pinigai

Lietuvoje veiklą pirmadienį pradeda  Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Suvienydamas viešojo ir privačiojo sektorių atstovus, centras panaudos sukauptas žinias kovai su pinigų plovimu visiškai nauju lygmeniu.  Centrui vadovaus ilgametę patirtį turintis teisininkas ir sertifikuotas pinigų plovimo prevencijos ekspertas Eimantas Vytuvis, pranešė Lietuvos bankas ir Finansų ministerija.

Berniukas, kurį jo šeima ir artimieji vadino „Jettčiu Spagečiu“, miegodamas patyrė mirtiną priepuolį. 11-metis Jettas Somerhayesas-Nixonas, gyvenęs su autizmo spektro sutrikimu ir Lenokso-Gasto sindromu (reta epilepsijos forma), prieš eidamas miegoti, patyrė nedidelį priepuolį. Tą savaitgalį jis leido kartu su savo tėčiu Danny‘iu ir jo partnere Maylee Gold Koste, Australijoje. Prieš miegą berniuko tėtis jį pabučiavo ir apkabino. Tačiau jam užmigus Jettas kitą rytą nebeprabudo.

Europos centrinis bankas apsižiūrėjo, kad pasaulyje plintant kriptovaliutoms ir kitų valstybių skaitmeniniams pinigams, eurozona atsilieka. Tad jau svarsto leisti ne tik popierinius, bet ir kripto eurus, kurie galiotų ir Lietuvoje. Grynųjų bei elektroninių pinigų puokštę svarsto papildyti naujaisiais panašiais į kriptovaliutas skaitmeniniais eurais, kuriuos galėtume laikyti saugioje Europos centrinio banko sąskaitoje.

Lietuviai per pandemiją pinigus leido ne tik namams, butams ar elektronikai, bet prisipirko ir nuosavų laivų. Kai kurie tautiečiai ypač prabangiems kateriams nepagailėjo ir pusės milijono eurų. Tiesa, norintiems įsigyti naują laivą net tenka gerokai palūkėti – dėl paklausos prie prabangių laivų susidarė eilės metams ar net keliems. Lietuvoje pagamintas prabangus kateris iškeliaus į Norvegiją. Svetainė su valgomuoju stalu, virtuvė su dujine virykle ir net gi orkaite.

Vykstant intensyviai prekybai turgavietėse, grynieji pinigai nuolat cirkuliuoja iš rankų į rankas. Viskas vyksta taip greitai, kad matyt, retas kuris sustoja pasitikrinti ir pasižiūrėti, ar gautos euro monetos neatrodo įtartinai ir ar nėra tikimybės, kad jos padirbtos. Turgaus prekybininkai teigia, kad dažnai banknotų netikrina: „Iš inercijos imi tuos pinigus. Daugmaž žiūri, kad normalus būtų ir viskas.

Seimo nariai siūlo anuliuoti baudas už greičio viršijimą, jei policijos pareigūnai nespėja jų pažeidėjams atsiųsti per 20 darbo dienų. Esą šiuo metu dažnas lietuvis baudą už greičio viršijimą gauna ir po kelių mėnesių ar po metų, arba dar gražiau kelias ar keliasdešimt senų baudų vienu metu, o visą tą laiką toliau nesudrausmintas spaudžia akceleratoriaus padalą. Policija Seimo narių siūlymais abejoja, esą visus pažeidimus apdoroti taip greitai neįmanoma.

Pirmadienį į policiją kreipėsi moteris, kuri po esą pasiskiepyti nuo COVID-19 siūliusio vyro vizito pasigedo pinigų. Marijampolės apskrities policijos duomenimis, 1952 metais gimusi moteris nurodė, kad į jos namus užėjo nepažįstamas vyras, kuris pasiūlė užrašyti į eilę skiepytis nuo COVID-19 ligos. Minėtam asmeniui išėjus, pranešėja pastebėjo, kad dingo tūkstantis eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Gyventojai piktinasi, kad kiekvienas gedimas daugiabutyje jiems atsieina po kelis šimtus eurų. Tad gyventojai nebežino, ką daryti. Sako, kad turi dvi išeitis – tikrinti ir ginčytis dėl kiekvienos sąskaitos su namo administratoriumi. Arba nebekreipti dėmesio ir tiesiog mokėti, kiek jų prašo. Vilniaus Karoliniškių mikrorajono gyventoja Indrė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) portalui tv3.lt pasakojo, kad vandens vamzdžių remontas gyventojams iš viso atsieis daugiau nei 400 eurų.

