rytų kinijos

Rytų Kinijos chemijos fabrike išvakarėse drokstelėjusio sprogimo aukų penktadienį padaugėjo iki 47, pranešė pareigūnai. Tai yra viena daugiausiai gyvybių pasiglemžusi pramonės nelaimė pastaraisiais metais. Daugiau kaip 600 žmonių prireikė medikų pagalbos po ketvirtadienio popietės sprogimo pramonės parke Jančengo mieste Dziangsu provincijoje, į „Twitter“ panašioje platformoje „Weibo“ nurodė miesto pareigūnai. Mažiausiai 90 žmonių patyrė sunkių sužalojimų.

Prie Kinijos krantų degančiam Irano tanklaiviui gresia pavojus sprogti arba nuskęsti, pirmadienį nurodė pareigūnai. Pranešime taip pat sakoma, jog praėjus 36 valandoms po laivo užsiliepsnojimo nėra jokių požymių, kad kokie nors jo įgulos nariai būtų išgyvenę. Didžiulis gaisras 136 tūkst. t naftos kondensato gabenusiame laive tebesiaučia, iš laivo ir nuo vandens aplink kyla tiršti juodi dūmai.

Po Šaltojo karo pabaigos pasaulio lyderiai prisiekinėjo, kad „daugiau niekada“. Kartu su subyrėjusia Berlyno siena ir SSRS griūtimi turėjo prasidėti geresnis, taikos ir žydėjimo metas. Tačiau, naujausiųjų laikų istorija rodo, kad mes nuolat laviruojame ant labai plonos ribos, kuri žmoniją skiria nuo naujo pasaulinio karo.

Šaltojo karo laikotarpiu prigijo frazė „Nori taikos – ruoškis karui“, bet ar ginklavimosi varžybos tikrai atneša stabilumą ir padeda išvengti karinių konfliktų, nežinia. 1980–1990 metais, baigiantis šaltajam karui, ginklų pardavimas smuko, tačiau pasaulis nuo to laiko ginklų gamina vis daugiau. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto SIPRI ekspertų apskaičiavimu, per dešimt metų – nuo 1997 m. iki 2006 m. – pasaulio šalių išlaidos ginkluotei padidėjo 37 proc.

 Apie „Irako ir Levanto islamo valstybę“ (ILIV) Aš manau, kad svarbu suprasti, su kuo mes turime reikalą – su salafitais džihadistais, religiniais ekstremistais ar tiesiog ekstremistais. Svarbu suprasti skirtumus tarp šių grupių, nes jos yra skirtingos. Kai kurios iš jų yra oportunistinės. Kitos siekia įtvirtinti politinį islamą ir teokratijas šariato pagrindu. Dar kitos yra apokaliptinės, ir jų pasaulio vizija yra išskirtinai pavojinga.

Įtampa – žodis, tiksliausiai apibūdinantis dabartinę situaciją Rytų ir Pietų Kinijos jūrose. Pasaulio žiniasklaidoje mirga pranešimai apie Japonijos ir Kinijos konflikto dėl Senkaku/Diaoyu salų eskalavimą, o Pietų Kinijos jūroje įsiplieskęs konfliktas tarp Kinijos bei Filipinų ir Vietnamo dėl žvejybos teisių, vandenų kontrolės ir salų priklausomybės.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį pareiškė, kad saloms, atsidūrusioms Kinijos ir Japonijos įnirtingo teritorinio ginčo centre, yra taikoma Tokijo ir Vašingtono sudaryta gynybos sutartis, kuri įpareigoja Ameriką imtis veiksmų, jeigu jos būtų užpultos. JAV ir Japonijos saugumo sutarties „5-asis straipsnis taikomas visoms Japonijos administruojamoms teritorijoms, įskaitant Senkaku salas“, pažymėjo jis. „Nemanome, kad jų (statusas) turėtų būti keičiamas vienašališkai.

 Kinija trečiadienį paskelbė smarkiai didinsianti didžiausių pasaulyje ginkluotųjų pajėgų finansavimą ir nurodė, kad šiais metais gynybos biudžetas bus didinamas 12,2 proc., o ši tendencija kelia susirūpinimą kitoms Azijos šalims ir JAV.

Japonija planuoja išplėsti savo oro erdvės gynybos atpažinimo zoną virš Ramiojo vandenyno, sakoma trečiadienį paskelbtame žiniasklaidos pranešime, Tokijui ir Pekinui surėmus ragus dėl Pekino pretenzijų kontroliuoti oro erdvę virš ginčijamų teritorijų Rytų Kinijos jūroje. Gynybos ministerija taip pat ketina dislokuoti naikintuvus toje teritorijoje veikiančiose karinėse bazėse, rato dienraštis „Yomiuri Shimbun“, neįvardydamas savo šaltinių.