pinigai

Mirus artimam žmogui tenka rūpinti ne tik laidotuvėmis, bet ir palikimu. Tačiau ne visada pavyksta sklandžiai susitvarkyti turtinius reikalus. Štai vilnietė susidūrė su problemomis, kai paaiškėjo, kad paveldėtas namas areštuotas. Viktorija socialiniame tinkle draugams pasakojo, kad susitvarkyti dokumentus po tėčio mirties nebuvo taip paprasta, kaip atrodė pačioje pradžioje. „Mirus tėčiui, mes su broliu turto atsisakėme, jis turėjo atitekti mūsų mamai.

Į labdaros valgyklas jau dabar traukia vis didesnės skurstančiųjų minios. Labdaros organizacijos priverstos didinti maisto užsakymus ir kviečia Vyriausybę atsikvošėti – skubiai gelbėti skęstančiuosius skurde. Vilniaus socialinės pagalbos ir integracijos centre „Betanija“ – nemokamų pietų ir maisto produktų dalijimo metas. Ten atėjusiam Vytautui 62-eji metai. Kiemsargiu dirbęs vyras nuo gruodžio neteko darbo.

Darbietis Vytautas Gapšys atsitraukia – paaiškėjus, kad į teismą padavė Aplinkos ministeriją, kas itin naudinga Kuršių marias teršusiai „Grigeo Klaipėda“, parlamentaras pranešė atsiimsiantis skundą. Tačiau Antikorupcinius reikalus nagrinėjantiems politikams užkliuvo advokatų ir Darbo partijos piniginiai santykiai  – mat partija advokatams sumokėjo 180 tūkstančių eurų, o advokatais Vytautui Gapšiui atseikėjo 30 tūkstančių esą už konsultacijas.

Dėl COVID-19 pandemijos namuose besimokančių abiturientų pagalbos projektams žadama skirti 150 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. Šiuo metu ji kviečia pedagogų bendruomenės asociacijas, kurių veikla susijusi su mokomaisiais bendrojo ugdymo dalykais, iš kurių abiturientai laiko valstybinius ar mokyklinius brandos egzaminus, teikti projektų paraiškas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 68-ioms sporto šakų federacijoms ir neįgaliųjų sporto organizacijoms paskirstė 8 mln. eurų aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti.  5,9 mln. eurų skirti 15 strateginių sporto šakų ir 25 į olimpinių žaidynių programą įtraukų sporto šakų federacijoms. Daugiausia lėšų iš strateginių sporto šakų skirta Lietuvos plaukimo federacijai – beveik 740 tūkst. eurų; 588 tūkst. eurų skirti krepšinio, 582 tūkst. eurų – lengvosios atletikos, 561 tūkst.

Svarbi žinia visiems, kada nors nepelnytai gavusiems administracinę baudą, tačiau nesiryžusiems ieškoti teisingumo. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nuo šiol savo nekaltumą teisme įrodžiusiam žmogui valstybė privalės atlyginti advokato išlaidas. Viskas prasidėjo nuo Žilvino Rumino, esą jis vairavo neblaivus. Penkerius metus – tiek laiko Žilvinas Ruminas mynė Lietuvos teismų slenkstį. Istorija prasidėjo dar 2016-aisiais, kai per reidą Vilniaus centre jį sustabdė policija.

Lietuvos bankas (LB), planuodamas finansų rinkos reguliavimo naujoves, šiais metais daugiausia dėmesio numato skirti su tvaria rinkos plėtra, klimato kaita ir inovacijomis susijusiems teisinio reguliavimo pokyčiams. Siekiant formuoti geriausią praktiką atsižvelgiant į vartotojų interesus, taip pat numatoma parengti su nekilnojamojo turto (NT) įkeitimu susijusių kreditų teikimo gairių projektą, teigiama LB pranešime.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinkoje augo ir sandorių skaičius, ir būsto kaina. NT specialistai tikina, kad šiemet kainų augimas išliks panašus. Tačiau ekspertų nuomonės išsiskyrė dėl pastatų kokybės. Vieni tikino, kad didelė paklausa skatins vystytojus mažiau kreipti dėmesio į pastatų kokybę. Kiti teigė priešingai, kad dėl naujų energinės klasės reikalavimų statybos kaina augs, bet pastatai bus kokybiškesni.

