Pernai Lietuvoje priimtas Vartojimo kredito įstatymas sugriežtino skolinimo taisykles greitųjų kreditų bendrovėms. Greituosius kreditus teikiančios įmonės vis dar randa spragų įstatymo nustatytiems draudimams apeiti, tačiau ekspertai sutinka, kad greitųjų paskolų rinka – gerokai skaidresnė.
Prieš keletą mėnesių ES, Norvegijoje ir Islandijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad didelė dalis vartojimo kreditus teikiančių institucijų vengia teikti informaciją apie bendrąsias metines palūkanų normas arba ją pateikia taip, kad ši klientui būtų sunkiai prieinama. Lietuva – ne išimtis. Čia buvo nustatyta pažeidimų trijuose iš penkių tikrinamų greitųjų bendrovių interneto tinklalapių.
Skola auga
Paslaugas apie vartotojų finansinius įsipareigojimus teikiančios įmonės „Creditinfo“ duomenimis, jau kuris laikas daugėja besinaudojančiųjų greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis – šių metų sausį 42,5 tūkst. Lietuvos gyventojų greitųjų kreditų bendrovėms buvo skolingi 170,3 mln. litų. Tai beveik 15 mln. litų nei analogišku laikotarpiu 2011 metais. Iš kas mėnesį stabiliai augančio gyventojų įsiskolinimo ir po priimto Vartojimo kredito įstatymo, apribojančio maksimalias bendrovių metines palūkanas iki 200 proc., įpareigojančio bendroves standartizuotai pateikti informaciją ir panaikinančio žemutinę palūkanų ribą, galima spręsti, kad minėtas įstatymas šiai rinkai didesnių neigiamų pasekmių neturėjo, nors buvo skelbta, kad dalis bendrovių paliko Lietuvą.
„Dalis bendrovių po Vartojimo kredito įstatymo nutraukė veiklą Lietuvoje, įvyko persiskirstymas tarp rinkos dalyvių – klientai perėjo į kitas įmones, – kalbėjo „Manocreditinfo.lt“ asmeninės kredito istorijos sistemos vadovas Marius Zaikauskas. – O viena iš esminių priežasčių, dėl ko tokių paslaugų poreikis didėja, – mažiau kredituoja bankai ir žmonės ieško alternatyvų.“
Beveik kaip bankas
Lietuvoje vartojimo kreditų bendrovės susibūrė į dvi asociacijas. Tačiau joms priklauso mažiau nei pusė greitųjų kreditų bendrovių – jų Lietuvoje iš viso veikia apie 40.
Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija (LVLKA) susideda iš trijų įmonių ir nuo kitos – Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) – daugiausia skiriasi tuo, kad teikia ir lizingo paslaugas. Be to, pasak LVLKA direktoriaus Pranciškaus Gerulio, LVLKA bendrovės yra gerokai didesnės – visų trijų įmonių valdomas portfelis siekia 224 mln. litų, o LSVKA, P. Gerulio teigimu, galėtų siekti apie 80 mln. litų.
„Mūsų asociacijos bendrovės beveik niekuo nesiskiria nuo bankų veiklos – mums taikomi analogiški reikalavimai, – aiškino Pranciškus Gerulis. – Galbūt mūsų bendrovių palūkanos šiek tiek didesnės negu bankų, tačiau taip yra todėl, kad mums daugiau kainuoja surinkti informaciją apie kliento patikimumą. Už tai gebame veikti operatyviau negu bankai.“
Nuslėpti ar padėti?
Kitos nebankinius kreditus teikiančios organizacijos – LSVKA, kurią sudaro 15 iš maždaug 40 rinkoje veikiančių smulkiųjų kredito bendrovių, valdybos pirmininkas Liutauras Valickas šių įmonių valdomo portfelio dydžio nenurodė: esą šiuos duomenis dar turėtų pateikti Lietuvos bankas, o kol kas spekuliuoti L. Valickas nenori.
Priėmus Vartojimo kredito įstatymą vartojamuosius kreditus teikiančioms bendrovėms privaloma standartizuotai nurodyti bendrąją metinę palūkanų normą. Tačiau kai kurie savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinami ekspertai pasakojo, kad jos informaciją vartotojui pateikia neaiškiai, pavyzdžiui, vartodamos vartotojams nežinomas santrumpas. Štai vietoj „bendros vartojimo kredito kainos metinė norma“ rašydamos BVKMN ar vietoj „metinė palūkanų norma“ – MPN. L. Valickas gynėsi, kad taip asociacijos narės elgiasi ne norėdamos informaciją nuslėpti, o klientų patogumo dėlei – pateikia informaciją supaprastintai.
