pietų kinijos

Jungtinės Valstijos rugsėjį slapta išsiuntė du Kinijos ambasados darbuotojus, nuvykusius į vieną karinę bazę Virdžinijoje, sekmadienį paskelbė leidinys „The New York Times“. Laikraštis, citavęs asmenis, susipažinusius su šiuo įvykiu, rašė, kad veikiausiai tai yra pirmas kinų diplomatų išsiuntimo iš JAV dėl įtarimų šnipinėjimu atvejis per daugiau kaip 30 metų. Manoma, kad bent vienas iš tų diplomatų buvo po priedanga veikęs žvalgybos pareigūnas, nurodė leidinys.

Pietryčių Azijos lyderiai šeštadienį susitiko Tailande, tikėdamiesi proveržio derybose dėl didžiausio pasaulyje prekybos susitarimo, kuris padėtų panaikinti sąstingį, apėmusį pasaulio ekonomiką įsiplieskus JAV ir Kinijos muitų karui. Dešimt narių turinti Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) Bankoke pradėjo metinį viršūnių susitikimą, kuriame tikimasi užtikrinti Kinijos remiamą laisvosios prekybos paktą, apimsiantį pusę pasaulio gyventojų ir maždaug 40 proc. jo prekybos.

Silpnaprotyste serganti 59 metų tailandietė, kuri prieš aštuonis mėnesius išėjo iš namų susitikti su sūnumi, bet veikiausiai pėsčiomis sukorė 640 km ir nusigavo į Kiniją, penktadienį sugrįžo į Tailandą. Kaeomanee Arjaw iš kalnuose gyvenančios etninės achų genties birželio 12 dieną dingo iš namų Tailando Čiang Rajaus provincijoje, esančioje kalnuotame „auksiniame trikampyje“ prie Laoso ir Mianmaro. Ji sausio pabaigoje buvo surasta Pietų Kinijos mieste Kunminge.

Kuomet naujasis Kinijos gynybos ministras Wei Fenghe, pasisakydamas konferencijoje Maskvoje šį mėnesį pareiškė, kad „Kinijos pusė čia tam, kad leistų amerikiečiams žinoti apie glaudžius Kinijos ir Rusijos karinių pajėgų ryšius, ypač dabartinėje situacijoje.

Pastarąją savaitę ekonominio poveikio priemonėmis apsidalijusios JAV ir Kinija, rodos, nė nesirengia malšinti įtampos. D. Trumpas paskelbė, kad rengiasi apmokestinti dar net 100 mlrd. vertės produkcijos, o Kinija surengė precedento neturinčio masto karines pratybas Pietų Kinijos jūroje.

Savo naujojoje nacionalinio saugumo strategijoje Vašingtonas atsisako nuo idėjos transformuoti Rusiją ir Kiniją į lojalias partneres. Naujojoje doktrinoje jos yra įvardijamos kaip JAV priešininkės. Pasak agentūros „Reuters“, Baltieji rūmai paviešino dalį gruodžio 18-ąją Donaldo Trumpo suplanuotos naujosios JAV nacionalinio saugumo strategijos pristatymo dokumentų.

Roboto skrydis į Mėnulį ir jo grunto pargabenimas, aplink Žemę skriejanti kosminė stotis, palydovas Marso orbitoje, ekspedicija į asteroidą ir Jupiterio palydovą Ganimedą, žmonių išsilaipinimas Mėnulyje. Tai tik dalis Kinijos kosmoso tyrimų planų.

Ar gali 2018-aisiais prasidėti Trečiasis pasaulinis karas? Švedų leidinys „Aftonbladet“ pateikė penkis židinius, kuriuose, anot Isako Svenssono, Upsalos tarptautinių tyrimų ir konfliktų profesoriaus, „egzistuoja padidinta rizika“. JAV respublikonų senatorius Bobas Corkeris perspėjo, kad Donaldas Trumpas gali privesti JAV prie „kelio į Trečiąjį pasaulinį karą“. Yra rizika, kad šis teiginys nėra jau toks ir klaidingas. Pasak I. Svenssono, trys faktoriai labiau už kitus užkerta kelią karui.