Darbo pasiūlymų dabar galima rasti ne tik skelbimų portaluose, bet ir socialiniuose tinkluose. Čia sezoninio darbo skelbimą pastebėjusi vilnietė nustebo, kad darbdavys nenurodė atlygio ir kitų detalių. O kai paklausė, sulaukė atsakymo, kad atlyginimas bus atskleistas tik rimtiems kandidatams. VDI tikina, kad atlygį skelbti būtina, kitu atveju darbdavys gali užsidirbti baudą.

Lietuvių vartojimo įpročiai artėja prie vakarietiškų. Mažėja išlaidų dalis mastui, o štai pramonės prekėms ir paslaugoms išleidžiame vis daugiau. Kai kurie ekonomistai tai laiko pažangos ženklu, reiškiančiu, kad pinigų užtenka jau ne tik būtiniausioms prekėms. Visgi daug žmonių skundžiasi, kad pensijų ir atlyginimų augimo nespėja pajusti – tenka išleisti brangstančioms prekėms ir paslaugoms. Vilkaviškyje gyvenantys Palubinskai – vidutinė 4 asmenų šeima.

Pasaulio ekonomika 2021-aisiais, palyginti su 2020 metų rezultatu, paaugs 4,7 proc., prognozuoja Jungtinių Tautų Konferencija prekybos ir vystymo klausimais (UNCTAD). „Tikimasi, kad šiais metais pasaulis sukurs 4,7 proc. didesnį nei pernai bendrąjį vidaus produktą“, – teigiama ketvirtadienį Ženevoje paskelbtoje UNCTAD ataskaitoje. Jos autoriai primena, jog naujoji prognozė pranoksta pernai rugsėjį skelbtąją (4,3 proc.

Lietuva už 3,75 mln. eurų perleido Liuksemburgui dar 250 GWh atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) statistikos. Pinigai bus skirti tolesnei žaliosios energetikos plėtrai Lietuvoje, energetikos moksliniams tyrimams bei inovacijoms, pranešė Energetikos ministerija.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiais metais pajamas deklaruoti už 2020 m. turi 267 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų, iš kurių 58 tūkst. jau pateikė metines pajamų mokesčio deklaracijas su mokėtina 11 mln. eurų GPM suma, rašoma sprendime spaudai.

Darbas svetur žavi savo galimybėmis: per trumpą laiką pavyksta uždirbti visų metų lietuvišką atlyginimą viršijančias pajamas. Tačiau tai – dar ne viskas: dalyvaujant mokesčių susigrąžinimo procese, piniginę papildyti gali įspūdingos sumos, rašoma praneišme spaudai. Apie šią galimybę informuoti toli gražu ne visi lietuviai, tačiau sėkmės istorijų irgi netrūksta. Sužinojo atsitiktinai Pirmoji 2021-ųjų pusė sutampa su mokestinių metų pradžia.

Kiekviena šalis koronaviruso pandemijos ekonomines problemas sprendžia skirtingai. Vienos šalys tiesiog dalija pinigus gyventojams, kitos kuria sudėtingesnius paramos projektus. Ekonomistai pastebėjo, kad pernai Lietuvos valdžia irgi dalijo pinigus, jų gavo pensininkai. Toks sprendimas esą nudžiugino gyventojus ir paskatino vartojimą. Tačiau pinigai nebuvo skirti, tiems, kas iš tikrųjų nukentėjo nuo pandemijos.

Pernai kilusi pandemija privertė mus iš naujo pažvelgti į asmeninius finansus – 7 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia dar geriau supratę santaupų svarbą, parodė „Swedbank“ tyrimas. Tokie kriziniai laikotarpiai yra geras metas apie pinigus kalbėti su vaikais, nes tai turi didelės įtakos jų ateičiai, rašoma pranešime spaudai. Vaikystėje kalbėję apie finansus, daugiau nei 70 proc. žmonių ateityje gerokai stabiliau valdo savo finansus, skirtingai nei tokių pokalbių neturėję.

