Nepelnytai užmirštos
Agronomė Joana Giedraitytė pataria: surinkite kibirą kiaulpienių lapų, susmulkinkite, užpilkite vandeniu, palaikykite parą ir šiuo antpilu apipurkškite sodo medžius. Daugumai čiulpiančių ir graužiančių žaladarių tokios „vaišės“, pasak jos, nepatiks. Juk kiaulpienių lapų neskanauja jokie daržo kenkėjai.
„Dabar dar tinkamas metas prisikasti kiaulpienių šaknų ir žiemai pasiruošti labai vertingos arbatos. Ypač vešlios kiaulpienės būna prie vaismedžių, daržo lysvėse, braškyne. Iškasę jas, gausite dvigubą naudą – atsikratysite piktžolių ir galėsite mėgautis skaniu gėrimu“, – sakė agronomė. Nuplautas kiaulpienių šaknis ji patarė kelias dienas pavytinti, supjaustyti smulkiais gabalėliais ir džiovinti neaukštoje temperatūroje. Pasak jos, darbo nemažai, tačiau pasistengti verta: juk už porą šaukštų džiovintų kiaulpienių šaknų vaistažolių pardavėjai prašo daugiau nei dešimt litų. „Kiaulpienių šaknys nepelnytai užmirštos. Tai – puikus kartumynas, stipriai veikiantis kepenis, gerinantis tulžies latakų tonusą, tulžies išsiskyrimą, saugantis nuo akmenligės“, – sakė pašnekovė.
Sveikatinantis mišinys
Pasak J.Giedraitytės, du valgomuosius šaukštus susmulkintų kiaulpienių šaknų reikia užpilti dviem stiklinėmis šalto vandens, 2–3 valandas pamirkyti ir tame pačiame vandenyje apie 15 min. pavirti ant mažos ugnies. Tokį nuovirą nukošti ir gerti jo po valgomąjį šaukštą reikia šešis kartus per dieną 20 min. prieš valgį ir 20 min. po valgio.
„Galima pasidaryti ir sveikatinančio kiaulpienių mišinio. Žalias ką tik išrautas jų šaknis reikia nuplauti, sumalti mėsmale ir sumaišyti su medumi, paskui pridėti česnako. Imama viena dalis kiaulpienių šaknų, viena dalis medaus ir trečdalis gautam kiekiui česnako. Sandariai uždarytame stiklainyje kiaulpienių, medaus ir česnako mišinys laikomas 2–3 dienas“, – pasakojo J.Giedraitytė. Šio mišinio vartojama po šaukštelį tris kartus per dieną. Jame yra česnako, tad susirgus patartina gydytis ir jo kvapu – atidarius stiklainį pakaitomis kvėpuoti viena ir kita šnerve. Pašnekovė pabrėžė, kad pradėjus vartoti kiaulpienes sveikatinimo ar gydymo tikslais pasikeitė požiūris į jas. „Pamačiusi darže augančią kiaulpienę, jau nepykstu. Netgi palinkiu jai vešėti, kad užsiaugintų kuo storesnę šaknį“, – linksmai kalbėjo moteris.
Lapai vertingiausi pavasarį
Žolininkas Ramūnas Daugėlavičius sakė, kad kiaulpienės naudingos ir moterims, ir vyrams. Vyrams, geriantiems tik kiaulpienių šaknų kavą, kas rytą valgantiems jų lapų salotų, niekada nebūtų rūpesčių dėl prostatos. „Kiaulpienių šaknys kasamos pavasarį, tik pasirodžius lapams, arba rudenį, lapams pradėjus nykti. Iškastas šaknis reikia kruopščiai nuvalyti, nuplauti šaltu vandeniu, pašalinti smulkias šakneles, likusius lapus. Storesnes šaknis reikėtų perpjauti išilgai pusiau. Iš pradžių rekomenduojama pavytinti šaknis, iš karto nedėti į džiovyklą. Tik vėliau patartina jas džiovinti 40–50 ºC temperatūroje. Sudžiūvusi vaistinė žaliava praranda apie trečdalį masės. Gerai išdžiūvusios šaknys būna rudos, perlaužtos – šviesiai pilkos. Jos bekvapės, karčios“, – pasakojo pašnekovas.
Lapai ir žiedai kaip vaistinė žaliava nedžiovinami, naudojami švieži. Jie gali būti renkami ir naudojami visą augalų vešėjimo laiką, tačiau geriausia tai daryti pavasarį.
Tinka ir į šokoladą
„Patariu kiaulpienių lapus vartoti salotoms, sriuboms ir sultims, o šaknis – kavai ir garnyrams. Taip užbėgsite už akių daugeliui ligų. Vasarą valgykite įvairių žalios spalvos nevirtų lapų, ne tik kiaulpienių, nes chlorofilas – tarsi Saulės energija, pateikta mums lengvai pasisavinama forma. Kiaulpienė Rytų medicinoje yra naudingiausių augalų šešetuke“, – pabrėžė žolininkas. Jis sakė, kad biologiškai aktyvūs visi kiaulpienių antpilai. Sergantiesiems cukralige vertėtų nepamiršti kiaulpienių antpilus vartoti ir žiemą, ir vasarą.
„Minkštas kiaulpienių šaknis, likusias išgėrus puodelį kavos, naudokite maistui, nes tai – puikus veikliųjų medžiagų šaltinis ir maisto papildas. Minkštų kiaulpienių šaknų gabaliukų galima dėti į mišrainę, sriubą, troškinį, garnyrą. Karštas šokoladas bus ypatingo skonio, jei į jį įdėsite mirkytų kiaulpienių šaknų gabalėlių“, – sakė R.Daugėlavičius. Jis patarė nevengti kiaulpienių šaknyse esančių kartumynų, nes būtent jie padeda skaidyti ir deginti riebalus.
* Lietuvoje auga ne tik paprastoji kiaulpienė, bet ir mažoji bei pelkinė kiaulpienės. Visos tinkamos kaip vaistinė žaliava. Pelkinė kiaulpienė įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, todėl ją rinkti draudžiama.
* Kiaulpienės greitina medžiagų apykaitą ir gerina virškinimą, didindamos virškinimo liaukų sekreciją bei tulžies išsiskyrimą, gydo tulžį, aktyvina apsaugines organizmo galias, valo kraują, tonizuoja, gerina atsikosėjimą, šalina šlakus. Kaip antioksidantas jos stabdo senėjimą. Vartojamos esant kepenų veiklos sutrikimų, taip pat jei yra kirminų. Kiaulpienėse esančios medžiagos stabdo bakterijų dauginimąsi.
* Kiaulpienių kava suteikia daugiau jėgų, žvalumo nei kavos pupelių kava, o šaknų nuoviras vartojamas nuo lėtinio vidurių užkietėjimo, hemorojaus, nemigos, egzemos, furunkulų, nudegimų.
* Kiaulpienių šaknų salotos vartojamos sergant diabetu, struma, sutrikus vyrų lytinei funkcijai, kiaušidžių veiklai pagerinti.
* Kiaulpienės skatina druskų ir vandens išsiskyrimą per inkstus, todėl gali būti vartojamos kaip papildoma priemonė, jei padidėjęs kraujospūdis, esant tinimų. Kiaulpienių šaknų nuoviras lengvina atsikosėjimą.
* Kiaulpienių šaknų kava: 1 arbatinį šaukštelį kiaulpienių šaknų užpilkite verdančiu vandeniu, palaikykite uždengę apie 10 min., nukoškite ir gerkite.
Rapolas TAMOŠIŪNAS
