„National Interest“: JAV nugalėtų net jei vienu metu užpultų Kinija su Rusija

Dingus sovietų grėsmei JAV užsiėmė doktrinos, kuri Pentagonui būtų pavyzdžiu karo dviejuose regionuose vienu metu atveju. Pavyzdžiui, buvo svarstomas Šiaurės Korėjos „sulaikymo“ variantas, tuo pat metu vykdant karines operacijas Irane ar Irake.

Praėjusio dešimtmečio pabaigoje Vašingtonas atsisakė šios „dviejų karų“ koncepcijos. Priežastys: pokyčiai tarptautinėje sistemoje, įskaitant išaugusi Kinijos galia ir efektyvių teroristinių organizacijų atsiradimas.

Karas dviem frontais

Tačiau, kas būtų, jeigu JAV tektų kariauti dviem frontais jau šiandien, ir ne prieš Šiaurės Korėją ir Iraną? Kas, jeigu Kinija su Rusija nuspręs veikti pakankamai koordinuotai, kad vienu metu pradėtų priešiškus veiksmus Azijos-Ramiojo vandenyno regione ir Europoje? Straipsnio autoriaus nuomone, Kinijos ir Rusijos sąveika yra reali, tačiau mažai tikėtina. Kiekviena iš šalių turi savų tikslų ir veikia pagal savo sistemą. Greičiausiai, viena iš jų oportunistiškai pasinaudos krize, kad sustiprintų savo regioninę viešpatystę. Pavyzdžiui, Maskva visiškai realiai gali prispausti Baltijos valstybes, jeigu JAV įsitrauktų į plataus masto konfliktą Pietinėje Kinijos jūroje.

Bet kokiu atveju, karo iniciatyva priklausys arba Maskvai, arba Pekinui. Vašingtonui yra naudinga išlaikyti status quo abiejuose regionuose, ir iš esmės jis rinktųsi naudotis ekonomines ar diplomatines priemones savo politinių tikslų siekimui. „Nors JAV ir galėtų sudaryti sąlygas karui, būtent Rusija ar Kinija paspaustų ant paleidimo gaiduko,“ – tikina Robertas Farley’us. Jo manymu, Pentagonui padės tai, kad tik dalis reikalavimų karui dviem frontais susikerta. Kaip ir Antrojo pasaulinio atveju, Amerikos kariuomenė „apsiims Europos gynybos“, o jos laivynas susikoncentruos Ramiojo vandenyno reikalais. Aviacija suteiks pagalbą abejomis kryptimis.

Europos frontas Rusijai nėra galimybių ir, tikėtina, politinių interesų, kad kovotų su NATO Šiaurės Atlanto erdvėje. Todėl, Vašingtonas ir jo sąjungininkai gali išskirti atitinkamus karinius resursus, kurie grasins Rusijos jūrų erdvei. Priklausomai nuo konflikto tęstinumo, amerikiečių kariuomenė gali perkelti į Europą didžiąją dalį įrangos, gal padėtų bet kurio „rimto mūšio“ atveju.

Jo manymu, iš Pentagono bus reikalaujama kaip įmanoma greičiau laimėti „užtikrintą pergalę“ bent viename iš frontų. Įskaitant amerikiečių sąjungininkų Europoje galią, JAV gali iš pat pradžių susikoncentruoti Ramiojo vandenyno konflikte.

Vašingtonas turi tik vieną priežastį kariauti su Maskva – išsaugoti NATO vienybę. Jeigu JAV įsitrauks į karą, tai jų pavyzdžiu seks Vokietija, Prancūzija, Lenkija ir Didžioji Britanija. „Daugumoje tradicinių scenarijų sąjungininkai gali ir patys suteikti NATO viršenybę prieš Rusiją vidutinės trukmės perspektyvoje,“ – pareiškė apžvalgininkas. Jis mano, kad Rusija sugebėtų užgrobti dalį Baltijos šalių, tačiau patirtų sunkių nuostolių nuo NATO karinių oro pajėgų ir, tikėtina, nesugebės ilgam išlaikyti užgrobtą teritoriją. Tokioje įvykių eigoje amerikiečių karinės oro pajėgos ir laivynas suteiktų pagalbą ir koordinuotų veiksmus, kurie suteiktų europiečių sąjungininkams būtiną persvarą, leidžiančią suduoti rusams triuškinantį smūgį. JAV turima sulaikymo ginkluotė leistų užtikrinti, kad Maskva nepanaudos taktinio ir strateginio branduolinio ginklo.

Ramiojo vandenyno frontas Azijos-Ramiojo vandenyno regione JAV susidurtų su daug rimtesnėmis problemomis. Japonija ir/arba Indija turi interesų Pietų Kinijos jūroje, tačiau tai iš tiesų nereikia, kad jos dalyvautų kare. Tolimųjų Rytų konflikto struktūra priklausytų nuo to, kas jame dalyvautų. Filipinai, Vietnamas, Pietų Korėja ar Taivanis, tikėtina, taptų pagrindiniais Pekino taikiniais. Likusieji galėtų užimti neutralią poziciją. Tai sukeltų papildomų rūpesčių Vašingtonui, kuriam tektų siekti pergalės Ramiajame vandenyne savo pačių jėgomis.

Nepaisant to, pažymi straipsnio autorius, JAV galėtų vienu metu kariauti ir nugalėti dviejuose globaliuose konfliktuose arba bent jau „pakankamai priartėti prie pergalės, kad nei Rusija, nei Kinija nepuoselėtų pakankamai vilčių šiai avantiūrai. Viskas todėl, kad Amerika ir toliau turi „pačią galingiausią kariuomenę pasaulyje ir lyderiauja galingiausiam aljansui“. Tačiau būtina prisiminti, kad ši situacija negali tęstis amžinai. JAV nesugebės išlaikyti dabartinės viršenybės amžinai, ir ateityje bus būtina atsargiai pasirinkti savo prioritetus.