Metų pradžioje Lietuvoje buvo virš milijono pensijų gavėjų. Jau nuo sausio daugumai jų pradėtos mokėti didesnės pensijos. Naujovių sulaukė išankstinių senatvės pensijų gavėjai. Atnaujintos pensijos jau mokamos tiems socialinio draudimo pensijų gavėjams, kurie pernai dirbo, mokėjo socialinio draudimo įmokas ir įgijo stažo bei pensijos apskaitos vienetų, rašoma pranešime spaudai. Daugeliui tokių gavėjų pensijos didėja – pokytis priklauso nuo pernai gauto darbo užmokesčio ir „Sodros“ įmokų.

Į policiją šeštadienio vakarą kreipęsis vyras nurodė, kad iš jo sąskaitos buvo atliktos neteisėtos pinigų pervedimo operacijos, kurių metų pervesta 39,9 tūkst. eurų, praneša Policijos departamentas.  1967 metais gimęs vyras į Vilniaus apskrities policiją kreipėsi apie 19 val. 45 min. Pasak jo, neteisėtos operacijos buvo atliktos nuo kovo 9 iki 13 dienos.

Zarasų gyventojai kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“ su prašymu jiems padėti. Grupė žmonių pasakojo, kad jie negali ramiai gyventi dėl vieno asmens, nuo kurio visi nukentėjo. Kelis iš jų jis netgi terorizuoja. Situacija domėjosi „TV pagalbos“ gelbėtojas Žilvinas Žitkus.  Jaunas ūkininkas Aidas išsinuomavo žemę iš valstybės, kad galėtų ją dirbti.

Beveik nepažįstamo žmogaus žodžiu ir skolos rašteliu pasitikėjusi vilnietė Elena džiaugiasi atgavusi pinigus, tačiau teigia, kad daugiau pinigų nebeskolins. Teisininkai taip pat perspėja gyventojus nesudarinėti skolų sutarčių žodžiu. Anot jų, skolinant pinigus būtina tai užfiksuoti rašytine sutartimi. Vilnietė Elena pasakojo, kad porą kartų buvo išsikvietusi santechniką, kuris taisė gedimus vonioje. „Už atliktus darbus aš jam sumokėjau.

Besitęsiant karantinui, Lietuvoje darbdaviai neskuba ieškoti darbuotojų sezoniniams darbams. Užtat karantino metu išaugo gyventojų skaičius, kurie sezoninio darbo dairosi užsienyje. Ten darbuotojai gali uždirbti apie 1800 eurų į rankas, tuo metu Lietuvoj sezoniniams darbuotojams siūlomas tik šiek tiek didesnis nei minimalus atlyginimas.

Didieji bankai Lietuvoje toliau brangina savo paslaugas. Ar įmanoma tai sustabdyti ir apsaugoti savo pinigines? Kaip sumažinti bankų godumą, jau svarsto ir naujieji valdantieji. Jie viltis deda į naujųjų fintech įstaigų konkurenciją. Tačiau ekspertai į jas didelių vilčių nededa ir ragina greičiau nelaidoti valstybinio komercinio banko projekto. Automobilius nuomojančios ir remontuojančios įmonės Šiauliuose savininkai šiemet nusprendė pakeisti banką.

Seimui siūloma supaprastinti ligos, reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokų skaičiavimą, kai jų gavėjai dėl karantino ar ekstremalios situacijos buvo prastovose.    Tai numatančias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas inicijuoja socialdemokratai. Jei pataisos būtų priimtos, į išmokų laikotarpį nebūtų įtrauktas prastovų laikas, bet pats laikotarpis nebūtų ilginamas.

Vienam Lietuvos darbdaviui tenkančios skolos „Sodrai“ pirmaisiais metų mėnesiais pastebimai išaugo į vidaus ir eksporto rinkas orientuotuose statybos ir pramonės sektoriuose.

Pernai vykusiems Seimo rinkimams partijos ir atskiri kandidatai išleido daugiau kaip 9 mln. eurų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) surinkti duomenys. Kadangi jų išlaidos buvo didesnės nei pajamos, beveik 1 mln. eurų rinkimų dalyviai liko skolingi. Didžiausia skylė – beveik pusės milijono eurų – atsivėrė socialdemokratų biudžete. VRK duomenimis, Seimo rinkimų kampanijai politikai iš viso surinko 8 mln. 111 tūkst. 207 eurus. Didžiąją – 6,4 mln.