Smulkiųjų kreditų bendrovės pasaulyje kritikuojamos dėl to, kad pelną uždirba iš mažiausias pajamas gaunančių gyventojų – tų, kuriems bankas apskritai neskolintų. L. Valickas, paklaustas, kokia padėtis yra Lietuvoje, akcentavo bendrovių teikiamą naudą: „Ši paslauga atlieka socialinės pagalbos funkciją: kredituojami asmenys, kurie banke paskolų negautų. Bet ne dėl to, kad jie yra netikšos visuomenėje, o dėl to, kad jie neatitinka kriterijų, kuriuos nustatė bankai. Tiesiog bankų reikalavimai yra didesni.“
Trūksta informacijos
Kad bankai didžiajai daliai greituosius kreditus teikiančių bendrovių klientų pinigų neskolintų, pritarė ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas: „80–90 procentų greituosius kreditus imančių žmonių paskolų banke negautų. O kitiems gal trūksta informacijos apie finansus, todėl jie nutaria už didesnes palūkanas skolintis iš tokių bendrovių.“
Pasak LBA vadovo, pernai balandį įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymas suteikė daugiau atsakomybės vartojimo kreditų sektoriui: jis leido sumažinti vartotojų mokamas „plėšikiškas“ palūkanas, kreditavimo rinka tapo skaidresnė, nors įstatymą dar galima būtų papildyti keletu dalykų.
Nacionalinės finansinių paslaugų vartotojų asociacijos direktorė Eglė Kybartienė pabrėžė, kad Lietuvoje greitųjų kreditų bendrovės vartotojų interesais mažiau piktnaudžiauja nei daugumoje Europos valstybių: „Pas mus dėl sėkmingos asociacijų veiklos ir savireguliavimo situacija su greitaisiais kreditais yra geresnė negu daugumoje ES šalių, tarp jų Latvijoje ir Estijoje.“ Pašnekovė pridūrė, kad dar iki Vartojimo kredito įstatymo priėmimo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir vartotojų teisių gynimo organizacijos tarpusavyje bendradarbiavo ir atkreipė dėmesį, kad reikia riboti greitųjų kreditų bendrovių piktnaudžiavimą vartotojų interesais.
Atsakingi ir vartotojai
Nuo šių metų pradžios nusiskundimus dėl greitųjų kredito bendrovių veiklos registruoja nebe Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, o Lietuvos bankas (LB). Pasak LB Priežiūros tarnybos Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus viršininko Dariaus Andriukaičio, šiemet gauti keli nusiskundimai dėl greitųjų kreditų bendrovių veiklos, tačiau jų bendrame kontekste nėra daug.
„Vieni skundžiasi nepajėgiantys gražinti kreditų dėl didelių palūkanų, kiti – dėl netinkamos reklamos ar informacijos atskleidimo sudarant sutartį“, – komentavo pašnekovas. D. Andriukaitis pridūrė, kad dalis atsakomybės tenka ir vartotojams – jie turėtų būti budrūs prieš sudarydami sutartis su greitųjų kreditų teikimo bendrovėmis.
Naudojasi impulsyvūs
Pasak psichologo Olego Lapino, greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis daugiausia naudojasi impulsyvūs žmonės, dažnai priimantys neapgalvotus sprendimus: „Greitieji kreditai skirti impulsyviems žmonėms. Tokie žmonės sprendimus priima pakeliui, tam iš anksto nesiruošdami. Konservatyvūs žmonės prieš imdami kreditus ilgai svarsto ir trumpųjų kreditų paslaugomis nesinaudoja.“
Kalbėdamas apie tokių paslaugų perspektyvas O. Lapinas paminėjo, kad lietuviams dėl didėjančio besiskolinančiųjų skaičiaus nerimauti neverta – esą labiausiai linkusieji skolintis jau išvykę: „Ta dalis, kuri daugiausia skolinasi, dažniausiai emigruoja ir užsienyje sugeba užsidirbti, o tie, kurie lieka, atsveria nerūpestinguosius.“
FAKTAI: Greitieji kreditai
BBC pateikto tyrimo duomenimis, 62 proc. Didžiosios Britanijos piliečių, nesugebėjusių laiku išmokėti greitųjų kreditų bendrovėms, buvo 24–44 metų asmenys.
Didžiojoje Britanijoje greitųjų kreditų bendrovėmis besinaudojančių asmenų skaičius per dvejus metus išaugo keturis kartus.
Europoje yra buvę atvejų, kai sumos su delspinigiais už įsiskolinimus greitųjų kreditų bendrovėms siekė 4 000 proc.
Paulius GRINKEVIČIUS