Valdžios pažadas nuo praėjusio sausio didinti algas medikams taip ir liko tik svajonėse. Priedus iki šiol gauna tik Covido skyriuose dirbantys gydytojai ir slaugytojai. Premjerė rėžia, kad pinigų nesuplanavo ankstesnė Vyriausybė. Aurelijus Veryga atkerta, kad Šimonytė kalba nesąmones. Slaugytojas Mingaudas Basevičius, kai ateina jo pamaina, jau pora metų darbuojasi vienoje „karščiausių“ dabar ligoninių – Santaros klinikose. Tiesa, ne Covid pacientų skyriuje.

Krizėje įstrigę Lietuvos verslininkai aiškina, kad ekonomikos statistika neatspindi realybės. O ir ekonomistai mato grėsmių – gali būti, kad šiemet sulauksime kainų augimo. Kol vienų kavinių staliukai vieniši stovi dėl prasto oro, kiti prisėsti išvis nebepakvies. Pernai ir devynerius metus prieš tai Vilniaus Rotušės pašonėje veikė žinomas restoranas „Žuvinė“. Tačiau pusmetis be jokių pajamų padarė savo juodą darbą. „Galvojom dirbti Kalėdoms. Neišėjo. Galvojom, po Naujųjų atsidarysim.

Lėšų medikų atlyginimams didinti nenumatė dar buvusi Vyriausybė rengdama šių metų biudžetą, be to, daugiau pinigų nei planuota reikia priedams už darbą su COVID-19, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Jos duomenimis, minėtiems priedams šiemet bus išleista beveik 200 mln. eurų. „Kaip matote, situacija yra tokia, jog COVID-19 priedus reikės mokėti gerokai ilgiau. Tam valstybė šiais metais išleis beveik 200 mln.

Nuo šiol Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje svetainėje www.kasmanpriklauso.lt galima rasti informaciją ne tik apie socialinę paramą skirtingais gyvenimo atvejais, bet ir apie socialines paslaugas. Tai aktualu ne tik slaugantiems šeimos narį, tapus neįgaliu, sulaukus senatvės, bet ir auginantiems vaikus ar norintiems globoti, įvaikinti ar norintiems sugrįžti į darbo rinką.

Konservatorių vadovaujama Vyriausybė nusprendė leisti milijonus projektams, kurių naudingumas ir pagrįstumas kelia dvejonių. Kai kurie politikai mato ir korupcijos rizikų, kai savi pinigus išdalina saviems, o projektai tampa tiesiog pinigų įsisavinimo schemomis. Milijoninius ir net milijardinius lietuviškus verslus vienijanti asociacija sako, kad prioritetai kelia klausimų, o Briuselio pinigus galima panaudoti ir geriau.

Paprastai balandžio pabaigoje pasibaigiantis šildymo sezonas šiemet perkops ir į gegužę, rašo portalas lrt.lt. Šilumos tiekėjų teigimu, ši žiema buvo kiek atšiauresnė už buvusią, todėl gyventojai už šildymą bus sumokėję daugiau ne tik dėl ilgesnio sezono. Per pandemiją atsirado ir daugiau prašančiųjų kompensacijos už šildymą. „Vidutiniškai padidėjo apie 5 eurus per mėnesį tokiuose vidutinės kokybės namuose, o ten, kur blogesnė, kur šilumos suvartojimas didelis, gali būti 8 ir 9 eurai.

