Įmonėje „Kauno švara“ gyventojų į specialius konteinerius išmestas išrūšiuotas stiklo, popieriaus ar plastmasės atliekas dar kartą atidžiai perrūšiuojantys darbuotojai bijo, kad ant atliekų likusios koronaviruso dalelės užkrės ir juos. Vien šioje Kauno įmonėje tokį darbą dirba kelios dešimtys žmonių. Tad atliekų tvarkytojai prašo stabdyti dalį procesų, kaip tai esą darė ir kitos Europos šalys.
„Karantino metu laikinai nutraukti atliekų rūšiavimo linijų darbą ir tokiu būdu sustabdyti galimai esančią viruso grėsmę. Mes tikrai nežinome, kas naudoja ir kas išmeta tas visas pakuotes“, – sako „Kauno švara“ atstovas Jonas Tumpa.
Atliekų tvarkytojai kreipėsi ir į Aplinkos ministeriją. Tačiau iš jos kol kas jiems reakcijos nesulaukė. Ministras ragina įmones savus darbuotojus aprūpinti apsaugos priemonėmis, kurių, kaip ir visiems šalyje, – sunku gauti.
Gyventojams ministerija pateikia rekomendacijas, kaip tinkamai išmesti savas atliekas karantino laikotarpiu.
„Gyventojai komunalinių atliekų srautą ir buitines atliekas – kaip servetėlės, tualetinis popierius, apsaugos kaukės ir kitas panašaus pobūdžio atliekas – mestu į atskirą maišą. Prisipildžius šis maišas turėtų būt įdedamas į papildomą maišą ir sandariai užrišamas ir metamas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius“, – pasakoja ministras Kęstutis Mažeika.
Sergantieji ar saviizoliacijos patalpose esantys žmonės, šiukšlių maišus turi palikti už durų, o į mišrų konteinerį jas išmesti turėtų padedantis ar už karantiną atsakingas žmogus. Vis dėl to atliekų tvarkytojai įsitikinę, kad to negana, nes naujos tvarkos siūlymų laikysis ne visi.
„Tie patys maišai būna dažniausiai supakuoti sandarūs, atidarius nežinom kokius užkratus mes tenais rasime, tai būtų geriausia alternatyva bent jau karantino metu tas atliekas vežti į sąvartynus ar kogeneracinę elektrinę deginimu“, – teigia J. Tumpa.
Tačiau kol kas tokių variantų ministerija nesvarsto, mat nėra pajėgumų deginti visas atliekas, tad siūlo saugantis nuo Covid-19 užkrato dažniau dezinfekuoti konteinerius, patalpas ir įrenginius.
„Neturime pagrįstų duomenų, kad virusas per komunalinį srautą galėtų plisti, todėl tiek Lietuva, tiek kitos šalys vadovaujasi tomis pačiomis rekomendacijos ir siūlome tik papildomas priemones ten kur karantino zonos, kur sergantys žmonės, kad tos atliekos būtų tvarkomos kaip pavojingos atliekos“, – kalbėjo K. Mažeika.
Kauno regiono atliekų tvarkymo centro atstovai,kur suvežama apie 500 tonų įvairių buitinių atliekų per dieną sako, kad ten pilna įvairiausių užkratų – tad baimintis yra ko.
„Ten gali būti užkratas ir negalvokim, kad vien Covid-19 gali paveikt, būdavo va pernai ir užpernai gripo kažkokie, arba būna partiją atveža pusiau medicininių atliekų, net taip pasitaikydavo – tada pradedi galvot bus užkratas ar dar kas nors“, – sako pamainos inžinierius Algirdas Marcinkevičius.
Aplinkos ministerija čia ir vėl primena dezinfekciją, o štai stambiagabaričių atliekų aikštelių veiklą rekomenduoja stipriai apriboti arba net laikinai uždaryti. Taip pat siūlo laikinai stabdyti rankinį užstato pakuočių priėmimą mažose parduotuvėse. Jas gyventojai galėtų priduoti tik taromatuose.
