paskolos

11-metis, sukūręs pasitraukimo iš euro zonos planą, kuriame kalba apie picą ir blyną, pagrobė šlovę iš kai kurių žymiausių Europos ekonomistų. Jurre'as Hermanas buvo vienas iš 452 kandidatų, dalyvavusių konkurse Wolfsono ekonomikos premijai laimėti. 250 tūkst. svarų sterlingų (apie 990 tūkst. litų) apdovanojimą praėjusių metų spalį įsteigė britų drabužių parduotuvių tinklo „Next“ vadovas Simonas Wolfsonas, raginęs siūlyti tikėtinus siūlymus, kaip išstoti iš euro zonos.

Europos studentija kritikuoja Europos Komisijos (EK) programą „Erasmus visiems“ („Erasmus for All“). Ši programa numato didesnio, nei šiuo metu, žmonių skaičiaus tarptautinį mobilumą, tačiau daug mažesnį finansavimą vienam asmeniui. Be to, patvirtinus programą, siekiantiems studijuoti magistrą kitoje ES šalyje būtų siūloma pasinaudoti nebe stipendijų, bet paskolų sistema. „Erasmus visiems“ jungia „Grundtvig“, „Erasmus“, „Comenius“ ir kitas tarptautinio mobilumo programas.

Dykumų saulės apšviesti Dubajaus dangoraižiai meta šešėlį ant miesto, kuris šiandien sparčiai tampa finansų, prekybos ir turizmo oaze. Novatoriškais statybų projektais ir įspūdingais sporto renginiais pasaulio dėmesį prikaustęs Dubajus atsigauna. 2008 metais kilusi finansų krizė antrame pagal dydį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) mieste susprogdino nekilnojamojo turto burbulą, biudžete paliko milijardines skolas ir privertė prašytis finansinės pagalbos iš kaimyno Abu Dabio.

Kredito įstaigų atrankos komisija atrinko keturis bankus, kurie teiks valstybės remiamas paskolas studentams 2012 metais: buvo pasirinkti „DNB“, „Swedbank“, Šiaulių bei Ūkio bankai. Bankų pasiūlyta maksimali marža ir litais, ir eurais yra nuo 2,2 iki 2,3 proc.

Pasak SEB banko analitikų, „Snoro“ griūtis gyventojų finansinei elgsenai didelės įtakos nepadarė, o trumpam suprastėję lūkesčiai dėl finansinės padėties vėl pagerėjo 2012 metų pradžioje. Naujausioje SEB banko parengtoje apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ pastebima, kad šiemet, tikėtina, gyventojai bus labiau linkę taupyti ir grąžinti skolas, o norėdami kaupti turtą rinksis konservatyvesnes, mažiau rizikingas priemones.

Bankrutuojančio „Snoro“ klientai, pasiėmę iš šio banko paskolas, susidūrė su dar viena problema: nors sąskaitose pinigų yra, jais bankas ne tik neleidžia padengti skolų, jų negrąžina, bet ir toliau skaičiuoja palūkanas, o kurį laiką skaičiavo ir delspinigius. Teisininkai sako, kad tokie banko veiksmai yra neteisėti ir ragina nukentėjusius kreiptis į teismą. Manoma, kad tokių banko klientų gali būti apie pusantro tūkstančio.

Pernai Lietuvoje priimtas Vartojimo kredito įstatymas sugriežtino skolinimo taisykles greitųjų kreditų bendrovėms. Greituosius kreditus teikiančios įmonės vis dar randa spragų įstatymo nustatytiems draudimams apeiti, tačiau ekspertai sutinka, kad greitųjų paskolų rinka – gerokai skaidresnė.

Prieš gerą dešimtmetį retas lietuvis galėjo sau leisti įsigyti nuosavą būstą, prabangesnį automobilį ar kelių savaičių kelialapį į šiltuosius kraštus. Daugumos mūsų tėvai užaugo be prabangių kelionių, pirkinių ir tuo labiau už skolintas lėšas įsigytų nuosavų namų. Jei kam ir pasisekė, tai nebent gavusiems palikimą ar „atstovėjusiems eilę“ sovietmečiu, kai butus skirstė valdžia.

