pinigai

Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai vasario 16 d. Medininkų kelio poste sulaikė grynųjų pinigų kontrabandą: į Lietuvą važiavęs Baltarusijos pilietis mėgino slapta įvežti 55 tūkst. eurų. Apie 14 val. į Medininkų kelio postą lengvuoju automobiliu „Audi 80“ atvažiavęs Baltarusijos pilietis muitinės pareigūnams nedeklaravo besivežantis didelę grynųjų pinigų sumą.

Lietuvoje dar viena stambi duomenų vagystė. Programišiai parduoda ne tik „City Bee“ duomenis, bet ir ketvirtį milijono lažybų portalo „Orakulas.lt“ vartotojų duomenų – tai Lietuvos gyventojų elektroniniai paštai, slaptažodžiai, gal net ir asmens tapatybės dokumentų informacija. Tuo pat metu visuomenėje aštrėja ginčai, kaip reikia spręsti duomenų vagystės klausimus.

Siekdama padėti šeimoms, kaimyninės Latvijos vyriausybė nusprendė už kiekvieną vaiką šalies šeimoms sumokėti po 500 eurų. Jie pasieks visus vaikus iki 15-kos metų ir tuos, kurie dar nesulaukė 20-ties, bet tęsia mokslus. Kiekviena Latvijos šeima, auginanti vaikus, už kiekvieną iš jų jau netrukus turėtų gauti  500 eurų išmoką. Šalies vyriausybė taip siekia paremti nuo koronaviruso nukentėjusius šalies gyventojus. Vienkartinės išmokos išviso sulauks apie 360 tūkstančių šalies vaikų.

Lietuvių minimalioji mėnesinė alga (MMA) Baltijos šalyse didžiausia. O tarp visų Europos sąjungos (ES) valstybių mūsų minimalus atlyginimas atsidūrė 12 vietoje. Vis tik specialistai pažymi, kad realybė yra kiek kitokia. Lietuvių minimalus atlyginimas ant popieriaus lenkia daugelį kitų šalių. Tačiau gaunamas į rankas nusileidžia ir estams.

Pradėdama verslo atlaisvinimus, vyriausybė žada naują paramą savarankiškai dirbantiems smulkiems verslininkams. Per pandemiją nukentėję individualią veiklą vykdantys gyventojai galės gauti subsidijas nuo 100 iki 16 tūkst. eurų per mėnesį. Išmokos tiesiogiai priklausys nuo to, kiek verslininkai sumokėjo gyventojų pajamų mokesčių. Tiesa, valdininkai pripažįsta, kad išmokas gali gauti ir nenukentėję verslininkai, mat visus tikrinti esą būtų per brangu.

Ar norėtumėte sužinoti, kiek uždirba jūsų giminės draugai ir kaimynai? O ar sutiktumėte, kad jie taip pat galėtų sužinoti, kokio dydžio yra jūsų alga? Tokie duomenys kai kuriose Europos šalyse skelbiami jau seniai, o kai kur tai siekiama įteisinti netrukus. Vis dėlto Lietuvoje tokie pasiūlymai vertinami atsargiai. Suomiai svarsto siūlymą viešai skelbti visų gyventojų atlyginimus, tuo metu Lietuvoje toks siūlymas būtų sutiktas priešiškai, sako darbuotojų atstovai ir ekonomistai.

Opoziciniai socialdemokratai siūlo leisti iki 50 eurų per metus žmonių aukas partijoms ne kampanijų metu, taip pat iki tokios sumos pakelti smulkios aukos dydį. Socialdemokratų frakcijos atstovai registravo įstatymų projektų pataisų paketą, kuriuo būtų nustatoma, kad per metus fizinio asmens auka politinei partijai ne politinės kampanijos metu negali viršyti 50 eurų. Taip pat siūloma nuo dabartinių 12 eurų iki 50 eurų pakelti smulkios aukos dydį.

Būsimos nuotakos tėtis paskutinę akimirką apsigalvojo dėl vestuvėms skirtų lėšų, kai žlugus ketvirtajai savo santuokai jis visiškai prarado pasitikėjimą šia institucija. Mano tėtis pareiškė, kad už mano vestuves nemokės nė cento. Jis man žadėjo 10 000 £, kai pernai pasipiršo mano sužadėtinis, bet dabar finansavimą jis atšaukia. Kodėl? Ką tik sugriuvo jo ketvirtoji santuoka, todėl jis nusprendė, kad santuokos institucija jis nebetiki. Be to, šios skyrybos jam kainuos labai brangiai.

