Vilniuje veikiančiose stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse nemažai televizorių, šaldytuvų, elektrinių viryklių ir kitų, smulkesnių elektroninių prietaisų. Kai kurie savo laiką jau atitarnavo, bet kai kurie prietaisai veikiantys, arba reikalauja nedidelio remonto.
„Šitų atliekų daugėja, taip pat kaip ir kitų atliekų, kurios pristatomos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Tarkim, 2019 metais elektronikos atliekų mes priėmėm 217 tonų, o 2020 metais jau 270 tonų“, – sako Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro atstovė Jolita Šalkauskienė.
Šiemet į šias aikšteles pristatyta jau beveik 100 tonų elektronikos atliekų. Ir nors daugėja technikos, kurią žmonės išmeta, daugėja ir tokių, kurie atsisveikinti su daiktais neskuba ir neša juos remontuoti.
„Mes pastebime, kad kiekiai tikrai didėja, bet galėčiau pasakyti, kad ir pačios technikos įvairovė tiesiog didėja. Dulkių siurbliai robotai, kavos aparatai, to, ko anksčiau buityje pas žmogų tiesiog nebuvo, dabar atsiranda daugiau tų daiktų ir atsiranda poreikis juos taisyti“, – teigia remonto įmonės darbų vadovas Ernestas Ščerban.
Remonto meistrai sako, kad žmonės dažnai įvertina, ar apsimoka sugedusį daiktą taisyti – jeigu tvarkymas brangus, nemažai tiesiog nusiperka naują. Kad tokių atvejų mažėtų, „valstietis“ Lukas Savickas siūlo finansiškai žmones paskatinti – sugrąžinti penktadalį sumos, išleistos remonto darbams.
„Žmonėms deklaruojant kasmet pajamas, iš tikrųjų priduoti čekutį ir už tą čekutį, iki 2 tūkstančių eurų surinkus sumas iš elektronikos, buities prietaisų taisymo, susigrąžinti sumokėtas gyventojų pajamų mokesčio įmokas“, – aiškina „Valstietis“ Lukas Savickas. Anot jo, tai prisidėtų prie gamtos taršos mažinimo – mažiau perkant naujų daiktų, mažiau jų būtų ir gaminama.
„Kiek procentų mes matome elektronikos prietaisų, kurie kažkuria prasme perdirbami? Lietuvoje 35 procentai, Latvijoje 40, Estijoje 60 ir ES lyderiai, man atrodo, virš 80 procentų. Reiškia, mes tikrai turime tą situaciją, kur labai smarkiai turime pasidarbuoti, kad žmonės rinktųsi ne išmesti ir pirkti naują, kas yra labai taršu mūsų aplinkai, o pagalvoti apie tai, kaip vis dėlto, taisyti tą prietaisą“, – kalba L. Savickas.
Bet skeptiškai į tai žiūri Biudžeto ir finansų komitetui vadovaujantis konservatorius Majauskas. Sako reikia skaičiuoti, kiek valstybė dėl to neteks mokesčių.
„Tokia priemonė galėtų būti sunkiai administruojama, nes VMI turėtų tikrinti deklaracijas, tikrinti sąskaitas, žiūrėti ar buvo iš tikrųjų suteiktos paslaugos, pagal tas sąskaitas, ar tikrai suremontavo, ar tikrai taip suremontavo, taigi pats administravimas gali būti pakankamai sudėtingas“, – įsitikinęs biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Nuo 2019-ųjų iki šių metų pabaigos gyventojai pagal analogišką priemonę gali susigrąžinti penktadalį sumos už automobilio ar namų remontą, auklių samdymą. Mokesčių inspekcija pripažįsta, kad buvo nelengva.
„Tiesa, buvo sunkumų, kadangi lengvata administruojama praktiškai rankiniu būdu, nes reikia įsitikinti, kad pridedami, pagrindžiantys dokumentai apima tik paslaugas, nes kompensuojamas arba grąžinamas GPM už paslaugas, neįtraukiant prekių“, – aiškina VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Bet tai padėjo gyventojams susigrąžinti milijonus eurų.
„2019 metais 21 tūkstantis asmenų paprašė grąžinti 3,3 milijono, o jau už praeitus metus, 26 tūkstančiai asmenų paprašė grąžinti 3,7 mln. eurų“, – prideda ji.
Mokesčių inspekcija sako, kad taip gali būti mažinamas ir šešėlis. Idėja grąžinti GPM už technikos remonto paslaugas dar turi sulaukti pritarimo Seime.
