Sankcijų iš abiejų pusių įvedimo grėsmė privertė šalis demonstruoti savo karinio laivyno galią Pietų Kinijos jūroje, teigiama kinų leidinyje „South China Morning Post“.
Kinija balandžio 5-ąją pradėjo precedento savo mastu neturinčias karines jūrų pratybas Pietų Kinijos jūroje. Kinai tai vadina atsaku regione ruošiamoms JAV laivyno trijų lėktuvnešių grupių pratyboms. Kinija pasitelks daugiau nei 40 laivų. Šios šalies vadovybė tikisi, kad tai pademonstruos Kinijos karinę galią JAV.
Pažymima, kad karinės galios demonstravimas turės pademonstruoti ryžtą ginti ekonominius interesus. „Kinija norės parodyti pasauliui savo ryžtą ginti ekonominių reformų rezultatus per paskutinius 40 metų. Kaip ir JAV, karinė Kinijos galia yra vienas iš valdžios politinių valdžios instrumentų ginti nacionalinius šalies interesus“, – komentavo leidiniui vietos karo analitikas Zhou Chenminis.
Kinų straipsnyje pažymima, kad karinės pratybos iš esmės atspindi ekonominiu tarpusavio santykius. Vašingtonas bando pademonstruoti savo galimybes, o Kinija stengiasi neatsilikti.
Trumpas grasina nustatyti muitus dar 100 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Kinijos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prekybos atstovui liepė įvertinti galimybes nustatyti muitus dar 100 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Kinijos.
Prieš tai Vašingtonas paskelbė, jog nustatys 25 proc. muitą 50 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms, kurias JAV importuoja iš Kinijos. Atsižvelgusi į tai, Kinija šią savaitę pareiškė, jog nustatys tokį pat muitą tokios pat metinės vertės importui iš Jungtinių Valstijų.
D. Trumpas į tai atsakė dukart padidindamas kiniškų prekių importo, kuriam bus taikomi muitai, vertę.
„Užuot ištaisiusi savo netinkamą elgesį, Kinija nusprendė pakenkti mūsų ūkininkams ir gamintojams“, – nurodoma D. Trumpo pranešime.
JAV prezidentas pareiškė, jog, „atsižvelgęs į nesąžiningą Kinijos kerštą“, už prekybą atsakingiems pareigūnams liepė „apsvarstyti, ar būtų tinkama nustatyti muitus papildomam 100 mlrd. JAV dolerių vertės importui“.
D. Trumpas taip pat pažymėjo, jog tebėra atviras deryboms, tačiau tik tuo atveju, jeigu per jas bus siekiama užtikrinti „laisvą, sąžiningą ir abipusiai naudingą prekybą“.
Ketvirtadienį Kinija Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) pateikė skundą dėl JAV pasiūlymo dėl tariamos intelektinės nuosavybės ir technologijų vagystės, kuria Vašingtonas kaltina Pekiną, nustatyti muitus 50 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškų prekių importui.
Pekinas taip pat pareiškė ketinantis nustatyti importo muitus politiškai jautrioms JAV eksporto prekėms, įskaitant sojos pupeles, orlaivius ir automobilius.
Visi minėti muitai dar neįsigaliojo, tačiau žaisdami žaidimą, „kas pirmas išsigąs“, du didžiausi pasaulio ūkiai gali padaryti žalą pasaulio ekonomikai. Dėl prekybos karo grėsmės viso pasaulio rinkose gerokai padidėjo kintamumas, o rinkos dalyviai aiškiai nesupranta, ar ši grėsmė yra reali, ar visa tai tik blefas.
Jungtinės Valstijos didžiąją praėjusio šimtmečio dalį užėmė dominuojančią padėtį pasaulio ūkyje, tačiau Kinija, turinti 1,4 mlrd. gyventojų, vis labiau kėsinasi į šį JAV vaidmenį.
Ir Pekinas turi ekonominį ginklą, kuris savo galia prilygsta branduoliniam ginklui – Kinija yra įsigijusi JAV vyriausybės vertybinių popierių už daugiau kaip 1 trln. JAV dolerių. Jeigu Pekinas parduotų bent jų dalį, tai išgąsdintų obligacijų rinkas, o JAV skolinimosi kaina smarkiai padidėtų.
Per savo rinkimų kampaniją D. Trumpas ne kartą sakė, jog laikysis griežto požiūrio į Kiniją. Tačiau jo pareiškimas apie naujus muitus sukėlė beveik nepaslėptą siaubą – net tarp jo paties respublikonų partijos narių.
„Tikiuosi, prezidentas ir vėl tiesiog nuleidžia garą, nes jeigu jis kalba net pusiau rimtai, tai yra visiška beprotybė, – pareiškė senatorius Benas Sasse (Benas Sasas). – Kinija yra kalta dėl daugelio dalykų, tačiau prezidentas dabar neturi realaus plano, kaip laimėti. Jis grasina pakenkti JAV žemės ūkiui. Dėl netinkamo Kinijos elgesio iš tiesų reikia kažką daryti, tačiau reikalingas toks planas, pagal kurį būtų nubausti jie, o ne mes.“