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų mano, kad per artimiausius metus ekonomikos situacija šalyje pablogės, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai.  Eurobarometro tyrimo metu visų Europos Sąjungos šalių gyventojų klausta nuomonės, kaip ekonomikos situacija keisis per artimiausius vienus metus. 54 proc. respondentų Lietuvoje manė, kad situacija pablogės, 22 proc. tikėjosi pagerėjimo, o 24 proc. manė, kad ji liks tokia pati.

Vilniuje kažkam nusišypsojo didžiausia sėkmė per 30 metų – trečiadienio vakarą „Vikingų Loto" loterijoje vilnietis laikmėjo 13 milijonų eurų. Toks laimėjimas didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Laimingą „Vikingų Loto" bilietą laimingas žaidėjas pirko Buivydiškių gatvėje esančioje IKI parduotuvėje, Vilniuje, trečiadienio vakarą, tą pačią dieną, kai ir buvo išridenti jam stulbinančią sėkmę atnešę skaičių deriniai.

Nuo ketvirtadienio Lietuvos valdžios rūmuose padaugėjo šešėlio. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis skelbia, kad darbą pradeda šešėlinė Vyriausybė, o jai vadovaus visai ne ekspremjeras Saulius Skvernelis, o pats Karbauskis. Iki šiol ketverius metus riejęsis su konservatoriais dabar Karbauskis siūlo jiems savo paslaugas pagelbėti valdyti Lietuvą, ir netgi su džiaugsmu. Tik štai politologai atrėžia, kad ir pagalba, ir pati šešėlinė Vyriausybė – tik butaforija.

Anglijoje už sukčiavimą nuteista moteris, kuri apsimetė serganti vėžiu ir surinko nemažą sumą aukų, kuriuos pralošė internetu. Broadstairso (Kentas) gyventojai Nicolei Elkabbas (42 m.) geranoriški žmonės paaukojo 50 000 svarų sterlingų, kai vienoje labdaros platformoje moteris paskelbė savo nuotrauką ir parašė, kad serga nepagydoma liga. Tam ji panaudojo nuotrauką iš ligoninės, kurioje visai dėl kitų sveikatos sutrikimų gulėjo anksčiau.

Nors karantino atlaisvinimų laukia ir verslas, ir gyventojai, tačiau valdžia kol kas su jais neskuba. Tačiau užsitęsęs karantinas gali atnešti Lietuvos ekonomikai neigiamų pasekmių – išaugs nedarbas, emigracija ir šešėlinė ekonomika. „Luminor“ banko vyriausiasis banko ekonomistas Dr.

Geras atlyginimas, tačiau gyvenimas vyksta vienu ciklu: nuo algos iki algos? Nepaisant gaunamų pajamų, nuolat pritrūksta pinigų reikalingiems daiktams? Praeina keleri metai darbe, o kišenėje vis dar vėjai? Finansinis raštingumas – tai įgūdis, įgyjamas tikslingai planuojant ir tvarkant savo finansus bei priimant teisingus sprendimus. Kuo anksčiau pradedame ugdyti teisingus įpročius, tuo mažesnė tikimybė, kad ištiks aprašyti scenarijai, rašoma pranešime spaudai.

Nijolės būdas užsidirbti iš jos pinigus tik atėmė. Moteris patikėjo, kad gali dirbti internetu, tačiau jos darbas jai kainavo 7 tūkstančius eurų, nes moteris tiesiog pateko į sukčių pinkles. Kaip tai atsitiko, Nijolė pasakojo TV3 laidos „TV Pagalba“ studijoje. Moteris teigė, kad sulaukė netikėto skambučio iš užsienio. Jo metu moteriai buvo pasiūlyta lengvai užsidirbti.