Šiaurės Korėja eilinį sykį įvykdė branduolinio ginklo bandymus, o JAV dabar jau garsiai svarsto apie savo pačių branduolinę ginkluotę. Jungtinėse Tautose yra numatytas Saugumo Tarybos susitikimas. „Tarp šio konflikto frontų atsidūrė Kinija – JAV priešininkė, kaimynė ir vienintelė KLDR sąjungininkė“, – rašoma šveicarų „Tagesanzeiger“. Kinija, kaip ir JAV, pasisako prieš Šiaurės Korėjos branduolinę programą.

Šiaurės Korėjos ir JAV branduolinio konflikto, kuris pritraukė viso pasaulio dėmesį, fone mažiau pastebimas yra konfliktas tarp Indijos ir Kinijos, kilęs tolimuosiuose Himalajų kalnynuose – tačiau pasekmės čia gali būti ne mažiau tragiškos, rašoma „The Washington Post“. Per pastaruosius kelerius mėnesius indų ir kinų kariuomenės stojo veidu į veidą Himalajų papėdėje. Kinams nusprendus nutiesti kelią į ginčytinas su Butanu, artima Indijos sąjungininke, teritorijas.

JAV Karinės jūrų pajėgos paskelbė, kad po naujausios karo laivo avarijos, per kurią dingo 10 jūreivių ir dar penki buvo sužeisti, bus atliktas visą laivyną apimantis tyrimas. Valdomomis raketomis apginkluotas eskadrinis minininkas „USS John S. McCain“ anksti pirmadienį netoli Singapūro susidūrė su mazuto krovinį gabenančiu tanklaiviu „Alnic MC“. Po susidūrimo į amerikiečių karo laivo korpusą ėmė plūsti vanduo. Tai jau antras panašus JAV karo laivų incidentas per pastaruosius mėnesius.

Rusija ir Kinija penktadienį pradės bendras karinių jūrų pajėgų pratybas „Karinė sąveika 2017“, pirmąkart rengiamas Baltijos jūroje prie Kaliningrado srities krantų, pranešė Rusijos gynybos ministerija. Ministerija nurodė, kad mokymuose dalyvaus apie 10 laivų, daugiau kaip 10 lėktuvų ir sraigtasparnių, įskaitant kinų orlaivius.

Po Šaltojo karo pabaigos pasaulio lyderiai prisiekinėjo, kad „daugiau niekada“. Kartu su subyrėjusia Berlyno siena ir SSRS griūtimi turėjo prasidėti geresnis, taikos ir žydėjimo metas. Tačiau, naujausiųjų laikų istorija rodo, kad mes nuolat laviruojame ant labai plonos ribos, kuri žmoniją skiria nuo naujo pasaulinio karo.

Praėjus lygiai prieš trims metams, liepos 17-osios dieną raketa danguje virš Ukrainos numušė keleivinį „Malaysian Airlines“ lėktuvą „Boeing 777“, kuriuos skrido 298 žmonės. Anot tarptautinės tyrimų grupės turimų duomenų, lėktuvas buvo numuštas nuo žemės paleista iš Rusijos atgabent priešlėktuvinės gynybos sistemos „Buk“ sistemos raketa.

 Net ir kariaudama su Rusija bei Kinija JAV gali tikėtis užtikrintos pergalės mano „The National Interest“ apžvalgininkas Robertas Farley’us. Juk šalis ne tik turi pačią galingiausią kariuomenę pasaulyje, tačiau ir gali remtis paties galingiausio karinio aljanso NATO paslaugomis, tvirtina žurnalistas. Dingus sovietų grėsmei JAV užsiėmė doktrinos, kuri Pentagonui būtų pavyzdžiu karo dviejuose regionuose vienu metu atveju.

Tūkstančiai politikų iš visos Kinijos susirinko Pekine į metinį įstatymų leidėjų suvažiavimą, kurį sudaro „dvi sesijos“. Šis suvažiavimas suteikia progą pažvelgti į šalies politiką ir prioritetus, be to šiemetinis renginys yra ypač atidžiai stebimas dėl galimų užuominų apie prezidento Xi Jinpingo ambicijas. Stebėtojai taip pat lauks užuominų dėl to, kaip Pekinas elgsis su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris kritikavo Kinijos prekybos politiką ir plečiamas pozicijas Pietų Kinijos jūroje.