61,2% apklaustų studentų yra nepriimtina, kad paskolas studijoms, gyvenimo išlaidoms bei dalinėms studijoms užsienyje išmoka kredito įstaigos, t.y. bankai. Dar 12,2% apklaustųjų atsakė, kad nepasitiki bankais. Tokius rezultatus parodė Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) atlikta studentų apklausa, kurioje dalyvavo 722 respondentai.

Graikijai skirtas Europos Sąjungos (ES) taupymo planas šalies nuo bankroto neišgelbės, savo tinklaraštyje rašo amerikiečių ekonomistas Paulas Krugmanas, 2008 m. gavęs Nobelio ekonomikos premiją, informuoja „RIA Novosti“. Antradienio rytą euro zonos finansų ministrai susitarė dėl antrojo 130 mlrd. eurų paskolų paketo Graikijai. Privatūs kreditoriai ir investuotojai sutiko nurašyti 53,5 proc. Graikijos įsiskolinimo.

Šiuo metu Europos Komisija (EK) svarsto direktyvą, kuria ketinama užtikrinti stabilumą Europos būsto ir paskolų rinkoje bei užkirsti kelią ateities nekilnojamojo turto (NT) burbulams. Lietuvos bankų atstovai abejoja direktyvos nauda, o vartotojų asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ tikina: ji – būtina. EK ypač akcentuoja būtinybę Europos piliečius informuoti apie paskolų teikimo sąlygas ir paaiškinti riziką, su kuria paskolos gavėjai gali susidurti, nes, pasak EK, 59 proc.

Euro zonos finansų ministrai atidėjo sprendimą dėl naujų paskolų skyrimo Graikijai, nes šalis neįvykdė tarptautinių kreditorių iškeltų sąlygų, būtinų gauti naują paskolų paketą, informuoja AFP. Euro zona reikalavo, kad Graikijos finansų ministras trečiadienį atvyktų į Briuselį ir išdėstytų, kaip ketina sutaupyti papildomus 325 mlrd. eurų, bei pateiktų raštiškus politikų pasižadėjimus įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) nurodytas taupymo priemones.

Praėjusią savaitę Lietuvos bankas paskelbė, kad šalies bankinis sektorius per 2011 metus uždirbo 1,1 mlrd. litų pelno. Šis veiklos rezultatas artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 metais (1,156 mlrd. litų). Bankų praėjusiais metais skaičiuotas pelnas, anot Lietuvos banko,  labiausiai didėjo ne dėl augančios veiklos apimčių, o kitų veiksnių.

Neseniai buvo priimtos atsakingo skolinimosi taisyklės, kurios sugriežtino paskolų teikimo reikalavimus bankams. Dėl naujos Europos Komisijos (EK) rengiamos direktyvos reikalavimai bankams ateityje turėtų dar sugriežtėti. Direktyva, kurią praėjusią savaitę Briuselyje Europos žurnalistams pristatė EK, siekiama užtikrinti stabilumą Europos Sąjungos (ES) būsto paskolų rinkoje.

Lietuviai neskuba prekybos centruose išleisti ar investuoti po „Snoro“ griūties atgautų indėlių, tačiau rinkoje susidaręs pinigų perteklius atpigino paskolas litais, todėl skolintis ir užfiksuoti palūkanas – gana palankus metas. Sausio 13–osios duomenimis, per SEB banką  „Snoro“ indėlininkams buvo išmokėta 3,36 mlrd. litų apdraustų indėlių. Iš šių pinigų 2 mlrd. litų galimai liko SEB banke ar buvo pervesti į kitą tokio pobūdžio įstaigą, o 1,36 mlrd. litų žmonės atsiėmė grynaisiais.

Per sausį Lietuvos gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo beveik 38 mln. litų ir siekia 2,8 mlrd. litų. Sparčiausiai gyventojų pradelstos skolos didėjo bankams. Lėčiau uždelsti mokėjimai augo išperkamosios nuomos, vartojimo kreditų, komunalinių paslaugų ir telekomunikacijų bendrovėms. Šiuo metu pradelstų skolų turi 230 tūkst. fizinių asmenų – rodo asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt duomenys.