Buvusiai dabar jau nugriautų Profsąjungų rūmų Vilniuje savininkei bendrovei „VIPC Vilnius“ Vilniaus valdžia turi sumokėti dar 174,8 tūkst. eurų palūkanų, pastarajai pavėluotai sumokėjus papildomą sumą už visuomenės poreikiams perimtą turtą. Vilniaus apygardos teismas vasario 1 dieną patenkino „VIPC Vilniaus“ ieškinį. Teismo sprendimu bendrovei taip pat priteistos 5 proc. metų palūkanos bei 5,2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

Į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai sprendimo priimti neskuba – tam jie turės dar beveik penkis mėnesius. „Sodra“ daugiau nei 30 tūkst. gyventojų pakartotinai išsiuntė žinutes į asmenines paskyras, o trečdaliui iš jų – ir e. paštu, apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir pasirinkimo galimybes.  Per sausį naujas antros pakopos pensijų kaupimo sutartis jau sudarė daugiau nei 900 gyventojų.

Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno įkalinimas tik padidins jo populiarumą ir įkvėps protestus prieš Vladimiro Putino režimą, sako Lietuvoje šiuo metu gyvenantis Kremliaus kritiko bendražygis Leonidas Volkovas Išskirtiniame interviu BNS L. Volkovas paragino Europos šalis įšaldyti režimo atstovų lėšas, nes V. Putinui artimi žmonės grobdami valstybės pinigus ir išlaidaudami Vakaruose kenkia ne tik Rusijai, bet ir korumpuoja Europos politinę sistemą.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui ir kompensuos 1112,6 tūkst. eurų Vidaus reikalų ministerijai pavaldžioms tarnyboms patirtas darbo užmokesčio išlaidas. Tarnybos pareigūnams iš savo asignavimų sumokėjo už darbą šventinių Kalėdų ir Naujųjų metų savaitgalių metu bei vykdant papildomo gyventojų judėjimo ribojimo kontrolę.

Konservatoriai imasi vadinamojo mokestinio gyvulių ūkio. Pirmiausia jiems kliūna milijonus eurų uždirbantys advokatai. Konservatorius Mykolas Majauskas juos kaltina mokant juokingai mažus mokesčius lyginant su kitais dirbančiais ir jau svarsto, kaip priversti mokėti daugiau. Tačiau advokatai piktinasi, kodėl iš daugybės profesijų, kur žmonės daug uždirba, politikams kliūna būtent jie. Esą advokatai turi labai daug veiklos išlaidų, kurių politikai nemato.

Praėjusią savaitę Lietuvą užklupęs smarkus snygis pridarė problemų didelei daliai gyventojų. Be elektros liko šimtai tūkstančių žmonių, o didmiesčiuose savivaldybės kovojo su užsnigtomis gatvėmis ir pėsčiųjų takeliais. Pasibaigus įtemptam laikotarpiui Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius savo „Facebook“ paskyroje nusprendė „suskaičiuoti viščiukus“. Jis kai kurias įmones gyrė, tačiau taip pat užsiminė ir apie tai, jog tos, kurios neatliko pavestų darbų, bus nubaustos.

Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3128 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 45 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,058 procento. Ši emisija pradėta platinti 2019-ųjų rugpjūčio 26 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione šių metų sausio 11 dieną obligacijų parduota už 30 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo minus 0,053 procento.

Vieno milijardo vertės Pagalbos verslui fondą valdanti Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) siekia supaprastinti reikalavimus įmonėms gauti fondo pagalbą. Taip norima pagelbėti kuo daugiau bendrovių, įskaitant ir mažesnes.   VIVA siūlo pakoreguoti fondo finansavimo kriterijus, kad į paskolas galėtų pretenduoti įmonės, turinčios maždaug 50 darbuotojų pagalbos suteikimo metu, o ne per paskutinius dvejus metus, kaip reikalaujama dabar.

Nuo pirmadienio Neringos savivaldybė pradeda rinkti 500 eurų vienkartinę rinkliavą už įvežamus triračius ir keturračius. Šią rinkliavą turės mokėti ir poilsiautojai, ir vietos gyventojai, pranešė savivaldybė. Anot jos, tokia rinkliava nustatyta, atsižvelgiant, kad vis dažniau miškuose zujantys keturračiai, triračiai žaloja gamtą – sugadina miško paklotę,  kelia grėsmę saugomam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui, žmonių ramybei bei saugumui.