Singapūras paliks galioti privalomąją karinę tarnybą, nes negali sau leisti tapti priklausomas nuo kitų sunkiai prognozuojamame pasaulyje, antradienį pareiškė šio miesto valstybės gynybos ministras Ng Eng Henas. Kaip pavyzdį savo teiginiams pagrįsti jis įvardijo Lietuvos sprendimą grąžinti šauktinius. Pasak jo, šauktiniai yra gyvybiškai būtini, ypač mažesnėms valstybėms kaip Singapūras. Jis pridūrė, kad šalys, nusprendusios jų atsisakyti, galiausiai pradėjo gailėtis dėl savo sprendimo.

Pekinas ir Maskva susitarė imtis „tolesnių atsakomųjų priemonių“, paaiškėjus JAV planams dislokuoti Pietų Korėjoje priešraketinės gynybos sistemas, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida. Naujienų agentūra „Xinhua“ nurodė, kad susitarimas suvienyti jėgas buvo priimtas per dvišales saugumo derybas ketvirtadienį Maskvoje. Visgi pranešime daugiau detalių nepateikiama, o Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas penktadienį tepasakė, kad Pekinas turi teisę ginti savo saugumo interesus.

Dimisijos generolas Jamesas Mattisas, Donaldo Trumpo pasirinktas kandidatu į gynybos sekretoriaus pareigas, pareiškė sutinkąs su kariniu JAV buvimu Baltijos šalyse. Ką tik iš kelionės po Baltijos šalis grįžęs senatorius Gynybos komiteto pirmininkas Johnas McCainas paklausė, ar J.Mattisas sutinkąs, kad JAV pajėgos būtų dislokuotos tose šalyse. „Aš ką tik sugrįžau iš kelionės po Baltijos šalis, Gruziją ir Ukrainą. Jose nepaprastai nerimaujama dėl mūsų įsipareigojimų joms“, – paklausė J.McCainas.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienio vakarą paskelbė naują „Twitter“ žinutę ir patikino, kad Šiaurės Korėja niekada nepasigamins branduolinių raketų, galinčių pasiekti Jungtinių Valstijų teritoriją.

Kinija pirmadienį atmetė JAV išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, esą ji pavogė nepilotuojamą amerikiečių karinio laivyno tyrimų zondą, kinų valstybinei žiniasklaidai susirūpinus, kad būsimo Amerikos vadovo diplomatinės patirties stoka gali įžiebti konfrontaciją tarp šių dviejų valstybių. Zondo konfiskavimas tarptautiniuose vandenyse Pietų Kinijos jūroje ketvirtadienį dar labiau padidino tarp dviejų didžiausių pasaulio karinių galybių tvyrančią įtampą.

JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas, šeštadienį per „Twitter“ užsipuolęs Kiniją dėl nepilotuojamo JAV karinio laivyno zondo konfiskavimo, sulaukė labai daug dėmesio, tačiau ne tokio, kokio siekė. „Kinija tarptautiniuose vandenyse pavagia Jungtinių Valstijų karinio laivyno tyrimų droną – per beprezidentį aktą ištraukia jį iš vandens ir nusiveža į Kiniją“, – savo mėgstamiausioje platformoje parašė nekilnojamojo turto magnatas.

Didžiausias Tailando kurortas Pataja – rojus žemėje tiems, kas per atostogas nori suderinti paplūdimius, aktyvias pramogas ir pažintines ekskursijas bei ryškias naktinio gyvenimo šviesas. Parankiausias laikas atostogauti Siamo įlankoje, kuri dar vadinama Tailando Rivjera, prasideda jau dabar, kai sulig lapkričiu šalyje baigiasi lietingasis periodas ir įsivyrauja švelnus bei saulėtas klimatas, kuris idealiai tinka ir paplūdimio malonumams, ir pažinimui.

Kinijoje viešintis Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte trečiadienį pareiškė, kad atėjo „laikas atsisveikinti“ su JAV, nes kovingasis lyderis ruošiasi performuoti savo diplomatinių sąjungininkų gretas. R.Duterte Kinijoje lankosi su keturių dienų vizitu, kuris greičiausiai patvirtins jo nusigręžimą nuo Vašingtono ir perėjimą į Pekino įtakos sferą.

Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte sakė, kad sutiktų rengti bendras karines pratybas su Kinija ir Rusija, ir pakartojo, kad nebeleis rengti karinių pratybų su Jungtinėmis Valstijomis. R.Duterte tai sakė interviu Honkonge įsikūrusiai televizijai „Phoenix“, kuris buvo parodytas pirmadienį, prieš antradienį prasidėsiantį jo keturių dienų vizitą Pekine. Šio vizito tikslas – gerinti ryšius, pablogėjusius dėl abiejų šalių pretenzijų į teritorijas išteklių turtingoje Pietų Kinijos jūroje.

Rusija ir Kinija vakar apjungė jėgas, pažadėjusios stoti prieš amerikiečių priešraketinės gynybos sistemas Europoje ir Azijoje, rašoma „The Times“. Rusijos generolas apkaltino Vašingtoną branduolinio NATO skydo kūrimu Europoje su tikslu užsitikrinti sau pirmenybę suduoti branduolinį smūgį Rusijai ar Kinijai. Generolas-leitenantas Viktoras Pozničirius pareiškė, kad JAV galų gale pasinaudos skydu tam, kad numuštų bet kokias paleistas atsakomąsias raketas, teigiama straipsnyje.

 Didžiosioms pandoms, kurios yra tapusios vienu iš Kinijos simbolių, dėl taikomų agresyvių apsaugos priemonių išnykimo pavojus nebegresia. Tarptautinė gamtosaugos organizacija „International Union for Conservation of Nature“ (IUCN) sekmadienį paskelbtame pranešime nurodo, kad didžiosios pandos dabar yra laikomos „pažeidžiama“, o ne „nykstančia“ rūšimi ir kad toks statuso pakeitimas atspindi didėjantį šių gyvūnų skaičių laukinėje Pietų Kinijos gamtoje.

Jau pusę tūkstantmečio Rusijos užsienio politika išsiskiria ambicijomis, viršijančiomis šalies galimybes. Nuo Ivano Žiauriojo laikų Rusija plėtė savo teritoriją vidutiniškai po 130 kvadratinių kilometrų per dieną, o 1900 m. ji buvo ketvirta ar penkta pramoninė pasaulio šalis. Tačiau jos BVP dalis vienam gyventojui tesudarė tik 20 proc. šio Anglijos ir 40 proc. – Vokietijos rodiklio, o vidutinė rusų gyvenimo trukmė buvo 30 metų, vokiečių – 49-eri, o anglų – 52-eji metai.

Bet kas, kurio darbas susijęs su protine veikla, yra susidūręs su nuovargiu priimant sprendimus. Ilgos dienos pabaigoje mums sunku tinkamai pasirinkti. Protingiau atidėti sudėtingus sprendimus iki ryto arba perduoti juos kolegai. Pastarosiomis dienomis plūstelėjusi blogų naujienų banga irgi mus išvargino. Turėjome sutelkti dėmesį į „Brexit“ (būsimą Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos), teroro ataką Prancūzijoje, nepavykusį perversmą Turkijoje ir rasinį smurtą Amerikoje.

Pekinas trečiadienį pareiškė „turintis teisę“ nustatyti oro erdvės gynybos atpažinimo zoną virš Pietų Kinijos jūros, toliau griežtindamas toną po tarptautinio tribunolo sprendimo, kuriame nebuvo pripažintos Kinijos pretenzijos į beveik visą tą strategiškai svarbią akvatoriją.

Kinija pažeidė Filipinų suverenias teisės Pietų Kinijos jūroje, antradienį nutarė tarptautinis tribunolas, vystantis atidžiai stebimam ginčui, kuris gali dar labiau padidinti įtampą Pietryčių Azijoje.

JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė, kad Vašingtonas atšaukia ginklų pardavimo Vietnamui embargą, pašalindamas dar vieną iš karo laikų susipriešinimo liekanų, Amerikai stengiantis stiprinti ryšius su komunistine valstybe, kuri nesutaria dėl teritorijų su vis agresyviau nusiteikusia Kinija.

Kurstančius pareiškimus žarstantis Filipinų politikas Rodrigo Duterte antradienį pažadėjo negailestingai kovoti su nusikalstamumus, užsitikrinęs triuškinamą pergalę prezidento rinkimuose po kampanijos, kurią žymėjo šio kandidato necenzūrinės populistinės tirados ir kuri atskleidė gilų rinkėjų pyktį šalies isteblišmentui.