Sprendžiant iš pirmojo šių metų ketvirčio rezultatų, galima daryti išvadą, kad Didžiosios Britanijos ekonomika jau apimta recesijos. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį susitraukė 0,2 proc., o Nacionalinis socialinių ir ekonominių tyrimų institutas (NIESR) prognozuoja tokį pat nuosmukį ir pirmąjį šių metų ketvirtį.

2011 metų svarbiausiu Lietuvos įvykiu tapo banko „Snoras“ griūtis. Ištisą mėnesį užsitęsę banko gelbėjimo planai nedavė jokių vaisių, tik paskatino dar didesnį žmonių nepasitikėjimą tiek valstybe, tiek bankų sistema Lietuvoje. Situaciją komentuoja nepriklausomas paskolų ekspertas Marius Jansonas („PaskoluEkspertai.lt“) ir advokatas Marius Liatukas („Nordia Baublys & Partners“). Yra tik du scenarijai, kurie gali ištikti turinčius paskolas bankrutavusiame banke.

Įvertinus Lietuvą įvairiais pjūviais ryškėja įdomus paveikslas, į kurį pažvelgus kyla dilema: galbūt daliai lietuvių, šiandien besiveržiančių į užsienį, vertėtų viso labo pakeisti gyvenamąjį miestą ar rajoną? Praėjusią savaitę pristatyta „Savivaldybių demografinė charakteristika“ parodė, kad dalis lietuvių, užuot palikę namus Lietuvoje ir emigravę į jau tradicines tapusias šalis, galėtų pasirinkti gyvenimą didžiuosiuose šalies miestuose, kurie gerokai konkurencingesni už mažuosius ir kuriuose ...

Ispanijos vyriausybė pranešė apie naują reformą, pagal kurias šalies bankai savo kapitalo atsargas privalės padidinti 50 mlrd. eurų, informuoja AFP. „Reforma yra skirta pagerinti pasitikėjimą Ispanijos finansų sektoriumi“, - sakė ekonomikos ministras Luisas de Gindosas (Luis de Guindos). Šalies bankų sektorių prislėgė įgytos blogos paskolos ir nekilnojamasis turtas, kuris praranda savo vertę po Ispanijos nekilnojamojo turto rinkos žlugimo 2008-aisiais.

Naujos patikimos apklausos rezultatai atskleidė, kad euro zonos bankai rodo vis mažiau noro skolinti, o vartotojai nenoriai skolinasi, rašo „EUobserver“. Per pastarąsias šešias savaites Europos centrinis bankas (ECB) apklausė 124 euro zonos bankų atstovus, atsakingus už paskolų teikimą. Apklausos rezultatai atskleidė, kad „smarkiai išaugo“ baimės lygis tiek tarp skolintųjų, tiek tarp besiskolinančiųjų. Dėl šios paskolų mini krizės Europai šiemet bus sunkiau išvengti recesijos.

Euro zonos bankai prašys du kartus padidinti paramą, kurią skiria Europos centrinis bankas (ECB). Apie tai rašo „The Financial Times“,remdamasis bankų atstovais. aip rašo laikraštis, jei ECB sutiks su bankų prašymais, 2012 m. vasarį parama finansinėms įstaigoms gali padidėti iki trilijono eurų. Kai kurie stambiausių Europos bankų vadovai, nepanorę skelbti savo pavardžių, pranešė laikraščiui apie savo ketinimus prašyti ECB netgi ne padvigubinti, o patrigubinti finansinę paramą.

Būsto paskolų rinkoje skandinavų bankai klientams bruka naują jauką, rašo „Respublika“.  Potencialius buto ar namo pirkėjus bandoma įtikinti, kad atėjo laikas, kai gyventojams yra kur kas geriau skolintis litais nei eurais. Esą paskolos nacionaline valiuta taip atpigo, kad tapo pigesnės už kreditus bendrais europiniais pinigais. „Respublikos“ kalbinti finansų analitikai neabejoja, kad tai yra dar vienas bankų sūris pelėkautuose.

Dar prieš šventes buvo priimtos įstatymo pataisos, kuriomis banke „Snoras“ ir indėlius, ir paskolas turintiems gyventojams paskolos bus nuskaitytos už indėlius. Tačiau savaime indėliai iš paskolų išskaičiuoti nebus – gyventojams iki sausio 20 dienos reikia spėti pateikti paraiškas.

