Pekinas akylai stebi pasaulines politikos tendencijas ir kryptis, atrodo, kad ir šįkart Kinijos Liaudies Respublika neužmigo ant ekonominio augimo laurų. SIPRI duomenimis, Kinija per paskutinį penkmetį pasivijo pasaulio karinės ginkluotės grandus JAV ir Rusijos Federaciją ir netgi aplenkė Vokietiją. Šiuo metu Kinija pagal karinės ginkluotės eksporto mastą pasaulyje yra trečia. Nors Pekinas deklaruoja vykdąs taikią užsienio politiką, akivaizdu, kad padidėjęs dėmesys karo pramonei ir ginkluotei turi aiškias priežastis.
Pavojingiausi priešai karui ruošiasi tyliai
Kol pasaulio dėmesys krypo į fenomenalų Kinijos ekonominį augimą, liko nepastebėti kiti šios šalies užmojai. Kinijos valdžia, liberalizavusi savo ekonominę politiką, traukė investuotojus ir įgijo palyginti draugiškos ir atviros valstybės statusą, tačiau naujausi duomenys parodė, kad tapti šios šalies priešu yra itin pavojinga. Anot vokiečių savaitraščio „Der Spiegel“, dar prieš penkerius metus kinai gynybos sektoriuje vaidino antraeilį vaidmenį, o dabar ši šalis atkakliai siekia tapti karine imperija.
Žvelgiant į paskutinius trejus metus matyti, kad kinų dėmesys gynybos politikai sparčiai didėja ir yra vienas iš Pekino politikos prioritetų. 2013 m. Kinijos gynybos biudžetas buvo 112,2 mlrd. JAV dolerių, 2014 m. – 131,57 mlrd., o 2015-iesiems suplanuota net 141,45 mlrd. JAV dolerių. Didžiausią gynybos arsenalą eksportuojančios JAV ir Rusija rimtai sukluso, kai Kinija ginkluotės eksporto apimtimi aplenkė Vokietiją ir pateko tarp trijų daugiausia ginklų eksportuojančių šalių pasaulyje. Šiuo metu Kinija eksportuoja apie 5 proc. pasaulyje nuperkamų ginklų, pirmoje vietoje tebėra JAV su 31 proc., o nuo jos nedaug atsilieka Rusija – 27 procentai. Nors atotrūkis nuo JAV ir Rusijos didelis, Kinijos karinė pramonė auga itin sparčiai: per penkerius metus Kinija sumažino importuojamų ginklų kiekį 42 proc., nes daugelį jų jau geba pasigaminti pati.
Pigūs ginklai tiems, kurie brangių neįperka
Eksportuojami kinų ginklai yra prastesnės kokybės, tačiau pigesni negu JAV ar Rusijos gaminami, todėl juos perka šalys, kurios neišgali skirti milžiniškų sumų moderniai ginkluotei. Daugiau kaip du trečdalius parduodamų kiniškų ginklų nuperka trys Azijos šalys: Pakistanas, Bangladešas ir Mianmaras. Kinija tiekia ginklus ir 18 Afrikos valstybių. Tarp Kinijos klientų yra ir Venesuela, Alžyras, Indonezija.
Kinijos Liaudies Respublika taip pat surado dar vieną, galbūt politinio atspalvio nišą – parduoti ginklus šalims, kurios konfrontuoja su JAV bei jų sąjungininkėmis, todėl iš jų ginklų įsigyti negali. Naujas tokio pobūdžio siekis – tiekti ginklus Šiaurės Korėjai ir Iranui. Toks klientų sąrašas yra akivaizdžiai susijęs su Kinijos siekiu aplenkti JAV, silpninti jų įtaką Azijos ir Ramiojo vandenyno regione bei visame pasaulyje.
Milžiniškos investicijos karinės pramonės tobulinimui ir importui
Daugiausia dėmesio Kinija skiria karinių technologijų vystymui, masinio naikinimo ginklams (branduoliniams užtaisams, cheminiam ir biologiniam ginklui), balistinėms raketoms, karinio laivyno ir aviacijos stiprinimui, kariuomenės profesionalumo kėlimui. Kinijoje veikia moksliniai institutai, pajėgūs vykdyti pasaulinio lygio tyrimus ir daryti atradimus. Kinija kuria naujos kartos radarais neaptinkamus naikintuvus, sparčiai plėtoja tolimojo ir artimojo nuotolio raketų sistemas, galinčias nešti branduolinius užtaisus, stato lėktuvnešius, kuria specifinį savo priešraketinės ir kosminės gynybos skėtį, kuris jau artimiausioje ateityje patikimai saugos šalies oro erdvę nuo branduolinį užtaisą nešančių priešo raketų. Svarbu ir tai, kad Kinijos armijos karių skaičius – pats didžiausias pasaulyje. Anksčiau ji neturėjo modernios ginkluotės, o šiandieniniai kinų ginklai – vis modernesni ir galingesni.
Vis dėlto įspūdingi skaičiai slepia, kaip minėta, prastesnę nei pagrindinių konkurentų kokybę. Kinų gaminamos raketos, radarai, elektroninė įranga yra prastesnių parametrų nei didžiųjų pasaulio gamintojų produkcija, o karininkų kvalifikacija neprilygsta JAV ar Japonijos karių. Galbūt dėl šios priežasties, SIPRI duomenimis, Kinija 2010–2014 metais taip pat buvo ir trečia daugiausia ginklų importuojanti šalis pasaulyje – po Indijos ir Saudo Arabijos.
