Anot vaistininko, žolininko, VDU Žemės ūkio akademijos doktoranto Mariaus Lasinsko, jau galima pasiskinti įvairių augalų pumpurų. Jo teigimu, šių gamtos gėrybių gali pasirinkti kiekvienas – tereikia pažinti augalus ir tą daryti švarioje vietoje.
„Tiesiog einate, žiūrite, kas aplinkui sode ar kaime, pievoje auga ir renkate. Aišku, žoleles reikia švarioje vietoje, to nedarome kažkur mieste prie gatvių, daugiabučių kiemuose“, – sakė jis.
Žolininkas pasakojo, kad jau galima rasti slyvų, vyšnių, kriaušių, ankstyvesnių obelų pumpurų.
„Jie turi labai daug naudingų medžiagų, nes iš jų vėliau išsiskleis žiedai, lapeliai, užsimegs vaisiai, taigi pumpuruose yra visas potencialas. Jau ir dabar dalis augalų eina į žiedus“, – vardijo jis.
M. Lasinskas priminė, kad dar galima suskubti pasiskinti spygliuočių – eglių, pušų, kadagių – pumpurų.
„Tinka ir serbentų, aviečių, gervuogių, svarainių, kas turi soduose, pumpurų paskanauti. Vėliau, iki atsirandant uogoms, galima vartoti šių augalų lapus. Tiek pumpurai, tiek lapai puikiai tiks arbatoms“, – pasakojo „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius.
Skanauja ne tik vaismedžių pumpurų
Pašnekovo teigimu, valgomi yra tiek liepų, tiek klevų ir kitų nenuodingų augalų pumpurai, tik reikėtų įsivertinti, kad kartais jie gali kiek apsunkinti virškinimą.
„Reikia turėti omenyje, kad šių medžių pumpurai gali turėti dervinių rūgščių, rauginių medžiagų, dėl ko gali sunkėti virškinimas. Taigi reikia atidžiai stebėti, ar tokie augalai nekelia rūgštingumo, pažinti savo organizmą. Kitas variantas – įdėti į patiekalus virškinimą gerinančių prieskonių – kmynų, čiobrelių, raudonėlio“, – patarė pašnekovas.
Patvoriai pilni vitaminų
Kartu M. Lasinskas priminė, kad dabar – ir pats kiaulpienių žydėjimo metas. Vartojimui tiks tiek jų lapai, tiek žiedai.
„Taip pat galima puikiai rasti rausvažiedžių, vėliau – baltažiedžių notrelių. Joms itin tinkančios moterims, bet jas puikiai valgyti gali visa šeima.
Vienas geriausių įvairiausių vitaminų šaltinis – dilgėlės. Jau galima rasti ir raktažolių, rinkti garšvas, plautes. Tai – labai įdomus augalas, vienas jo žiedelis yra mėlynas, kitas – rausvas, dar kitas – violetinis, pagal tai jas galima ir atskirti. Jos tinka visam organizmui stiprinti, gerina kraują, ypač tinka plaučių veiklai gerinti – esant įsisenėjusiam kosuliui ir panašiai“, – pasakojo M. Lasinskas.
Jis pridūrė, kad nors žydėjimas jau eina į pabaigą, dar galima rasti šalpusnių žiedų.
„Vėsesnėse vietose taip pat įmanoma užtikti vieną kitą „kačiuką“. Reikia nepamiršti, kad skirtingose vietose pavasario greitis skiriasi, tad jei vienoje šalies dalyje augalai jau nužydėjo, Šiaurės Lietuvoje – dar tik pradeda, tad taip galima ilgiau spėti pasirinkti norimų augalų“, – pastebėjo žolininkas.
Žoleles, pumpurus galima dėti į įvairius patiekalus – sriubas, troškinius, gaminti salotas, gardinti desertus, naudoti arbatoms.
Pataria įvertinti sveikatos būklę
Žolininko teigimu, jei žmogus nėra alergiškas, neturi specifinių ligų, vartojant tokias gamtos gėrybes tikrai nereikia bijoti kažkokio neigiamo šalutinio poveikio.
„Bet kuriuo atveju persistengti nereikėtų – per dieną suvalgyti po kelis pumpurus, neprievartauti savęs, jei nesinori ar bandyti įgyvendinti kur nors skaitytas „rekomendacijas“. Reikia stebėti savo organizmą. Juk kiekvienas labai individualus. Apskritai septynias dienas vartojant bet kokį augalą reikėtų padaryti pertrauką“, – atkreipė dėmesį M. Lasinskas.
Jis priminė, kad taip pat svarbu žolelių nepadauginti, rinkti tik pažįstamus augalus.
„Tikrai yra ir tik vieną kartą valgomų augalų, kaip ir grybų – ugniažolės, žalčialunkiai, vėliau atrandančios vilgauogės. Kurių augalų nepažįstate, geriau neimti arba pasitarti su specialistu“, – patarė jis.
Geriau vartoti mišinius?
Paklaustas, galbūt saugesnis variantas būtų vartoti ne vieną augalą, o juos maišyti, pašnekovas sutiko, kad tai geriausias variantas, tačiau čia nepamaišytų specialisto žinios.
„Vartojant vieną augalą, gauni didesnę dozę, vartojant mišinyje ji prasiskiedžia. Tai gal taip ir saugiau, bet, kita vertus, reikia pasiskaityti, žinoti, kaip nemaišyti žolelių“, – įspėjo žolininkas.
Anot M. Lasinsko, po to gali nutikti taip, kad pusę žolelių į arbatą dedame dominuojančių, o kitą dalį – raminančių, arba vienas augalas rūgštingumą mažins, kitas – didins.
„Taigi reikia atidumo. Be abejo, mišiniai, jei jie padaryti specialistų, veikia efektyviau. Vis dėlto nusiskynus kokių garšvų, dilgėlių, kiaulpienių, kitų žolių jas drąsiai galima maišyti. Jokių receptų čia neišeina kurti, nueini į pievą, viena ranka paima dilgėlę, kita – pienių ir viskas“, – šypsojosi jis.
