pienės

INGREDIENTAI: 1 vienetas citrinų 1 kilogramas cukraus 1 litras vandens 200 gramų pienių (žiedai) PARUOŠIMO BŪDAS: Prisirinkite pienių žiedų, sudėkite juos į puodą su litru verdančio vandens, pavirkite 15 min. ir nukoškite. Į skystymą supilkite cukrų ir pavirkite dar apie 1 valandą. Po to supilkite šviežiai spaustas citrinos sultis. Skystymą supilkite į indą ir atšaldykite. Laikykite stiklainiukuose. Ši uogienė labai gerai gripuojant bei sergant plaučių uždegimu.

INGREDIENTAI: 300 gramų pienių ((žiedlapiai)) 1 litras vandens 1 kilogramas cukraus 2 vienetai citrinų Paruošimo laikas: Daugiau nei 1 val. Porcijų skaičius: 10 PARUOŠIMO BŪDAS: Prirenkam pienių žiedlapių (pienių žiedai turi būti labai švarūs,gerai išsiskleidę,geriausia rinkti laukuose toli nuo kelių.PLAUTI NEGALIMA),užpilam vandeniu,pavirinam apie 10 min.Palaikom apie 2 val ir nukošiam ,žiedlapius gerai nuspaudžiam kad liktų kuo mažiau skysčių.

INGREDIENTAI: šiek tiek juodųjų pipirų (malti) šiek tiek krapų 2 vienetai morkų 2 vienetai svogūnų šiek tiek druskos 10 vienetų pienių 3 vienetai pienių (jauni lapeliai) PARUOŠIMO BŪDAS: Pienių žiedelius supjaustyti kartu su pienių lapeliais ir krapais. Sudėti tarkuotas jaunas morkytes, smulkintas jaunų svogūnėlių galvas, suberti prieskonius, viską sumaišyti. Paskaninti krapais.

INGREDIENTAI: 1 arbatinis šaukštelis medaus 5 valgomieji šaukštai grietinėlės 3 valgomieji šaukštai varškės 10 vienetų pienių PARUOŠIMO BŪDAS: Varškę išmaišyti su grietinėle. Pienių žiedus nuplauti, susmulkinti ir sumaišyti su varškės mase. Pašildyti indelyje ant verdančio vandens vonelės. Patiekti su medumi.

Vis labiau bundant pavasariui taip šiuo metu organizmui reikalingų vitaminų ir kitų naudingų elementų galima rasti tiesiog po kojomis arba pakėlus akis į medžius. Žolininkai primena, kad dabar – pats metas rinkti ir skanauti skubančius skleistis pumpurus ir kitus augalus. Anot vaistininko, žolininko, VDU Žemės ūkio akademijos doktoranto Mariaus Lasinsko, jau galima pasiskinti įvairių augalų pumpurų.

Šalta gegužės pradžia nuliūdino bitininkus. Gegužės viduryje planuotas pavasarinis medsukis – sustojo. Tačiau ne visiems. Vienas bitininkas iš Alytaus dar prieš Velykas prisuko šviežio klevų medaus. Tokio ankstyvo pavasarinio gardėsio nedaug bitininkų turi. Tad lietuviai klevų medų išgraibsto. Alytiškis bitininkas Juozas Pileckas didžiuodamasis rodo kelis stiklainius keistos spalvos medaus. Jis žalias. Tik viename stiklainyje šviesesnis, kitame – tamsesnis. Tai klevų medus.

Žolininkas Marius Lasinskas sako, kad dabar yra pats tinkamiausias laikas rinkti ir valgyti kiaulpienių žiedus, o iš kotelių ruošti vadinamuosius makaronus. Jo teigimu, tai pats geriausias natūralus organizmo valymo būdas.  Skystina kraują Žolininkas išskiria du augalus ir sako, kad dauguma lietuvių juos vis dar painioja. Jo teigimu, šiuo metu augimo piką pasiekė kiaulpienės, o pienės sužydės vasarą ir nuo kiaulpienių skirsis tuo, kad ant vieno kotelio pagels po kelis žiedelius.

Žolelių arbatos yra populiari tendencija. Bet jei manote, kad jos tik padeda mesti svorį – nustebsite. Žolelių arbata veiksminga kovojant su vėžiu, širdies ligomis, diabetu ir kitomis ligomis. „Bright Side“ pasidalijo populiarių arbatų sąrašu, kurių sudėtyje yra antioksidantų, kurie naudingi jūsų sveikatai. Pienių arbata Ši arbata išvalo jūsų organizmą, skatina šlapinimąsi, sumažina kraujospūdį, pagerina regėjimą, kepenų funkciją.

Su dideliais krepšiais suvalkiečių Vilkenių šeima į laukus išeina kiekvieną pavasarį. Tiek šeimos vyresnieji, tiek patys mažiausi vieną po kito skina pienių žiedus ir meta į krepšius. Taip per porą savaičių suvalkiečiai žada nuskinti porą šimtų tonų pienių žiedų. Šeimos galva sako, kad pienė, anksčiau vadinta saulagėle, o dabar nepelnytai kiaulpiene – labai vertinga. Sakoma, kad pienė nuo senų senovės ir maistas, ir vaistas. Tik daugelis galvoja, kad ji neskani, nes karti.

Nuo seno kiaulpienė – daržininkų priešas. Tačiau ši piktžolė gali būti naudinga kovojant su kenkėjais ar stiprinant sveikatą. Nepelnytai užmirštos Agronomė Joana Giedraitytė pataria: surinkite kibirą kiaulpienių lapų, susmulkinkite, užpilkite vandeniu, palaikykite parą ir šiuo antpilu apipurkškite sodo medžius. Daugumai čiulpiančių ir graužiančių žaladarių tokios „vaišės“, pasak jos, nepatiks. Juk kiaulpienių lapų neskanauja jokie daržo kenkėjai.