Vietnamo parlamentas, niekada nenukrypstantis nuo vyriausybės užduodamo tono, šeštadienį patvirtino 21 naują ministrą, pranešė valstybinė žiniasklaida; tuo buvo galutinai užbaigtas komunistinės vadovybės postų perskirstymas, artėjant JAV prezidento Baracko Obamos vizitui kitą mėnesį. Nacionalinė Asamblėja patvirtino tris naujus premjero pavaduotojus ir 18 kitų kabineto narių, sakoma parlamento oficialiame tinklalapyje.

Beatodairiška Šiaurės Korėjos branduolinio ginklavimosi programa bus viena iš pagrindinių temų ketvirtadienį Vašingtone prasidedančioje didelėje saugumo konferencijoje, organizuotoje JAV prezidento Baracko Obamos. B.Obama pradės šį viršūnių susitikimą nuo derybų su Japonijos premjeru Shinzo Abe ir Pietų Korėjos prezidente Park Geun-hye, o vėliau įvyks atskiras jo susitikimas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose perspektyva yra didelė grėsmė, destabilizuojanti pasaulio ekonomiką ne mažiau negu džihadistų judėjimai, paskelbė britų žurnalo „The Economist“ analitinis padalinys „Economist Intelligence Unit“ (EIU). Savo naujausioje pasaulinių grėsmių studijoje EIU, kurioje pavojai pasaulio ekonomikai vertinami pagal 1–25 balų skalę, dabartinio respublikonų kampanijos favorito pergalės tikėtini padariniai buvo įvertinti 12 balų, o didžiausia mūsų laikų grėsmė,...

Australija ketvirtadienį pristatė naują šalies gynybos pajėgumų finansavimo planą, pagal kurį šiam sektoriui numatoma skirti daug daugiau lėšų, o premjeras Malcolmas Turnbullas sakė, jog tokiu būdu reaguojama į „dideles grėsmes“ Azijoje.

Jungtinių Amerikos Valstijų karo laivas Pietų Kinijos jūroje praplaukė arčiau nei 12 jūrmylių atstumu nuo ginčijamos salos, į kurią pretenduoja Pekinas; šia akcija norėta pabrėžti Amerikos teisę plaukioti šiuose ginčijamuose vandenyse, pranešė Pentagonas. „Anksčiau šįvakar mes atlikome laivybos laisvės operaciją Pietų Kinijos jūroje“, – sakoma Pentagono atstovo Jeffo Daviso pranešime, paskelbtame penktadienį vėlai vakare JAV laiku.

JAV kariuomenė toliau veiks visose teritorijose, kur tai leidžia daryti tarptautiniai įstatymai – taip pat Pietų Kinijos jūroje, antradienį Pekine pareiškė vienas Amerikos admirolas, praėjus savaitei po to, kai Jungtinės Valstijos sukėlė Kinijos įtūžį, pasiuntusios vieną savo karo laivą praplaukti arti dirbtinių salų, kurias Pekinas formuoja ginčijamuose vandenyse.

Pekinas antradienį pasmerkė Jungtines Valstijas, kurių vienas karo laivas praplaukė netoli Kinijos dirbtinių salų strategiškai svarbioje Pietų Kinijos jūroje, sakydamas, kad tas žingsnis yra „grėsmė Kinijos suverenumui“. Eskadrinis minininkas „USS Lassen“ „neteisėtai įplaukė“ į vandenis netoli tų salų, „negavęs Kinijos vyriausybės leidimo“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovo Lu Kango pranešime.

Tarptautinių santykių ekspertai tikriausiai labai mėgsta elitinę JAV analitinę įstaigą „Stratfor“, nes jos publikuojami dokumentai visada išsiskiria nestandartiniu, iš dalies net provokuojančiu požiūriu į globalią politiką ir todėl verti ypatingo dėmesio. 2015–2025 metų pasaulio raidos tendencijų prognozė – ne išimtis.

 Prancūzijai, nutraukusiai svarbų kontraktą su Rusija, liko du didžiuliai „Mistral“ klasės karo laivai, kuriuos bus „nepaprastai sunku“ parduoti kitoms šalims, o pasilikti savo pajėgose būtų pernelyg brangu, prognozuoja ekspertai. Tie du 200 metrų ilgio sraigtasparnių nešėjai, pritaikyti jūrų desanto operacijoms, turėjo būti pristatyti Rusijai iki šių metų pabaigos pagal sutartį, kurios vertė – apie 1,2 mlrd. eurų.