Panašu, kad „Sodra“ skatina vaikus vienai šeimai gimdyti tik kas dvejus metus. Tokį patarimą tikina išgirdusi vilnietė Agnė. Jos antrasis vaikas gimė nepraėjus 2 metams po pirmagimės, tad motinystės išmoka jai buvo sumažinta 1500 eurų. Vis tik „Sodra“ padėjo rasti ir sprendimą, kaip šeimai prarasti mažiau pinigų. Agnė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad pirmą kartą į motinystės atostogas išėjo 2019 metais.

Vis daugiau žmonių eidami į laidotuves neša nebe krepšelius ar vainikus, bet pinigų vokelius. Laidojimo namų atstovai pastebi, kad toks sprendimas yra suprantamas ir praktiškas. Anot jų, mirusiųjų artimiesiems labiau reikia pinigų nei gėlių. Ypač jeigu jų finansinė padėtis yra prasta ir laidotuvėms neužtenka savivaldybės skiriamos 320 eurų išmokos. Vilnietė Jolanta portalui tv3.lt teigė, kad mirusiojo artimiesiems labiau reikalingi pinigai, o ne vainikai ar gėlių krepšeliai.

Seimo nariai užsimojo įvesti „milijonierių mokestį“ – paveldintiems didesnį nei 1 mln. eurų turtą, siūloma jį apmokestinti 20 proc. tarifu – net jei tą turtą paveldi milijonieriaus giminaičiai. Projekto siūlytojai kalba apie socialinį teisingumą, o ekspertai ir ekonomistai abejoja, ar toks mokestis suveiktų, esą turtingi žmonės tikrai ras būdų, kaip jo nemokėti.

Pernai atlyginimai Lietuvoje augo itin sparčiai – apie 10 proc. Šiemet, nepaisant vis dar besitęsiančio karantino, irgi prognozuojamas atlyginimų augimas. Tačiau, anot ekonomistų, jau gerokai lėtesnis. Statistikos departamentas skelbia, kad pernai vidutinis atlyginimas augo visais metų ketvirčiais, vis tik labiausiai jis didėjo, beveik 5 proc., paskutinį metų ketvirtį.

Vyriausybė mėgina eurais nuraminti ir nepatenkintus turgaus prekeivius. Kiekvienam žada skirti po 300 eurų turgavietės mokesčiui kompensuoti. Tiesa, išmokas skirs tik tiems, kas prekiauja ne maistu. Tai išgirdę turgaus prekeiviai priekaištauja, kad išmokos dažnam per mažos ir reikalauja verčiau skubiai panaikinti trečią mėnesį tebesitęsiančius prekybos ribojimus. Panevėžio turguje nuotaikos labai slogios.

Lietuvoje oficialiai startavo visuotinis gyventojų pajamų ir turto deklaravimas. Ir, nepaisant to, kad su pandemija gyvename antrus metus ir mokesčių inspekcijos skyriai uždaryti, žmonės vis vien bando į juos patekti. Tenka apsisukti ir, kad ir kaip kai kuriems nesinorėtų, bandyti deklaruoti pajamas internetu. Tiesa, ir čia nepatogumai – dėl didelio gyventojų srauto deklaravimas internetu stringa.

Įstatymų pakeitimai, naikinantys ar keičiantys dalį mokesčių lengvatų, galėtų būti priimti šiemet arba kitąmet, bet įsigaliotų tik 2023-aisiais, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, Vyriausybės programos priemonių plane numatytas siekis pataisas priimti dar šiais metais nesikerta su planu, jog pakeitimai įsigaliotų 2023 metais.

Karantinas nesustabdė algų augimo. Štai Neringoje vidutinė alga jau beveik siekia 2 tūkst. eurų, o Kalvarijoje ji perpus mažesnė. Tai rodo, kad karantinas dar labiau didina atotrūkį tarp turtingų ir vargingų savivaldybių. Tačiau ekonomistai ragina nenuleisti rankų ir išnaudoti nuotolinio darbo galimybes – gyventi ir dirbti kaime, o gauti sostinės algą. Kalvarijos miestelis yra netoli sienos su Lenkija, jame žmonės gauna mažiausias algas Lietuvoje.