Ispanijos dienraštis „El Mundo“ paviešino vieno geriausių pasaulyje futbolininkų argentiniečio Lionelio Messi ir „Barcelona“ kontrakto, pasirašyto 2017 m., detales bei teigia, kad tai yra didžiausias kontraktas sporto istorijoje. Ketverių metų kontrakto, kuris baigs galioti 2021 m. birželio 30-ą dieną vertė siekia 555 mln. 237 tūkst. 619 eurų. Per vieną sezoną L.Messi  uždirba fiksuotą 138 mln. eurų sumą, taip pat prisideda ir įvairios premijos.

Centrinės valdžios deficitas pernai buvo 4,678 mlrd. eurų ir sudarė 9,6 proc. 2020 metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios deficitas buvo 4,547 mlrd. eurų didesnis nei 2019 metais, kai jis siekė 131,6 mln. eurų ir sudarė 0,3 proc. BVP. Centrinės valdžios pajamos pernai buvo 14,232 mlrd. eurų, išlaidos – 17,919 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 991,2 mln. eurų, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) sumanė beveik 900 tūkst. eurų išleisti inovatyviems sprendimams, skirtiems maisto kokybės nustatymui. Naujus sprendimus maisto kokybės tyrimams kuria verslininkai, pagarsėję vadinamosios „elektroninės nosies“ išradimu. Tačiau būsima maisto technologijų revoliucija skleidžia abejotiną kvapą. Kalba eina apie vadinamuosius ikiprekybinius pirkimus.

Seimo narių padėjėjams ir patarėjams naujoji valdžia smarkiai kelia atlyginimus. Kartu su šių metų biudžetu parlamentarai savo pagalbininkams padidino algas, kai kuriems jos didėja keliais šimtais eurų. Tarnautojai, o ir Seimo nariai tikina, kad kelti padėjėjams buvo būtina. Seimūnai esą net nerasdavo norinčiųjų dirbti raštingų žmonių už 700 eurų į rankas. Pati premjerė Šimonytė sako nesanti tuo sužavėta. Seimo nario padėjėja Indrė Dujauskienė parlamento rūmuose darbuojasi pora mėnesių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ieško būdų, kaip finansiškai atsilyginti žmonėms, pranešusiems apie paramos už prastovas tvarkos pažeidimus. Darbo inspekcija skaičiuoja, kad apie 10 proc. darbdavių, dėl koronaviruso krizės paskelbusių prastovas, piktnaudžiauja ir darbuotojus verčia dirbti.

Programuotojas negali prisijungti prie savo skaitmeninės piniginės, kurioje esančių bitkoinų vertė siekia apie 220 milijonų dolerių (apie 180 milijonų eurų). Jam liko tik du šansai prisiminti savo slaptažodį. Jo neatspėjus, piniginės turinys bus užblokuotas, ir jo nebebus įmanoma pasiekti.

Dauguma tėvų yra pasiryžę savo vaikams ištiesti pagalbos ranką ir nesvarbu, ar reikėtų jiems padėti pernešti baldus, ar paremti finansiškai. Tačiau kartais atsitinka taip, kad vaikams tenka finansiškai paremti tėvus. Viena skaitytoja dalinasi laišku, kuriame ji pasakoja, kad dar būdama paaugle pradėjo skolinti tėvams pinigus ir tai tęsiasi jau 10 metų, tačiau ji nebegali to daryti ir dėl to jaučiasi kalta.

Pandemija nuo pat pavasario atvėrė daug sveikatos sistemos sopulių, tačiau atskleidė ir iškreiptą algų skaičiavimo metodiką. Ministrai yra pagrindiniai Vyriausybės atstovai ir prisiima atsakomybę už sprendimus, tačiau daugiausiai uždirbo visai ne jie, o jų pavaldiniai – viceministrai ar kancleriai. Politikai spręsti įsisenėjusią problemą – savo pačių algų klausimą bijo, nes kalbos apie pinigus paprastai smarkiai suerzina rinkėjus.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdytojai ketvirtadienį susitinka siekdami įvertinti savo pinigų politiką ir skatinamąsias priemones tuo metu, kai didėjantis COVID-19 užsikrėtimo atvejų skaičius ir griežtesnės ribojamosios priemonės temdo ekonomikos perspektyvas. Manoma, kad pinigų politikos formuotojai nesiims naujų veiksmų po to, kai praėjusį mėnesį padidino pandemijos metu euro zonai skiriamą paramą.