Europos Sąjunga pasiskolino finansų rinkose 3 mlrd. eurų, kuriuos skirs skolų krizės drebinamoms Airijos ir Portugalijos ekonomikoms palaikyti. Lėšos gautos per sėkmingą 30 metų trukmės obligacijų pardavimą pirmadienį. Per šią privalomąją emisiją buvo surinkta investuotojų lėšų, visų pirma, iš pačios ES: Vokietijos (70 proc.), Didžiosios Britanijos (13 proc.), Beneliukso šalių (8 proc.), taip pat Šveicarijos (apie 4 proc.

Graikija gali atsidurti už euro zonos ribų, jeigu nepasirašys naujos kreditinės sutarties su ES, pareiškė oficialus vyriausybės atstovas Pantelis Kapsis (Pantelis Kapsis). „Kredito sutartis turi būti pasirašyta, antraip atsidursime už rinkų ir už euro zonos ribų“, - pareiškė P. Kapsis per televizijos kanalo „Sky“ eterį. Graikija dalyvauja derybose dėl naujos 130 mlrd. eurų paskolos sutarties su ES įgyvendinimo.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis, suderinęs su Lietuvos banku, atnaujina įmokų už paskolas priėmimą. Nuo šiandien banko klientai gali pradėti mokėti įmokas, kurios pagal paskolų mokėjimo grafikus turėjo būti pervestos nuo šių metų lapkričio 16 iki 2011 m. gruodžio 28 d. Banko „Snoras“ bankroto administratorius, atsižvelgdamas į tai, kad klientai neturėjo galimybės mokėti įmokų ir kitų mokėtinų sumų už suteiktas paskolas sutartyse numatytu laiku, priėmė sprendimą netaiky...

Trečiadienį bankai iš Europos centrinio banko (ECB) paėmė trejų metų trukmės paskolų už beveik pusę trilijono eurų, tačiau analitikai nėra įsitikinę, kad tokios rekordinės sumos užteks norint išspręsti skolų krizę, informuoja AFP. Trečiadienį ECB pranešė, kad pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona. Maždaug 523 bankai paėmė paskolų už rekordinę sumą – 489,2 mlrd. eurų.

Europos centrinis bankas (ECB) pirmą kartą teiks komerciniams bankams trejų metų trukmės paskolas ir taip bandys sustiprinti investuotojų pasitikėjimą euro zona, informuoja BBC. Bankas tikisi, kad išduos 450 mlrd. eurų paskolų. Kai buvo pranešta apie tokį ECB planą, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė, kad bankai šiuos pinigus galėtų investuoti į euro zonos valstybių skolas. Tačiau analitikai nėra tikri, kad bankai paskolų lėšas naudos būtent taip.

Pirmą kartą nuo 2004-ųjų metų gyventojų paskolų ir indėlių santykis pasiekė vienetą. „Tai reiškia, kad visos paskolos galėtų būti padengtos gyventojų indėliais, bet ne visi, turintys paskolą, turi ir santaupų“, – pastebėjo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė. Tyrimas parodė, kad daugiau nei kas antras lietuvis, turintis finansinių įsipareigojimų, neturi santaupų.

Seimui pateiktas siūlymas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas. (papildyta 12:15val.) Seimas po pateikimo pritarė siūlymui 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 200 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas.

Valstybės remiamų paskolų sutartis su „Snoro“ banku sudarę studentai dėl neišmokėtos paskolos dalies galės kreiptis į kitus šias paskolas teikiančius bankus. Siekdama sudaryti lankstesnes paskolų teikimo sąlygas, Vyriausybė pakoregavo valstybės remiamų paskolų teikimo tvarką. Naujas sutartis dėl likusios paskolos dalies išmokėjimo studentai turės sudaryti iki šių metų pabaigos. Valstybės remiamas paskolas studentams šiuo metu teikia penki bankai – Nordea, Swedbank, DnB, Šiaulių ir Ūkio bankai.

Joniškis kunkuliuoja nuo gandų bei versijų – Audruvės gatvėje nuosavame name rastas mįslingomis aplinkybėmis nužudytas gana garsus ir aferisto dvasios turėjęs finansininkas 43 metų Stanislovas Jonaitis. Sunerimo kaimynai S. Jonaitis savo name gyveno vienas, todėl jo žmogžudystė pastebėta ne iš karto. Pirmieji sunerimo kaimynai, pastebėję, kad nebejudinamos S. Jonaičio langų užuolaidos.