Valdžios koridoriuose – naujas pluoštas siūlymų, kaip papildyti žmonių kišenes. Opoziciniai socdemai užsimojo pamaloninti būsimus tėvelius – už kiekvieną gimusį vaiką skirti 800 eurų vienkartinę išmoką. Ir – leisti susigrąžinti iki dviejų tūkstančių eurų gyventojų pajamų mokesčio. Ekonomistai tai vadina populizmu. Tuo metu prezidentas Nausėda ragina vėl pusšimčiu eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį – tai esą pagelbės ne tik tėvams, bet visiems, kurie Lietuvoje uždirba mažiausiai.

Vyriausybė atveria kelią Lietuvoje pradėti įgyvendinti didelius vietos ir užsienio kapitalo investicijų projektus.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad jei pandemija nesugriaus investuotojų planų, per penkerius metus Lietuvoje jiems pavyks sukurti apie 2 tūkst. naujų darbo vietų, pranešė ministerija.

Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė Seime skaitė pranešima apie Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę ir dalyvauja apie tai diskusijoje su parlamentarais. Opozicijai ir visuomenininkams keliant triukšmą, kad stigo diskusijų dėl pinigų išleidimo, ministrė pripažino, kad dar bus diskutuojama iki gegužės vidurio. Iš visos 2,25 mlrd. eurų sumos 37 proc. visų lėšų, arba 823 mln. eurų planuojama skirti žaliajai pertvarkai, 20 proc., arba 445 mln.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 45 tūkst. gyventojų, praėjusiais metais pardavę nekilnojamąjį turtą (NT) ar transporto priemonę, dar turi savaitę laiko deklaruoti šias pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), rašoma pranešime spaudai. Iki šiandien šią pareigą atliko 70 tūkst. gyventojų, kurie deklaravo 11 mln. eurų mokėtino GPM už NT pardavimą ir 8 mln. eurų mokėtino GPM už transporto priemonės pardavimą.

Lietuvos bankas perspėja, kad Lietuvos rinkoje pastebėtos sugadintos eurų monetos, kurios buvo išimtos iš apyvartos dėl susidėvėjimo, tačiau užfiksuoti atvejai, kai buvo bandoma iškeisti didelius tokių monetų kiekius. Gyventojai raginami būti atidūs ir neatlikti jokių pinigų keitimo operacijų dideliais kiekiais gatvėje ar namuose, o prekybininkai – atidžiai tikrinti visas gaunamas monetas, pranešė Lietuvos bankas.

Pirmadienį Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdyba posėdyje svarstė naujausius mokestinius pasiūlymus, planuojamą draudimą grynaisiais pinigais mokėti atlyginimus darbuotojams ir valstybės atsigavimo finansavimo planą. Kai kurios Vyriausybės iniciatyvos sulaukė nemenkos smulkiųjų kritikos.

Nors Europos statistiniais duomenimis Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas kasmet auga, vis dar pastebima, kad asmeninių finansų valdyme dar turime nemažai spragų, ypač kalbant apie skolų valdymą, rašoma pranešime spaudai. Nemaža dalis, nusprendusių imti paskolą, dažnai tai daro stokodami žinių, dėl ko vėliau susiduria su finansiniais sunkumais.

Nors pensinis amžius kasmet ilgėja, norintiems išeiti į pensiją nebūtina jo laukti. Gyventojai gali išeiti į išankstinę pensiją. Tiesa, norint ją gauti reikia atitikti keletą kriterijų, pavyzdžiui iki pensinio amžiaus žmogui turi būti likę ne mažiau nei 5 metai. Be to, tokios pensijos gavėjai turės tenkintis mažesne pensija. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vita. Ji klausė, kas, kada gali išeiti į išankstinę pensiją ir kokio dydžio ji bus.

Vilnietei pensininkei skolos ramybės neduoda jau 17 metų. Be to, kas mėnesį skola nemažėja, bet auga. Iš mažos pensijos pragyventi sunku, tačiau antstoliai tikina, kad skolos bėgant metams niekur nedingsta. Tad reikėtų ieškoti išeičių  – galbūt parduoti nereikalingą turtą arba kreiptis pagalbos į vaikus ar kitus artimuosius. Skaitytoja Rasa pasakojo, kad iš jos mamos pensijos antstoliai jau 17 metų atskaičiuoja skolą.