Pernai į prastovas išleistiems ir po karantino iš jų grįžusiems darbuotojams valstybė išmokės 820 mln. eurų subsidijų. Didžioji jų dalis – 630 mln. eurų – bus išmokėta darbuotojams, grįžusiems iš prastovų, o dar 190 mln. eurų – buvusiems prastovose per karantiną. Subsidijos buvo mokamos, kad įmonės išsaugotų darbo vietas. Šiemet joms numatyta kur kas mažiau – 180 mln. eurų.

Ekonomistai pastebi, kad kuo ilgiau tęsis karantinas tuo daugiau sulauksime neigiamų jo padarinių, augs nedarbas ir bankrotų skaičius. Gyventojams jau dabar nusibodo laikytis ribojimų, tad išsiplės šešėlinė veikla. Visgi, anot jų, greitas karantino švelninimas, o po jo prasidėjęs trečiasis karantinas gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Radę nuomai tinkamą būstą, daugelis ima planuoti kraustymąsi ir pamiršta išsiaiškinti keletą svarbių dalykų. Specialistai pastebi, kad daugėja sukčiavimo atvejų, kai butus nuomoja ne jų savininkai. Taip pat, anot jų, daug nesutarimų kyla dėl šeimininkų lankymosi bute kiekvieną mėnesį ir prietaisų remonto. Kas turi už tai mokėti? Tad šiuos ir kitus dalykus būtina aptarti ne tik žodžiu, bet ir rašytinėje sutartyje.

Į keliones dėl pandemijos neišvykę tautiečiai pinigus galės atgauti per trumpesnį laiką – ne per tris mėnesius, o per dvi savaites, taip po Europos Komisijos reikalavimų nusprendė Seimas. O kelionių agentūros lietuviams vis dar skolingos beveik keturis milijonus eurų. Tiesa, naujas terminas, kelionių organizatorių prašymu, įsigalios tik po mėnesio. Tuo metu saulės ištroškę žmonės vis drąsiau dairosi kelionių krypčių būsimoms atostogoms.

Gyvenimas stebina net ir sulaukus garbaus amžiaus. Po kelių dešimtmečių grįžusiai žmonai Jonas atidavė beveik 30 tūkstančių eurų, nes norėjo po mirties atgulti šalia jos. Tačiau vyras dėl savo sprendimo apsigalvojo, bet pinigų buvusi sutuoktinė atiduoti jau nebenorėjo. Situacija domėjosi TV3 laidos „TV Pagalba“ gelbėtoja Rūta.  „Susitaupiau per 40 metų, jaunas dar, kai dirbau. Buvau atsidėjęs laidotuvėms ir iš viso turėjau 28 tūkstančius eurų“, – pasakojo Jonas.

Investicijos į nekilnojamąjį turtą lietuviams yra kone priimtiniausias investavimo būdas, o į vertybinius popierius yra investavęs tik mažiau nei kas dešimtas lietuvis. Tiesa, praėjusiais metais aktyviai į akcijas investuojančių gyventojų skaičius augo, o „Swedbank“ klientai sudarė net penkis kartus daugiau sandorių nei prieš metus.

Karantinas užkirto kelią pakliūti į Lietuvą korumpuoto Putino rėžimo liaupsintojams Filipui Kirkorovui ir Michailui Šufutinskiui, tačiau už nukeltus jų koncertus šių renginių organizatoriai iš mūsų valstybės gavo dosnią kompensaciją – trisdešimt tūkstančių eurų. Politikos apžvalgininkai pasipiktinę – prieš Lietuvą vykdomas hibridinis karas, tačiau nei buvusi, nei esama valdžia nesigilina į jo pasekmes.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusios Baltijos šalių smulkios ir vidutinės įmonės nuo pirmadienio gali teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms, pranešė bankas „Luminor“. Iš viso joms numatyta 660 mln. eurų EIB grupės garantuotų lėšų.  Minimali paskolos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui suma – 200 tūkst. eurų. Projektams, kurių maksimali vertė galėtų siekti 25 mln. eurų, paskola galėtų siekti 12,5 mln. eurų.