Praėjo metai, kai įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, suteikiantys teisę iš asmenų konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą. Pasak pareigūnų, per šiuos metus formavosi nauja teisinė praktika, pradėtos kelios dešimtys ikiteisminių tyrimų, iš kurių pirmieji jau pasiekia teismus. Apie įsibėgėjantį neteisėtai įgyto turto grąžinimą valstybei ketvirtadienį diskutavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) bei Generalinės prokuratūros specialistai.

Likus savaitei iki valstybės remiamų paskolų sutarčių pasirašymo pabaigos į bankus dar nesikreipė daugiau nei 1700 studentų, pageidavusių tokios rūšies paskolos ir kuriems buvo patvirtinta valstybės garantija. Valstybinis studijų fondas informuoja, kad šį rudenį buvo atrinktos 7259 studentų paraiškos valstybės remiamoms paskoloms gauti, tačiau kol kas pasirašyta tik 5525 paskolų sutarčių.

Rusijos ekonomikos ministerijos vertinimais šalies BVP 2011 metų III ketv. augo 5,1 proc. Jei šį skaičių patvirtins oficiali statistika, tai bus sparčiausia ekonomikos plėtra per pastaruosius trejetą metų, rašoma banko „Finasta“ analitikų apžvalgoje. „Bloomberg“ apklaustų ekonomistų prognozės yra kiek kuklesnės – tikimasi 4,9 proc. plėtros. Šalies ekonomikai augti praėjusį ketvirtį labiausiai padėjo stiprėjusi vidaus paklausa ir investicijos, kurias maitino paskolų sektoriaus plėtra.

Europos centriniam bankui sumažinus bazinę palūkanų normą iki itin žemos, analitikai didelio poveikio nei Lietuvoje, nei euro zonoje nesitiki. Esą pigių paskolų era – jau praeityje, praneša LTV „Šiandien“. Mažėjančias palūkanų normas Lietuvos specialistai vadina trumpalaikiu džiaugsmu. Vienos mažiausių istorijoje bazinės palūkanos, prognozuojama, išsilaikys iki 2013 metų vidurio. Dabar jos yra 1,25 proc., gruodį, spėjama, jos gali būti dar sumažintos iki 1 proc.

Apie pragmatiškus santykius, gerą kaimynystę ir visokeriopas ekonominių naudų paieškas daug pasakojusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pakeitė kursą: už dujas mokės nesiderėdama (kieno pinigais?), o ir „į tarptautinių organizacijų įglėbį nepuls“ – skolinsis brangiai, kad būtų kietesnė. Grąžinti reikės ne jai. Daugiau informacijos čia. Ir čia.

Vietą po saule finansų pasaulyje bando išsikovoti jaunas veikėjas. Jis vadovaujasi Koranu ir taikosi į XXI amžiaus musulmonus. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama ir rašoma apie finansų pasaulį.

JAV bankas „Bank of America“ šiandien pranešė apie trečiojo ketvirčio pelną, prie kurio labiausiai prisidėjo pelnas, gautas iš apskaitos paslaugų, bei turimų aktyvų pardavimai, skelbia „Reuters“. Tačiau pagrindinė banko veikla demonstravo silpnumo ženklus, kadangi krito kreditavimo pelnas ir išaugo išlaidos. Bankas taip pat nukrito į antrąją vietą didžiausių JAV bankų gretose vertinant pagal turimus aktyvus, taip užleisdamas vietą „JPMorgan Chase“ bankui.

Valstybinis studijų fondas informuoja, kad nuo šiandien studentai gali pasirašyti valstybės remiamų paskolų sutartis su bankais. Studentai, kurie buvo pateikę prašymus valstybės remiamai ar valstybės paskolai gauti, prisijungę prie savo anketos fondo interneto svetainėje www.vsf.lt gali sužinoti, ar jiems yra skirta paskola. Šį rudenį buvo užregistruotos 7683 paraiškos paskoloms gauti. “Tačiau beveik 5 proc.