Aktualiausios grėsmės saugumui, pradedant pasaulyje stiprėjančiomis džihadistų grupuotėmis ir baigiant „Rusijos agresija“ Ukrainoje, pirmadienį buvo pagrindinė jau antrą dieną Vokietijoje vykstančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo tema. Jau trečiąkart nepakvietę Rusijos prezidento Vladimiro Putino, labiausiai išsivysčiusių šalių lyderiai pakvietė prisidėti kelis kitus veikėjus, tarp jų Irako premjerą ir Nigerijos prezidentą, kurie abu kovoja su pražūtingu islamistų smurtu.

Daugiausiai dėmesio susilaukia aplinkiniai tarptautinio gyvenimo įvykiai: Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje ir t. t. Tačiau rimtų įtampos židinių yra ir toliau Lietuvos. Jie turėtų įtakos ir mums, jei įvykių raida pakryptų ten nepalankia linkme. Vienas iš tokių karštų taškų –kylanti įtampa tarp Kinijos ir JAV Pietų Kinijos jūroje. “Laisvosios bangos” radijas kreipėsi į filosofą ir politikos apžvalgininką Kęstutį Girnių, prašydamas pakomentuoti tenykštę padėtį.

Šaltojo karo laikotarpiu prigijo frazė „Nori taikos – ruoškis karui“, bet ar ginklavimosi varžybos tikrai atneša stabilumą ir padeda išvengti karinių konfliktų, nežinia. 1980–1990 metais, baigiantis šaltajam karui, ginklų pardavimas smuko, tačiau pasaulis nuo to laiko ginklų gamina vis daugiau. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto SIPRI ekspertų apskaičiavimu, per dešimt metų – nuo 1997 m. iki 2006 m. – pasaulio šalių išlaidos ginkluotei padidėjo 37 proc.

 Praėjusią savaitę Amerikos kongresas didele balsų dauguma priėmė rezoliuciją, raginančią prezidentą Baracką Obamą pradėti ginklų tiekimą Ukrainai. 348 kongreso atstovai balsavo už rezoliuciją. Vos 48 – prieš. Rezoliucija nėra įpareigojanti, tačiau rimtas politinis spaudimas Baltiesiems rūmams akivaizdus. Kokios galimos vienokio ar kitokio prezidento sprendimo pasekmės? – „Laisvoji banga“ pasiteiravo filosofo ir politikos eksperto Kęstučio Girniaus. – Sunku pasakyti, ką darys prezidentas.

„Pesimistinis 2015-ųjų pasaulio gidas“, – tokiu pavadinimu artėjančių metų prognozes pristato informacinė agentūra „Bloomberg“. Remdamasi politikos, karybos ir ekonomikos ekspertų nuomonėmis, agentūra įvardijo vietas pasauyje, kurios gali tapti „karštaisiais taškais“. Jų tarpe – Baltijos šalys, Azovo jūros pakrantė Ukrainoje ir Arktis – tiesiogiai susijusios su Rusija, tačiau nė viena jų neatsidūrė pavojingiausiose vietose.

 Apie „Irako ir Levanto islamo valstybę“ (ILIV) Aš manau, kad svarbu suprasti, su kuo mes turime reikalą – su salafitais džihadistais, religiniais ekstremistais ar tiesiog ekstremistais. Svarbu suprasti skirtumus tarp šių grupių, nes jos yra skirtingos. Kai kurios iš jų yra oportunistinės. Kitos siekia įtvirtinti politinį islamą ir teokratijas šariato pagrindu. Dar kitos yra apokaliptinės, ir jų pasaulio vizija yra išskirtinai pavojinga.

Kažkodėl kaip tik tokia analogija atėjo į galvą, kai V. Putinas nuvyko į Kiniją, kur buvo pasirašyta daugybė kontraktų, tarp jų ir Rusijos dujų eksporto į Kiniją. Rusijoje ypač akcentuojama, kad abiejų šalių santykiuose prasidėjo naujas etapas, kad jų strateginė partnerystė dar labiau sustiprėjo.