Kaune gyvenantiems pensininkams pabrango ne tik socialinis būstas, bet ir socialinės paslaugos. Silpnos sveikatos, vienišus pensininkus lanko socialiniai darbuotojai, jie sutvarko žmonių namus, nuperka maisto ir atlieka kitus buities darbus. Tačiau pabrangus šiai paslaugai, dalis pensininkų žada jos atsisakyti. Tuo metu savivaldybės atstovai teigė, kad paslaugos brango, nes šiemet augo ir pensijos.

Kauno rajone buvo pagrobta 15 tūkst. eurų, pinigai rasti, pranešė Policijos departamentas. Penktadienį 6 val. 16 min. Kauno pareigūnai gavo pranešimą, kad tą pačią dieną apie 5 val. Romainių Kaimelės kaime namuose 1997 metais gimęs vyras pagrobė 15 tūkst. eurų. Įtariamasis uždarytas į areštinę. Pagrobti pinigai surasti.

25-ių metų namo savininkė dalijasi patirtimi, kaip jai pavyko sutaupyti 25000 svarų sterlingų pradiniam savo svajonių namo įnašui, nors jos atlyginimas tikrai nėra labai didelis.

Vyriausybei rengiant 2,2 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos finansuojamą ekonomikos gaivinimo planą iki 2030 metų, jame liko tik maždaug 750 mln. eurų vertės praėjusios valdžios inicijuotų projektų, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.  Pasak ministrės, buvusios „valstiečių“ Vyriausybės parengto vadinamojo DNR plano projektams įgyvendinti būtų reikėję 1,3 mlrd. eurų, didžioji jų dalis – 1,019 mlrd.

Kitaip nei darbuotojų atstovai, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ Seime registruotas įstatymų pataisas, siekiant uždrausti pilnai grynųjų pinigų naudojimą Lietuvoje, vertina kaip nesusipratimą ir mano, kad toks žingsnis būtų didžiulė klaida, nes mūsų šalies infrastruktūra dar nėra tam visiškai pasiruošusi.

Iš vienos 90 metų honkongietės Kinijos pareigūnais apsimetę telefoniniai sukčiai išviliojo 250 mln. Honkongo dolerių (26,7 mln. eurų), pranešė policija. Tai didžiausia mieste kada nors išaiškinta telefoninė suktybė. Praėjusią vasarą nusikaltėliai susisiekė su viena prašmatniausiame Honkongo rajone gyvenančia moterimi, kurios pavardė neskelbiama, ir apsimetė Kinijos visuomenės saugumo pareigūnais.

Startuoja 120 mln. eurų vertės subsidijų paketas nuo karantino ribojimų labiausiai nukentėjusioms įmonėms. Paramą verslui administruojanti ir paraiškas priimanti Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) antradienį informavo BNS, kad institucija nuo trečiadienio ketina pradėti priimti nukentėjusių bendrovių paraiškas. Paraišką kriterijus atitinkančios įmonės, kurių pagrindinė veikla per karantiną yra ribojama, galės pateikti per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Į paramą iš 120 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo palikti išimtį, kada atlyginimai gali būti mokami grynais: nebent tuo atveju, jei darbuotojas pats raštu to prašo. Tačiau konservatorius Majauskas griežtas – jokių grynųjų ir išimčių, visos algos – tik per mokėjimo sąskaitas, antraip esą vokeliai ir darbuotojų išnaudojimas nesibaigs. Pramonininkai perspėja, kad regionuose, kur nėra bankomatų, žmonės gali nukentėti.

