Seime – siūlymas šalyje plėsti bankomatų tinklą: taip siekiama regionuose gyvenantiems žmonėms sudaryti galimybę lengviau išsigryninti pinigų. Kylant diskusijoms, ar verta didinti grynųjų prieinamumą, nemaža dalis visuomenės tvirtina, kad vyresnio amžiaus žmonėms naudotis technologijomis nėra patogu, todėl mažinti grynųjų prieinamumą – neprotinga. O štai ekonomistai atšauna, kad skatinant grynuosius pinigus sudaroma galimybė klestėti šešėliniam verslui.

Vilniečiai tampa vis turtingesni ir pajamomis artėja prie Talino gyventojų. Vieno iš komercinių bankų tyrimas rodo, kad per trejus metus vidutinės sostinės šeimos pajamos išaugo 650 eurų. O, atskaičius maisto ir būsto išlaidas, kitiems poreikiams namų ūkiui neva lieka net pusantro tūkstančio eurų. Tiesa, tam yra papildomų sąlygų. Tik pasvajoti apie didesnes santaupas gali ir tie, kuriems būstą tenka nuomotis.

Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai pritarė siūlymui atnaujinti poprastovinių subsidijų mokėjimą.  Komitetai bendru sutarimu penktadienį pritarė tokioms Užimtumo įstatymo pataisoms, dėl kurių valdantieji su opozicija jau yra sutarusios.      Jeigu Seimas pataisoms pritars, poprastovinės subsidijos bus mokamos mėnesiu ilgiau nei siūlė Vyriausybė, o subsidijos per prastovas – mėnesiu trumpiau.

Nuotaka atšaukė vestuves, kai sužinojo tamsią paslaptį. Pasirodo, kad jos mama mokėjo jaunuoliui už pasimatymus. Kai būsimoji nuotaka sužinojo, kad jos mama mokėjo sužadėtiniui, ji labai įširdo. Nors jai  pasirodė keistoka, kad vos po dviejų pažinties mėnesių vaikinas pasipiršo, tačiau ji sutiko tekėti, rašo dailystar.co.uk.

Seimas imasi valstybės biudžeto projekto, o diskusijos nuo pat pirmos akimirkos peraugo į konservatorių ir valstiečių „ping-pongą“ – kuriems gi valdant Lietuvos skola mažesnė. Buvęs premjeras iki beveik penkių milijardų eurų išsipūsiančią skolą išvadino nepadoria. Konservatoriai siūlo pasižiūrėti į veidrodį. O Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas taip ir liko nepradėtas svarstyti, nes opozicija tikėjosi prie tribūnos išvysti ministrą Dulkį, tačiau pasirodė tik viceministrė.

Ištraukti laimingą loterijos bilietą ir išlošti apvalią pinigų sumą – dažno žmogaus svajonė. 40-metė moteris tik per kvailą atsitiktinumą prarado galimybę laimėti net 18 milijonų svarų sterlingų (26 milijonus JAV dolerių), kai laimingą bilietą netyčia išskalbė nepatikrinusi drabužių kišenių. Laimėjimas loterijoje dažniausiai kardinaliai pakeičia žmonių gyvenimus. Ypač, kai suma – keliolika milijonų.

Seimui antradienį pateikiama pelno mokesčio lengvata, leisianti  pernai dėl pandemijos patirtus nuostolius perkelti ne tik į ateinančius metus, bet ir į 2019-uosius ir tokiu būdu 2020 metų nuostoliais susimažintų 2019 metų pelną. Tuo galės pasinaudoti apie 10 tūkst. Lietuvos įmonių – naudos gaus ir stambusis verslas, ir mažosios įmonė, kurioms lengvata leis nebankrutuoti. Skaičiuojama, kad vidutiniškai įmonės galėtų susigrąžinti po 6,6 tūkst. eurų, iš viso 66 mln. eurų.