Kinijos liaudies armija perka naujų šiuolaikinių įprastinės ginkluotės sistemų, ypač aviacijos, priešlėktuvinės gynybos, povandenio laivyno, raketų ir mūšio valdymo sistemų. Daugiausia karinės artilerijos kinai importuoja iš Rusijos, Prancūzijos ir Ukrainos. Kinijos karinė aviacija yra priklausoma nuo Rusijos pramonės, gaminančios specialias detales ir mazgus, kurių reikia kinų karo lėktuvų, pavyzdžiui, naikintuvų J-10 ir JF-17/F-1, varikliams.
Ruošiasi karui ar taikai?
Žinoma, Pekinas tvirtina, jog tobulinama ir gausinama ginkluotė yra skirta tik gynybinėms reikmėms. Kinijos parlamento atstovas spaudai Li Zhaoxingas patikino, kad „išlaidų didinimas yra pateisinamas, ir Kinija nekelia niekam grėsmės. Palyginti su kitomis panašaus dydžio šalimis, Kinijos gynybos biudžetas yra sąlyginai mažas“, leisdamas suprasti, kad kalba apie JAV.
Nuolatinį karinio biudžeto didinimą Kinija teisina tuo, kad Taivanas ketina nukreipti raketas į Kiniją. Atseit jo sparnuotosios raketos „Yun Feng“, kurių veikimo nuotolis yra daugiau kaip 1000 km, bus nukreiptos į tokius karinius taikinius kaip armijos bazės ir oro uostai pietryčių Kinijoje. Naujasis Kinijos vadovas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pareiškė, kad kariuomenė turi saugoti „nacionalinį suverenitetą ir saugumą“. Pekinas ir toliau neatmeta karinio įsikišimo galimybės sprendžiant nesutarimus su Taivanu.
Tikėtina, kad Kinija vis dar baiminasi ir karinės Japonijos intervencijos, čia reikšmingą vaidmenį vaidina istorija. Per invaziją į Kiniją 1937–1945 metais japonai elgėsi brutaliai, per karą žuvo apie 20 mln. civilių kinų. Britų žiniasklaidos korporacijos BBC užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad kinai iš visų tautų išsiskiria blogiausiu požiūriu į japonus. Šiuo metu tarp Kinijos ir Japonijos kyla nesutarimų dėl negyvenamų Senkaku (Diaoju) salų, esančių tarp abiejų šalių Rytų Kinijos jūroje. Abiejų šalių laivai nuolat „atsitiktinai“ susitinka jūroje, tokių incidentų pasitaiko kelis kartus per mėnesį.
Regionas saugiai nesijaučia
Atsižvelgiant į tai, kaip Kinijoje stiprinamas laivynas, aviacija, kuriami masinio naikinimo ginklai ir tolimojo nuotolio raketos, panašu, kad iš tiesų Kinija ruošiasi plataus masto kariniams veiksmams. Pekinas vis dažniau ir garsiau pareiškia sieksiantis dominuoti svetimose teritorijose, o Pietų Kinijos jūrą laikysiantis savo teritoriniais vandenimis. Taip pat stiprėja Kinijos ir Japonijos ginčai dėl minėtų salų, aplink kurias gausu dujų ir naftos. Kinija iki šiol konfliktuoja su Brunėjumi, Malaizija, Filipinais, Taivanu ir Vietnamu dėl potencialiai daug išteklių turinčių Spratlio ir Paracelio salynų.
Reaguodamas į Kinijos veiksmus, kaimyninis regionas taip pat stiprina savo ginkluotę. Rytų Azija tampa labiausiai ginkluota pasaulio dalimi. Praktiškai visos šio regiono šalys intensyviai ginkluojasi, kartu tarp jų auga įtampa dėl gamtos išteklių, istorijos ir prestižo. Skelbiama, kad nuo 2005 iki 2009 metų Indonezija savo karines išlaidas padidino 84 proc., palyginti su ankstesniu penkmečiu. Singapūras per tą patį laiką savo karines išlaidas padidino 146 proc., o Malaizija – net 722 procentais. Vietnamas ir Tailandas karinių išlaidų didinimo srityje kiek atsilieka, tačiau abi šalys siekia karinio bendradarbiavimo su JAV. Taigi, neproporcingai didėjanti Kinijos galia verčia kaimynus ginkluotis.
Situaciją Rytų ir Pietryčių Azijoje nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos kontroliuoja JAV, tačiau atrodo, kad Kinija siekia dominuoti šiame regione ir pamažu išstumia JAV ir jos sąjungininkes Pietų Korėją, Japoniją, Taivaną ir Filipinus.
Viena svarbiausių geopolitinių permainų 2015-aisiais yra stiprėjanti Kinijos karinė galia Azijos jūrose ir Ramiajame vandenyne. Tai – iššūkis tradiciniam JAV dominavimui šiame regione ir, tikėtina, perspėjimas kol kas draugiškai kaimyninei Rusijai.
