Vieni sako, kad žmonių baimės pagrįstos, kiti tvirtina, kad sunkūs metai laukia tik tų, kurių verslai dėl karantino uždaryti, o daug didesnei daliai dirbančiųjų atlyginimai ir toliau augs.
Vaikų žaidimų kambario vadovė rodo tuščias patalpas ir laukia nesulaukia, kol vėl galės pakviesti mažuosius vilniečius išsidūkti ne namie, o šėlionėms skirtoje vietoje.
Pasak Irenos Puodžiulaitienės, ne ką mažiau nei vaikai tokių pramogų išsiilgę ir jų tėvai – kad atžalos per karantiną sienomis pagaliau liptų ne namuose. Skambučiai esą plaukte plaukia, tačiau, skirtingai nei kirpyklos, žaidimų kambariai veiklos atnaujinti nuo pirmadienio negalės – pramogoms dar ne laikas. Verslininkės teigimu, gelbsti tik tai, kad patalpų savininkai laikinai sumažino nuomos mokestį.
„Jeigu būtume negavę nuomos paramos per pirmą karantiną, būtume neatsigavę išvis. Bet spalio mėnesį pajautėm atsigavimą ir tada prasidėjo praktiškai iškart antras karantinas. Finansiškai net nespėjom atsistoti ant kojų“, – sako „Kibir Vibir“ vadovė Irena Puodžiulaitienė.
Apie tai, kad galėtų užsidirbti dar daugiau nei anksčiau Irena Puodžiulaitienė net nesvajoja, viliasi tik grįžti į savas vėžes.
„Labai tikimės to atsistatymo per kokius tris mėnesius. Jeigu bus ir toliau toks didelis noras žmonėms ateiti, kokį dabar demonstruoja – rašo, skambina, klausia, ar tikrai negalime? Tai tikimės atsigavimo“, – pasakoja I. Puodžiulaitienė.
Tačiau didesnė dalis tautiečių nesitiki. Eurobarometro apklausa rodo, kad 54 proc. lietuvių mano, kad ekonomikos padėtis šalyje šiemet pablogės:
„Dabar prastai kol kas turėtų būti. Įsivaizduokit, šitiek laiko toks nedarbas, sunku, kaip reikia išgyvent?“
„Mano tai nelabai pagerės. Mokesčiai dideli, darbų nėra, viskas brangu, nieko gero į priekį nematau.“
„Prasti bus metai. Ir pradžia tokia pati, ir valdžia nesusitaria.“
„Net labai atsilieps, kaip gali neatsiliepti. Nenormalu, kas dabar vyksta, net labai nenormalu.“
„Žmonės nedirba, pinigų mažai, valstybė mažai remia.“
„Ir pensiją pakelia, ir atima tuo pačiu, nes viskas brangsta. Čia gi visi žino.“
Lietuvių lūkesčiai, beje, nesiskiria nuo kitų bendrijos gyventojų. Ekonomikos nuosmukį visoje Europos Sąjungoje prognozuoja 53 proc. europiečių. Tuo metu penktadalis lietuvių tikisi, kad finansai gerės, o ketvirtadalis mano, kad ekonomika išliks stabili:
„Nebus, greitai atsigausim.“
„Žiūrėkit, mašinų kiek, telefonų kiek, vaikai turi brangiausius.“
„Galiu palyginti su šalim, kurioj dabar gyvenu, tai ten tikrai sunkiau. Čia viskas gerai. Gyvenu Ukrainoj.“
„Tikiuosi, kad bus ne blogesni, negu praėję.“
Ekonomistai aiškina, kad žmonių požiūrį į savo kišenę lemia tai, kiek ta kišenė pilna dabar.
„Žmonės turi visada naivius lūkesčius. Jeigu dabartinė finansinė padėtis yra prasta, jie tokią pat prastą finansinę padėtį projektuoja absoliučiai visiems laikotarpiams į priekį“, – teigia ekonomistas Algirdas Bartkus.
O praėję metai žmonėms buvo itin skirtingi. Vieni kaupė rekordinius indėlius, o kiti prastovose bandė sudurti galą su galu už 260 eurų. Bedarbių Lietuvoje jau daugiau kaip 280 tūkstančių.
„Tokie blogi finansiniai lūkesčiai gali nulemti recesiją. Vartotojai, turėdami prastus lūkesčius, gali labai ilgam užšaldyti savo vartojimo sprendimus. Uždirbame mažiau pinigų, „Toyota Corolla“ lizingavimą atidėsim dviem metams į ateitį“, – kalbėjo A. Bartkus.
Tačiau didesnei daliai tautiečių pernykščiai kriziniai metai konvertavosi į santaupas. Per devynis praėjusių metų mėnesius žmonės prikaupė papildomą milijardą eurų indėlių. O algos vidutiniškai augo dešimtadaliu. Šiemet Lietuvos bankas prognozuoja jau tik keturių procentų atlyginimų augimą.
„Kai vertiname nuo tokio atspirties taško, 2021-ieji metai atrodo šiek tiek liūdniau, nes būtų sudėtinga palaikyti tokį patį pajamų ir santaupų augimo tempą“, – sako Lietuvos banko atstovė Eglė Coppa.
Visgi Eurobarometro apklausa vyko lapkritį-gruodį ir dalis ekonomistų mano, kad dabar atsakymai būtų kitokie.
„Jau gruodžio mėnesį ir sausį vartotojų pasitikėjimo rodiklis rodo, kad tos baimės išsisklaidė“, – pasakoja ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak Mačiulio, karantinas smarkiai veikia ir veiks mažiau nei dešimtadalį Lietuvos ekonomikos. O žmonės indėlius kaupė esą ne dėl ateities baimės, o todėl, kad tų pinigų nelabai buvo kur išleisti.
„Mes matysime sektorių, kurie auga daugiau nei dešimtadaliu – daugelis pramonės įmonių dabar klesti ir toliau klestės. Bendrą BVP žemyn tempia tik maitinimo įstaigos, apgyvendinimo, laisvalaikio paslaugos“, – teigia N. Mačiulis.
Pernai Lietuvos bendrasis vidaus produktas smuko 1,3 procento, kai užpernai augo beveik keturiais. Šiemet Lietuvos bankas šalies ūkiui prognozuoja santūrų augimą.
„Lietuvos ekonomika turėtų augti 1,9 proc. 2021 m. Tai nėra labai spartus augimas ES valstybių kontekste, tačiau reikėtų prisiminti, kad ir 2020 m. Lietuvos ekonomika traukėsi vienu iš mažiausių procentų“, – kalbėjo E. Coppa.
Dalis komercinių bankų prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs sparčiau – beveik trimis procentais.