Pasibaigus koronaviruso pandemijai ekonomistai prognozuoja, kad visame pasaulyje ekonominiai rodikliai augs. Ne išimtis ir Lietuva. Prognozuojama, kad mūsų šalyje augs atlyginimai ir gyventojų užimtumas. Tačiau pagrindinė to prielaida – dauguma turi pasiskiepyti iki vasaros pabaigos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad įsibėgėjus masiniam skiepijimui, ko gero, pavyks išvengti trečiojo karantino. „Jau dabar matome teigiamų ir neigiamų pavyzdžių.

Grožio salonai ir vėl atidaryti, ir daugelis skuba registruotis visoms grožio procedūroms iš eilės – manikiūrui, dirbtinėms blakstienoms, depiliacijai, plaukų prailginimams ir taip toliau. Tačiau toks grožio procedūrų rinkinys gali kainuoti ir šimtus eurui, todėl kai „TikTok“ įžymybė Kathleen McCann atskleidė, kad jos vyras moka už visus jos pasigražinimus, pavydą pajuto daugelis, rašoma thesun.co.uk.

Nors pensinis amžius didėja kasmet, tačiau dalis gyventojų jį sukaupia didesnį nei reikalaujama. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad to nekanka gauti didesnei pensijai. „Sodra“ aiškino, kad pensijos dydį lemia ne tik darbo stažas, bet ir per visą gyvenimą sumokėtos socialinio draudimo išmokos. Portalo tv3.lt skaitytoja Virginija (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad pernai liepos mėnesį sulaukusi pensinio amžiaus išėjo į pensiją.

Konservatorių Vyriausybės finansų ministrė pristatė, kaip Lietuva naudos daugiau nei 2 milijardus eurų, kuriuos Europos Komisija (EK) skirs šalies ekonomikai gaivinti. Daugiau nei pusė sumos planuojama priemonėms, mažinančioms aplinkos taršą ir valdžios įstaigų paslaugų perkėlimui į internetą. Nors ekonomistai ir verslininkai sako, kad lozungai gražūs, tačiau neaišku, kaip planas bus įgyvendintas, mat ministerija iki šiol per daug neatviravo.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis lengvatinis tarifas būtų nustatytas toms paslaugoms, kurios karantino metu nebuvo teikiamos. O verslininkai jau dabar atvirai rėžia, kad mažesnių kainų restoranuose nesitikėtume. Esą verslininkams reikia pasidengti pandemijos nuostolius, o ir žaliavos brangsta.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) primena, kad 171 tūkst. gyventojų iki gegužės 3 d. pateikę Pajamų mokesčio deklaracijas gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatyme numatytomis lengvatomis ir susigrąžinti daugiau nei 17 mln. eurų GPM permokų. Iki šios dienos 264,4 tūkst. gyventojų pateikė Pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose deklaravo grąžintiną 44 mln. eurų GPM sumą.

Netikėta laimė nusišypsojo garbaus amžiaus britui, kuris loterijoje laimėjo dėl paprasto atsitiktinumo. Derbyshire gyvenantis 80-metis Denis Fawsittas loterijoje žaidžia kiekvieną savaitę, jis turi įprotį – bilieto skaičius pasirinkti naudodamas šeimos narių gimimo datas. Tačiau prieš kelias savaites nuėjęs į parduotuvę Hattono kaime senolis susizgribo, kad namuose pamiršo akinius, todėl negalėjo išsirinkti savo laimingųjų skaičių.

Sprendimą dėl 120 mln. eurų antrojo pagalbos paketo įmonėms, ypač nukentėjusioms dėl karantino suvaržymų, Vyriausybė žada priimti ketvirtadienį.  Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Vyriausybės pasitarime sakė, kad Europos Komisija pateikė pastabų, todėl jas dar reikia integruoti į Vyriausybės nutarimo projektą.  EK šią savaitę patvirtino 120 mln.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervas, naudojamas mokėti priedus medikams, dirbantiems Covid-19 skyriuose, ištirps balandį, sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.   Jos teigimu, šiemet medikų priedams reikės 120 mln. eurų vietoje planuotų 45 mln. eurų.   „Tai labai smarkus išaugimas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė viceministrė.