Šalies gyventojai toliau atsisako grynųjų pinigų ir atsiskaitymams renkasi korteles ar kitus elektroninius mokėjimo būdus, teigia bankas „Swedbank“. Jo duomenimis, per praėjusius metus „Swedbank“ bankomatuose ir banko padaliniuose buvo išgryninta 0,25 mlrd. eurų arba 6 proc. mažiau lėšų nei 2019 metais. Tuo metu bendra atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis suma augo 16 proc. ir peržengė 4 mlrd. eurų ribą.

Užsienyje dirbantys tautiečiai skundžiasi, kad gauti būsto paskolą Lietuvoje beveik neįmanoma, tačiau bankai tikina priešingai. Anot jų, kiekvienas atvejis svarstomas individualiai, tačiau jei kredito gavėjas atitinka visus reikalavimus, paskola jam suteikiama. Vis tik bankai pripažįsta, kad kiek sudėtingiau tiems asmenims, kurie užsienyje algą gauna ne eurais, o pavyzdžiui, Norvegijos kronomis ar Didžiosios Britanijos svarais.

„Laimės už pinigus nenusipirksi“ – tai frazė, kurią mėgsta sakyti tėvai ir turtingi žmonės, tačiau visi žinome, kad tai nesąmonė. Pinigai iš geros ar blogos pusės vaidina svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime. Be to, tikslus pinigų ir laimės santykis nėra toks aiškus, todėl Purdue universiteto mokslininkai nusprendė tai išsiaiškinti. Komanda pasinaudojo „Gallup World Poll“ apklausa, kurios metu buvo apklausta 1,7 milijono žmonių iš 164 šalių.

Vos duris atvėrę grožio salonai pabrangino savo paslaugas. Labiausiai augo plaukų kirpimo ir dažymo paslaugų kainos. Už kirpimą dabar jau tenka mokėti 18 proc. daugiau, o už plaukų balininimą – ir 100 proc. Vis tik ne visi grožio specialistai teigė, kad kėlė kainas. Kiti vis dar bando susigrąžinti klientus, kurie karantino metu ėmė grąžintis nelegaliai.

Vienas didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „Novaturas“ baigia atsiskaityti su keliautojais už pernai neįvykusias keliones – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jau grąžinta per 9,3 mln. eurų, pranešė bendrovė.  Lietuvos keliautojams grąžinta 4 mln. eurų – 98 proc. visų klientų sumokėtų pinigų. Latvijoje ir Estijoje atsiskaitymai baigti – grąžinta atitinkamai 1,4 mln. ir 3,9 mln. eurų. Pasak bendrovės, kovo pradžioje pinigai pasieks paskutinius keliautojus.

Pernai pandemija ir karantinas šiek tiek sulėtino, tačiau nesustabdė gyventojų pajamų augimo. Jos augo beveik 13 proc. ir siekė 1467 eurus, neatskaičius mokesčių. Daugiausiai atlyginimai augo Neringos ir Vilniaus savivaldybėse, o mažiausiai – Kalvarijos, Pagėgių ir Kelmės regionuose. „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebėjo, kad pajamos augo beveik visose srityse, išskyrus apgyvendinimo ir viešojo maitinimo sektoriuose.

Anglijoje dievinamas Davidas Beckhamas versle turi ne prastesnę nuojautą nei futbolo aikštėje – į naują kanapių produktą investavęs vyras, atrodo, pataikė. Penktadienį Londono akcijų biržoje pradėta prekiauti karjerą baigusio futbolininko remiamos kompanijos „Cellular Goods“ (CBX.L) akcijomis. Jau pirmą dieną užfiksuota nemaža sėkmė – po 5 pensus kainavusių akcijų vertė iš pradžių išaugo beveik šešešiopai, o priešpiet nusistovėjo ties 23,9 penso riba.

Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį, palyginti su sausiu, šiek tiek atpigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Per mėnesį jis atpigo 0,23 euro (0,4 proc.), o palyginti su pernai vasariu – 2,64 euro (4,6 proc.).  Pigiausias krepšelis vasarį toliau liko „Maximoje“, kur jis atpigo 0,39 euro iki 50,36 euro, „Norfoje“ jis per mėnesį pigo 0,14 euro iki 51,74 euro.

