Kauno gyventoja Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad mažas pajamas gaunantiems pensininkams, pabrango socialinės paslaugos.
„Pavyzdžiui, jiems paslaugos kainavo 0,34 euro už valandą, o dabar jos kainuoja 0,94 euro. Ši suma, mažas pajamas gaunantiems žmonėms, yra labai didelė.
Anksčiau labai mažas pajamas gaunantys žmonės galėjo nemokėti už socialines paslaugas. O dabar jie mokės 0,34 euro, o gyventojai, kurie gauna 200–300 eurų dabar mokės jau 0,94 euro. Jeigu žmogui reikia 40 val. pagalbos per mėnesį, jis mokės beveik 40 eurų. Ši suma mažas pajamas gaunančiam žmogui yra tikrai didelė“, – sakė moteris.
Anot jos, daug gyventojų svarsto apskritai atsisakyti socialinių paslaugų, nors jos jiems yra būtinos.
„Socialinės paslaugos yra nustatomos pagal kiekvieno žmogaus poreikį. Jiems reikia padėti susitvarkyti namus, nupirkti maisto produktų, vėliau iš jų pagaminti maisto, padėti nusiprausti ir atlikti kitokius buities darbus. Dauguma tokių pensininkų patys nebegali savimi pasirūpinti yra vieniši ir ligoti. Daugiau nėra kam jais pasirūpinti.
Dauguma tokių žmonių savarankiškai gyventi negali, jiems būtinas socialinis darbuotojas, kuris pensininkais rūpintųsi, padėtų buityje“, – pasakojo moteris.
Anot jos, apskritai šiuo metu gyventojams nėra geriausi laikai, daug sunkumų atnešė koronaviruso pandemija, o dabar gyventojai susiduria su dar viena problema.
„O labiausiai žmonės piktinasi, kad už sausio ir vasario mėnesį jie mokėjo dar mažesnę kainą, tačiau dabar prašoma atgaline data susimokėti jau už perskaičiuotas pabrangusias paslaugas. Gyventojai yra nusivylę ir pasipiktinę Kauno savivaldybės sprendimu didinti kainas.
Pandemijos metu žmonės ir taip vieniši, o dabar norima iš jų atimti galimybę naudotis socialinių darbuotojų paslaugomis. Žmonės skaičiuoja pinigus ir tikrai nori atsisakyti arba sumažinti socialinių paslaugų jiems skiriamas valandas“, – sakė moteris.
Jos teigimu, Kauno savivaldybė ne tik pabrangino socialines paslaugas, bet ir socialinį būstą.
„Tad žmonės, susimokėję už būstą ir socialines paslaugas, galima sakyti, lieka visiškai be pajamų. Labai pikta ir apmaudu dėl tokios situacijos“, – piktinosi Kristina.
Augo pajamos ir mokesčiai
Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė aiškino, kad asmenims mokėjimo už socialines paslaugas dydis pasikeitė todėl, kad didžiajai daliai šių paslaugų gavėjų padidėjo pajamos (padidintos pensijos, tikslinės kompensacijos ir pan.), nuo kurių, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, ir skaičiuojama konkretaus asmens mokama dalis už gautas socialines paslaugas.
„Paprastai kiekvienu individualiu atveju savivaldybė padengia dalį socialinės paslaugos kainos, kurios nepadengia asmens mokama suma.
Be to, praėjusių metų birželio mėnesio tarybos sprendimu, siekiant išvengti neaiškumų ir kad asmeniui nereikėtų perskaičiuoti mokėjimų dėl simboliškai padidėjusių pajamų, buvo nustatyti asmenų mokėjimo už socialines paslaugas konkretūs dydžiai. Jie ne tik neviršija Vyriausybės nutarimu nustatytų rekomendacijų, bet ir tam tikrais atvejais yra šiek tiek mažesni“, – komentavo J. Baltaduonytė.
Anot jos, žmonių pajamos pasikeitė jau nuo sausio mėnesio, dalis pajamų tam pačiam asmeniui – nuo vasario (pavyzdžiui, pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o neįgalumo – už praėjusį).
„Tačiau kiek koks asmuo pajamų gavo, nuo kurių skaičiuojamas mokėjimas, matome sistemose tik tada, kai jos pervedamos (sausio pabaigoje arba vasarį). Taigi, padaryti pakeitimo iš karto nuo sausio neįmanoma, nes net patys asmenys nežino, kiek gi jiems, pavyzdžiui, „pridėjo“ pensijos.
Šiuo metu Kaune pagal trišales sutartis paslaugos suteikiamos daugiau nei 2,5 tūkst. asmenų. Kiekvienu atveju individualiai reikia patikrinti pajamas, perskaičiuoti, parengti susitarimą ir surinkti visų šalių parašus. Stacionarias globos paslaugas asmenys gauna visoje Lietuvoje, todėl siuntimas susitarimų pasirašymui ir jų grąžinimas, ypač per karantiną, užtrunka. Kai paslaugos teikiamos asmens namuose, dažniausiai susitarimus tenka nuvežti pasirašyti kiekvienam į namus (per paslaugų tiekėją ar dienos centre)“, – paaiškino specialistė.
Augo ir būsto nuomos kainos
Anot savivaldybės, dauguma socialiniuose ir savivaldybės būstuose gyvenančių kauniečių iki šiol už nuomą mokėdavo neadekvačiai mažas sumas.
„Kadangi nuomos kaina buvo perskaičiuojama retai, ji neatitiko šiandieninės rinkos realijų, o už šią paslaugą surenkamos lėšos vargiai padengdavo patiriamas išlaidas būstų eksploatacijai bei remontams.
Nuspręsta nuo šiol nuomos kainas pagal Vyriausybės numatytą metodiką Kauno mieste perskaičiuoti kasmet. Itin sunkiai besiverčiantiems žmonėms ir toliau išliks lengvatos“, – teigiama komentare.
„Reikėtų suprasti, kad tokia pati nuomos kaina 15 metų išlikti negali. Tai tiesiog neatitinka rinkos realybės. Už nuomą surenkami pinigai skirti ne pasipelnymui, o socialinių ir savivaldybės būstų remonto, priežiūros darbams atlikti, sistemos tobulinimui ir naujų būstų pirkimui.
Už naujai įsigyjamą turtą ir atliekamus darbus savivaldybė moka šiandienos rinkos kainomis, todėl iš nuomininkų prašyti dešimtmečio senumo sumų – tiesiog nelogiška“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.
Anot jo, vidutiniškai socialinio būsto nuoma pabrango 76 proc.
„Pavyzdžiui, Šilainiuose esančiame daugiabutyje socialinio buto nuomos sutartis buvo sudaryta 2012 metais, nuomininkai mokėjo 24,65 Eur. Dabar nuomos mokestis siekia 49,92 Eur. Vilijampolėje esančiame daugiabutyje sutartis buvo sudaryta 2013 m. Nuomininkams teko mokėti viso labo 9 eurus. Dabar nuomos kaina padidėjo iki 24 Eur“, – sakė D.Valiukas.
