Joniškis kunkuliuoja nuo gandų bei versijų – Audruvės gatvėje nuosavame name rastas mįslingomis aplinkybėmis nužudytas gana garsus ir aferisto dvasios turėjęs finansininkas 43 metų Stanislovas Jonaitis.
Sunerimo kaimynai
S. Jonaitis savo name gyveno vienas, todėl jo žmogžudystė pastebėta ne iš karto. Pirmieji sunerimo kaimynai, pastebėję, kad nebejudinamos S. Jonaičio langų užuolaidos.
„Stanislovas buvo mums mandagus, bet kartu labai atsargus – neskubėdavo nepažįstamiesiems atverti durų, o jau per slenkstį šiukštu neįsileisdavo, – „Akistatai“ pasakojo vienas iš Audruvės gatvės gyventojų. – Pagal šviesas jo languose žinodavome, kad šeimininkas sugrįžo namo ir ar turi svečių.
Pasak šio kaimyno, dažniausiai S. Jonaitis vakarodavo vienas – tada televizorius ar žiburys spingsėdavo viename lange.
Retkarčiais viengungis S. Jonaitis parsiveždavo pobūvius mėgstančių merginų ar moterų ir per naktį pramogaudavo. Tuomet šviesa tvieksdavo iš visų namo langų.
Tad kelintą vakarą iš eilės stebėdami juoduojančius langus ir dienomis neatitraukiamas užuolaidas kaimynai sunerimo, ypač kai ant namo laiptų pamatė panašias į kraujo dėmes. Patys veržtis pas atsiskyrėlį žmonės nesiryžo, tik pranešė giminėms.
Atskubėjęs S. Jonaičio brolis atsargiai pravėrė namo duris ir kambaryje ant grindų pamatė nebegyvą S. Jonaitį. Dar net neatlikus ekspertizės buvo matyti, kad jis nužudytas smogiant kažkokiu masyviu kietu daiktu per viršugalvį.
Vertėsi paskolomis
Šiuo metu Joniškio kriminalistai sprendžia rebusą – kas ir dėl kokios naudos galėjo nužudyti S. Jonaitį. „Akistatos“ žiniomis, potencialių įtariamųjų sąrašas labai ilgas, mat nužudytojo veikla buvo specifinė.
S. Jonaitis iš pažiūros buvo inteligentiškas ir apsiskaitęs, o apsukrumo jam galėjo pavydėti ne vienas verslininkas ir bankininkas.
Užregistravęs finansinio tarpininkavimo paslaugas teikiančią individualią įmonę, pastaraisiais metais S. Jonaitis vertėsi už palūkanas skolindamas pinigus. Anot žmonių, paskolindamas pinigų jis pedantiškai rašydavo ir savo knygose registruodavo skolos raštelius. Tačiau skolininkui sugrąžinus sumą, S. Jonaitis kartais „užmiršdavo“ raštelius grąžinti ar anuliuoti. Yra ne vienas žmogus, teigiantis, jog manipuliuodamas tais rašteliais ir sukčiaudamas S. Jonaitis antrą kartą reikalaudavo grąžintos paskolos, neretai net per teismą.
Varžytinių liūtas
Kai kurie joniškiečiai šiomis dienomis nepiktai juokauja, kad po S. Jonaičio mirties vietinis rajono teismas lengviau atsikvėps, nes kone trečdalį civilinių ieškinių pateikdavo S. Jonaitis, reikalaudamas tikrų ir tariamų skolų iš savo klientų.
Maždaug prieš 6–7 metus S. Jonaitis buvo nutaręs pradėti stambesnį biznį, tik gaila, kad labai nešvarų – gudrumu bei suktumu pasipelnyti nekilnojamojo turto varžytinėse. Tuoj suprasite, kad apsukrumo ir išradingumo per varžytines S. Jonaičiui galėtų pavydėti net legendinis Ostapas Benderis.
