Karštą vasaros dieną dažnas namuose mėgstame pasigaminti skaniai atrodančių ir sielą atgaivinančių šaltibarščių. Ne retas tautietis jų užsako ir atėjęs į kavinę.
Tačiau mokesčių inspektoriai skelbia, kad per šį patiekalą bei ne mažiau Lietuvoje populiarius ir jau tradiciniu maistu tapusius cepelinus verslininkai vykdo finansines machinacijas ir slepia mokesčius. Inspektoriai nustatė, jog dauguma kavinių Lietuvoje oficialiai nurodydami, jog nusipirko dešimt kilogramų bulvių visą vasarą sugeba iš jų gaminti šimtus cepelinų porcijų.
Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Audrius Morkūnas teigia: „Tai pirmiausia pažeidimai kaip čekių nedavimas, neapskaitymas pajamų, antras pažeidimas, tai kompiuterinių kasos aparatų manipuliavimas. Ir ypatingai tų patiekalų, kurie turi didelį pelningumą. Tai šaltibarščiai, kava, arbata, cepelinai. Nes yra tokių atvejų, kad yra pagaminti cepelinai ir per visus metus nenupirkta nė vienos bulvės.“
Kontrolės departamento direktorė Vida Okuličienė sako: „Jų savikaina yra labai maža. Ir jeigu nepaskaitai tokio ar tokio patiekalo pardavimo kainos, tai rodikliai ženkliai neišsikreipia, nes savikaina sudaro labai mažą dalį.“
Net aštuoniose iš dešimties patikrintų kavinių inspektoriai nustatė įvairiausių finansinių pažeidimų. Taip pat vien per šiuos metus aptiko beveik tris milijonus eurų neapskaitytų pajamų. Tai milijonu daugiau nei ikikarantininiu laikotarpiu.
„Stebim ir tokius atvejus, kada mokesčių mokėtojai, aš paminėsiu kaip pavyzdį, – jei dienos pietūs kainuoja 3 ar 5 eurai, priklausomai kokioj kavinėj, tai vietoj eurų muša centus. Tai 30, 50 centų. Į fiskalinį kvitą pakliūna šitos sumos, tačiau jos 10 kartų mažesnės“, – sako V. Okuličienė.
Auksine nesąžiningų verslininkų žąsimi tapo karantinu ypač plačiai naudojama ir tautiečių pamėgta paslauga maistą užsisakyti į namus. Nors populiarios išvežiojimu užsiimančios kompanijos dirba sąžiningai ir visas pajamas deklaruoja, maisto gamintojų knygose daugumos tokių užsakymų nelieka.
„Net keista, kad per platformas išveža ir atsiskaito per bankus, bet patikrinus 800 įmonių, net 120 įmonių mes matom, kad yra pilnai neapskaitytos pajamos. O ypatingai pati sunkiausia padėtis yra tai, jei prie tų įmonių mes darom išpirkimus grynais pinigais, tai 9 iš 10 tų pinigų nepaskaito“, – sako A. Morkūnas.
Mokesčių inspektoriai įvardina du miestus pirmūnus, kuriuose daugiausia tokių nesąžiningų verslininkų. Tai Vilnius ir Palanga. Tačiau verslininkai tokiomis inspektorių išvadomis stebisi. Esą šiais laikais sukčiauti reikia didelių sugebėjimų ir tik vasaromis pagrindines pajamas, iš kurių likusius metus reiks išgyventi, sukaupiantys kurorto verslininkai sako, kad retas gali ryžtis taip rizikuoti ir netekti verslo.
„Oi ne, čia sukčiauti nėra kaip ir neįmanoma. Todėl, kad yra kompiuteriai, yra programos, padavėjas negali nieko nusukti. Niekaip. Todėl, kad yra fiksuotas kompiuteris, sutvarkyta taip. Niekaip. Nėra šansų prasisukti padavėjui. Gal tarybiniais laikais ir nebūdavo tų kompiuterių, gal sukčiaudavo. Dabar ne, nėra galimybių“, – sako kavinės „Jūros akis“ administratorius Kęstutis Blažys.
Iš tų maitinimo įstaigų, kur pažeidimai nustatyti, didžiąją dalį sudarė kavinės, užkandinės, picerijos, tačiau 12 procentų – restoranai.