Praėję metai buvo pandeminiai, tačiau daugumos lietuvių kišenės papilnėjo. Bankuose guli rekordinės santaupos, augo ir algos. Atlyginimai per metus padidėjo vidutiniškai 12 proc., o  iš mokesčių išlaikomiems biudžetiniams darbuotojams ir dar daugiau. Visgi panašu, kad šiemet algų augimas jau bus perpus mažesnis. Aistė bare dirba administratore. Deja, ši įstaiga dėl karantino šiuo metu nedirba, tačiau dar mėgina išsilaikyti ir retkarčiais gamina maistą pagal išankstinius užsakymus.

Beveik 700 tūkstančiai eurų būtų kainavęs skandalingai pagarsėjusio žmonių jausmų ir emocijų matavimo prietaiso- „jausmomačio“ kūrimas. Tačiau aptikus neatitikimų, projekto kūrimas sustabdytas. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tokie projektai primena „šieno ravėjimo“ prietaisų kūrimą, o ne mokslu grįstą prevenciją.

Aiškėja Vyriausybės planuojamų naujų mokesčių kontūrai. Nusitaikyta į dalį lengvatų – svarstoma, ar branginti šildymą ir iškastinį kurą, didinti mokesčius ūkininkams ir turtingiesiems. Visgi, kalbama ir apie paramą nepasiturintiems. Tačiau tebesitęsiant pandemijai permainų imtis nebeskubama – mokesčių pakeitimus žadėję pateikti jau šį pavasarį, dabar politikai sako, kad šis darbas užtruks iki dvejų metų.

Brangiausias vieno paciento gelbėjimas nuo mirties atsiėjo 134 tūkst. eurų. Tiek kainuoja gretutinių ligų turinčio žmogaus gydymas. O vidutiniškai vienas ligonis stacionare ligonių kasoms kainuoja kiek daugiau nei pusantro tūkstančio. Dajanai koronavirusas smogė netikėtai ir skaudžiai. Pirmieji simptomai pasireiškė stipriu kosuliu, greitai kūno temperatūra šoktelėjo iki beveik 40 laipsnių ir tris paras jos sumažinti nepadėjo jokie vaistai. „Kosulys begalinis, pradėjau dusti momentais.

Panevėžio policija ketvirtadienį išplatino prašymą padėti surasti vienoje gėrimų parduotuvėje per didelę grąžą gavusį vyriškį. Visuomenės pagalbos vis dėlto neprireikė, vyras pats prisistatė į policiją ir pinigus grąžino. Įvykis nutiko dar gruodžio mėnesį, kai gruodžio 16 dieną Panevėžyje, vienoje žinomoje gėrimų parduotuvėje atsiskaitęs už prekes, gavo per daug grąžos.

Daugiabučių namų administratoriai ir bendrijos gali teikti paraiškas ir gauti finansavimą dujų balionų keitimui. Kad žmonės galėtų gaminti maistą elektrinėmis viryklėmis arba naudoti gamtines dujas, valstybė sistemų pertvarkai ir naujoms viryklėms skiria 10 mln. eurų.  „Skatindami gyventojus daugiabučiuose namuose atsisakyti dujų balionų, investuojame į mūsų žmonių saugumą“, – pranešime sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Reformavus Lietuvos pensijų sistemą gyventojai daugiau domisi būsima asmenine pensija. Tiesa, kaip bebūtų keista, dauguma pensijoje tikisi gyventi iš atlyginimo, o tik paskui iš įprastos senatvės pensijos. Tai parodė 2020 metų pabaigoje bendrovės „SEB Life and Baltic SE“ šeštą kartą atliktas pasiruošimo pensijai tyrimas. „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė teigė, kad gyventojai išėję į pensiją tikisi, kad pirmasis jų pajamų šaltinis bus atlyginimas.

Dauguma lietuvių mano, kad finansinė padėtis šalyje šiemet blogės, rodo Eurobarometro apklausa. Labiausiai žmonės baiminasi, kad ir toliau trūks darbo ir pinigų. Tiesa, ekonomistų nuomonės skiriasi. Vieni sako, kad žmonių baimės pagrįstos, kiti tvirtina, kad sunkūs metai laukia tik tų, kurių verslai dėl karantino uždaryti, o daug didesnei daliai dirbančiųjų atlyginimai ir toliau augs.