  Nuo šiol žmonės, prisijungę prie elektroninės bankininkystės, gali matyti ir savo kredito istoriją. Tiesiai iš elektroninės bankininkystės asmuo gali pasiekti „Manocreditinfo.lt“ sistemą, kurioje nemokamai gali sužinoti esamus ir padengtus pradelstus mokėjimus finansų įstaigoms, telekomunikacijų, komunalinių paslaugų, draudimo ir kitų sektorių įmonėms. Danske banko klientai - pirmieji Lietuvoje, kurie gali gauti tokią informaciją naudodamiesi tik elektronine bankininkyste.

Graikijos bankrotas Europai atsieitų brangiau nei jos ekonomikos gelbėjimo plano įgyvendinimas. Apie tai trečiadienį paskelbė Prancūzijos biudžeto ministrė Valeri Pekres per šalies televiziją BFM. „Šiandien mes dedame visas pastangas, kad išgelbėtume Graikijos ekonomiką, - pareiškė ji. - Mes nesvarstome įvykių scenarijaus, pagal kurį Atėnai bankrutuotų“. Pasak V. Pekres, „Graikija bus išgelbėta“, jeigu Europos valdžiai pavyks įgyvendinti finansinės paramos planą ir skirti graikams 160 mlrd.

Pagrindiniai pasaulio centriniai bankai teiks trijų mėnesių paskolas doleriais euro zonos bankams ir taip sieks padidinti dolerio likvidumą. Rinkos šią naujieną sutiko itin džiugiai. Apie tai pranešęs Europos centrinis bankas (ECB) pažymėjo, kad dėl šio tikslo bendradarbiaus su JAV, Didžiosios Britanijos, Japonijos ir Šveicarijos centriniais bankais. Bankai numato teikti paskolas su fiksuotomis palūkanų normomis spalio 12, lapkričio 9 ir gruodžio 7 dienomis.

Nekilnojamojo turto vystytojai baugina, kad nuo lapkričio 1-osios, kai pradės galioti Lietuvos banko patvirtinti Atsakingo skolinimo nuostatai, su bankais jie nebesusitars rašo „Kauno Diena“. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento Roberto Dargio, reta jauna šeima turi galimybę ant stalo pakloti 15 proc. norimo įsigyti būsto vertės, o būsto įsigijimą dar labiau stabdys tai, kad paskolai mokėti galės būti skiriama ne daugiau kaip 40 proc. pajamų.

Siekiant užtikrinti kreditų įstaigų teikiamų finansinių paslaugų skaidrumą, bus viešinami jų  įkainiai. „Mūsų darbotvarkėje yra paslaugų įkainių klausimas, - „Žinių radijui“ patvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Iš viso per pastarąjį dešimtmetį pradelstų skolų turėjo daugiau nei 671 tūkst. šalies gyventojų arba beveik kas penktas asmuo, o bendra šių skolų suma viršijo 4,7 mlrd. litų, praneša „Manocreditinfo.lt“. Nuo šio rugsėjo kartą per metus visi Lietuvos gyventojai galės nemokamai sužinoti savo dešimties metų pradelstų skolų istoriją, esamus įsiskolinimus bei kokios įmonės per pastaruosius dvejus metus domėjosi jų kredito istorija.

Lietuvos banko valdyba patvirtino Atsakingojo skolinimo nuostatus, kuriais siekiama apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai prisiimamos finansinės naštos, mažinti finansų sistemos, o kartu ir visos šalies ekonomikos sukrėtimų tikimybę. Šios skolinimo taisyklės nubrėžia aiškias ribas, kurių kredito įstaigos negalės peržengti suteikdamos paskolas fiziniams asmenims ir vertindamos jų mokumą, praneša Lietuvos bankas.

Pokalbis su banko „Snoras“ akcininku, valdybos pirmininku ir prezidentu Raimondu Baranausku – permainingas: pasidžiaugęs per krizę nusisekusiomis investicijomis, jis negaili kritikos, kaip pats vadina, Šiaurės Europos šalių bankams. Pasakodamas apie šiandienį bankų sektorių Lietuvoje, R. Baranauskas nieko negražina: konkurencija tarp bankų nėra sveika, o ir jie patys tik deklaratyviai dirba vienodomis sąlygomis. Nors „Snoro“ prezidentas pripažįsta: iš krizės teko pasimokyti visiems.