Daliai gyventojų pragyvenimui neužtenka atlyginimo, tad jie ieško papildomų darbų. Vis tik specialistai pastebi, kad pandemijos metu žmonių, dirbančių papildomus darbus sumažėjo. Tai siejama ir su vidutinio darbo užmokesčio augimu, ir dėl pandemijos apribotomis galimybėmis susirasti papildomą darbą.

Pasibaigus Eurolygos reguliariajam sezonui aiškėja, kokias sumas susižers turnyre dalyvaujančios komandos. „Sport5“ žurnalistas Roi Cohenas praneša, kad už 11 vietą Eurolygoje „Žalgiris“ gaus 300 tūkst. eurų premiją. Tai mažesnė nei įprastai suma dėl pasikeitusios tvarkos. Kadangi anksčiau pinigai buvo dalinami už pergales, o šiemet už užimtą vietą reguliariajame sezone. Pagal seną sistemą kauniečiai būtų susižėrę daugmaž 629 tūkst. eurų. (37 tūkst. eurų už pergalę.) Dar 1,5 mln.

Daugeliui ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių nemažą dalį pajamų sudaro Europos Sąjungos tiesioginės išmokos. Tačiau kad siekiant jas gauti nekiltų keblumų, būtina tinkamai ir laiku deklaruoti žemės naudmenas ir pasėlius.

Visi žino, kad vestuvės kainuoja labai daug ir dažniausiai šeimos nariai prisideda finansiškai. Tačiau viena nuotaka peržengė visas ribas. Supratusi, kad vestuvės jai kainuos 10800 svarų sterlingų, mergina maldavo šeimą prisidėti. Nesutikusieji tiesiog negavo pakvietimo, tame tarpe brolis ir močiutė liko nepakviesti. Socialinio tinklo „Reddit“ forume nuotaką sugėdino jos brolio draugas. Nuotaką ir jaunikį pavadino netikrais vardais Karen ir Matt bei paaiškino situaciją, rašo dailystar.co.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje antradienį įvykusiame septynerių metų trukmės rukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 2521 diena, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 50 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,031 procento. Ši emisija pradėta platinti šių metų kovo 1 dieną, tuomet papildymo aukcione  obligacijų parduota už 40 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,013 procento.

Lietuviai bankuose sukaupė rekordišką sumą pinigų, o prie to prisidėjo ir koronaviruso pandemija. 18 milijardų eurų – tiek pinigų tautiečiai laiko užspaudę bankuose. Patys gyventojai guodžiasi nekeliavę į šiltuosius kraštus, nepramogavę ir netgi nepirkę naujų drabužių ar avalynės. Pasak ekonomistų, žmonės kantriai laukia, kada pasibaigs pandemija ir jie galės atsipalaiduoti leisdami pinigus. Tiesa, toks finansinis atsipalaidavimas gali atsirūgti – ekspertai jau prabyla apie galimą kainų šuolį.

Nuo koronaviruso pandemijos ypač nukentėjusi didžiausia kelionių organizatorė Baltijos šalyse bendrovė „Novaturas“ su Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) pasirašė sutartį dėl 10 mln. eurų investicijos iš VIVA valdomo Pagalbos verslui fondo. „Novaturo“ akcininkai kovo 12 dieną pritarė, kad 5 mln. eurų vertės konvertuojamųjų obligacijų įsigijimo teisė būtų perleista išimtinai Pagalbos verslu fondui, o balandžio 12 bendrovės valdyba pritarė dar 5 mln.

Premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar Lietuvoje reikia skatinti pigios darbo jėgos įvežimą. Anot jos, dėl to Lietuva gali įstrigti žemos pridėtinės vertės spąstuose, todėl darbdaviai turėtų įsivežti aukštos ir vidutinės kvalifikaciją darbuotojus.

Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė „airBaltic“ siūlo savo klientams galimybę atsiskaityti įvairiomis kriptovaliutomis, pranešė naujienų agentūra LETA. Pasak bendrovės, per praėjusius metus apie 1 tūkst. klientų pasinaudojo galimybe atsiskaityti kriptovaliutomis.