Europos Komisijai (EK) Lietuvą dar kartą perspėjus dėl pažeidžiamų keliautojų teisių, Seimas nuo 90 iki 14 dienų sutrumpino laiką, per kurį turizmo agentūros turės grąžinti pinigus už keliones, neįvykusias ne dėl keliautojų kaltės.  14 dienų terminas bus pradedamas skaičiuoti nuo vasario vidurio. Tai reiškia, kad dėl pandemijos pernai ar šiemet neišvykusieji į keliones lėšas turėtų atgauti kovo pradžioje.

VMI jau sulaukė daugiau nei 6 tūkst. gyventojų pranešimų apie išlaidas už jiems 2020 m. suteiktas paslaugas. Deklaravus pajamas, šiems gyventojams sugrįš beveik pusė milijono eurų GPM, o tie, kurie pranešimo apie išlaidas, norėdami pasinaudoti GPM lengvatomis už 2020 m., dar nepateikė, gali tai padaryti iki vasario 15 d. arba deklaruodami pajamas pavasarį.

Vos už 260 eurų prastovose dėl karantino dienas leidžiantys tautiečiai pamažu praranda kantrybę. Dalis neslepia – nebežino, kaip toliau gyventi. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, kad jau kitą savaitę tikisi nuo pandemijos nukentėjusiam verslui skirti papildomus 180 milijonų eurų. Dirbantiesiems savarankiškai didesnės išmokos dar nekvepia, geriausiu atveju pinigų padaugės po mėnesio. Grožio specialistai, slidinėjimo centrai į valdžią kreipiasi jau raštu.

Sausio 1-oji žymi ne tik naujus metus, bet ir naujas galimybes. Būtent nuo šios dienos užsienyje dirbę Lietuvos piliečiai gali pildyti mokesčių deklaracijas, galinčias sugrąžinti net ketverių-penkerių metų permokas iš daugybės valstybių Europoje ir už jos ribų. Deja, savo teisėmis pasinaudoja ne visi lietuviai. Kodėl žmonės nesusigrąžina mokesčių ir kaip atgauti nemažas sumas?  Dideli praradimai  Daugiau nei 3,2 mln.

Prireikus lėšų beveik pusė šalies gyventojų (44 proc.) pirmiausia apsvarstytų galimybę skolintis iš savo banko, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Trečdalis respondentų būtų linkę pasitelkti artimųjų finansinę pagalbą.  „Tyrimas atskleidė, kad dėl didesnių sumų brangesniems pirkiniams ar buities pagerinimui gyventojai renkasi kreiptis į finansines institucijas.

Turtingiausiu planetos žmogumi pripažintas „Teslos“ įkūrėjas Elonas Muskas. Jis iš pirmosios vietos išstūmė ketverius metus pirmavusį „Amazon“ įkūrėją Džefą Bezosą. Taip praėjusių metų sausį renginyje Šanchajuje šoko milijardierius Elonas Muskas. Galima tik įsivaizduoti, kaip „SpaceX“ įkūrėjo ir „Tesla Motors“ vadovo šokis atrodo po to, kai „Bloomberg“ jį paskelbė turtingiausiu žmogumi pasaulyje.

Kai kurioms mokesčių lengvatoms gali ateiti paskutinioji. Mokesčių sistemą su prezidentu Gitanu Nausėda aptarusi finansų ministrė tikina, kad jau artimiausiu metu ekspertai įvertins visas lengvatas ir spręs, kurios turi likti, o kurias reikia naikinti. Ekonomistai neabejoja, kad didžiausias klaustukas pakibęs ties amžina tapusia lengvata centriniam šildymui bei žemdirbių naudojamam dyzelinui. Dar prezidentūra viliasi iš šešėlio ištraukti du milijardus eurų.

Šalies elektros ir dujų tinklus valdanti „Ignitis grupė“ dėl sprendimo vadovybei dovanoti šimtatūkstantinės vertės įmonės akcijas, sulaukė griežtos kritikos iš parlamentinę kontrolę vykdančių Seimo narių. Konservatorių vadovaujamuose komitetuose politikai žeria kritiką, abejones ir netgi griežtus pamokymus.