Šiauliuose antstoliu dirbantis Ričardas Kudarauskas prisimena: „S. Jonaitis su tokiu pat neaiškaus plauko draugeliu pradėjo atvažinėti į mano rengiamas nekilnojamojo turto varžytines. Tas joniškietis šmirinėdavo po koridorius, draugiškai šnekindamas varžytinių laukiančius žmones. Pastarieji paprastai neslepia ketiną pirkti vieną ar kitą objektą, o atlapaširdžiai net prasitaria, kiek nutarę daugiausia mokėti. Tuomet S. Jonaitis pareikšdavo esąs vietinis turčius, varžytinėse paklosiąs daugiau už visus, tik dar galutinai neapsisprendęs, ar jam tikrai to buto ar sklypo, garažo ar namo reikia. Žodžiu, jei žmogelis jam duotų kokį tūkstantėlį litų ar bent kelias šimtines, jis varžytinėse nebedalyvautų.“
Šaukėsi žurnalistus
Atrodo, kai kas nusipirkdavo ramybę, bet dažniausiai žmonės piktindavosi ir nepuldavo sukčiui kratyti piniginę. Tada S. Jonaitis ar jo draugas užsiregistruodavo pas antstolį ir per varžytines į nesukalbamuosius dėbčiodami su paniekinančiomis grimasomis tol piktybiškai keldavo kainą, kol varžytines laimėdavo. O tada parduodamo pastato... nepirkdavo – šitaip sužlugdydavo varžytines.
S. Jonaitis buvo sugalvojęs genialiai. Nors varžytinių dalyviai turėdavo sumokėti 10 procentų pradinės kainos dydžio įnašą, kuris yra lyg ir dalyvio bilietas, bet S. Jonaitis nieko neprarasdavo, nes varžytinių nelaimėjusiam dalyviui šie pinigai grąžinami.
Keturi Šiaulių antstoliai, pradėję sulaukti varžytinių dalyvių nuolatinių pasipiktinimų, ėmė S. Jonaičio neberegistruoti. Šis nepasidavė – skundais apipylė instancijas, į aukcionus ėmė kviestis Šiaulių žurnalistus ir meluoti jiems, kad esąs be priežasties antstolių diskriminuojamas ir skriaudžiamas, bet draudė publikacijose minėti jo pavardę ir publikuoti nuotrauką.
Apkaltino policijos vadą
Matydami, kad įkyruolio ir šantažisto geruoju neatsikratys, neapsikentę Šiaulių antstoliai kreipėsi į kriminalinę policiją. S. Jonaitis buvo sulaikytas ir 2006 metais nuteistas simboline bausme už turto prievartavimą bei sukčiavimą.
Spjovęs į neišdegusį biznį antstolių kontorose Šiauliuose, S. Jonaitis toliau skolino pinigus Joniškyje. Lyg tikras Ostapas Benderis, jis ir vėl sugalvojo literatūrinio kombinatoriaus vertą „ėjimą žirgu“.
Taigi S. Jonaitis išplatino po Joniškį laišką, kuriame apšmeižė kai kuriuos žinomus to rajono politikus bei valdininkus. Tarp visų kitų „nuodėmių“ paskelbė, jog tuometis Joniškio policijos komisariato viršininkas Algirdas Gudinas jam esąs skolingas... nemenką sumą pinigų!
Kolonijos mokykla?
Vietiniam Joniškio laikraščiui suabejojus S. Jonaičio morale, jis pareikalavo paskelbtas žinias apie jį nedelsiant paneigti, antraip grasindamas paduoti laikraštį į teismą atseit dėl jo garbės ir orumo įžeidimo.
Joniškietį pažinoję žmonės „Akistatai“ pasakojo, jog suktumo S. Jonaitis tikriausiai išmoko jaunystėje, dar sovietmečiu, kai iš vietos kultūros namų pavogė muzikos instrumentus, įkliuvo ir už tai buvo nuteistas. Šis sukrėtimas suformavo, o gal iškreipė S. Jonaičio pasaulėžiūrą pagal „geriausią Pravieniškių kolonijos moralę“, kuri teigia, jog siekti turto ir kovoti už savo naudą galima nesiskaitant su priemonėmis.
Taigi priešų šis nužudytasis turėjo tikrai daug – belieka laukti, ar kriminalistai nustatys, kur S. Jonaitis padarė lemtingą klaidą įsileisdamas žudiką ir už ką pastarasis užmušė smarkųjį apsukruolį.
Sigitas STASAITIS
