Praėjo metai, kai įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, suteikiantys teisę iš asmenų konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą. Pasak pareigūnų, per šiuos metus formavosi nauja teisinė praktika, pradėtos kelios dešimtys ikiteisminių tyrimų, iš kurių pirmieji jau pasiekia teismus.
Apie įsibėgėjantį neteisėtai įgyto turto grąžinimą valstybei ketvirtadienį diskutavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) bei Generalinės prokuratūros specialistai. Jie vieningai sutaria, kad neteisėtai įgyto turto paieška ir po jos pradedami ikiteisminiai tyrimai, pajudėjo iš mirties taško.
Pasak FNTT direktoriaus pavaduotojo Vytauto Giržado, didžiausia problematika, su kuria susiduriama tiriant su neteisėtai įgytu turtu susijusius nusikaltimus, – fiktyvių versijų tikrinimas.
„Tai reikalauja aktyvių veiksmų ir laiko sąnaudų, tačiau formuojasi nauja teisminė praktika, todėl pareigūnai turi dėti pastangas, parodyti savo žinias ir iniciatyvą, – sako jis. – Šiuo metu yra įsiteisėjęs vienas teismo sprendimas, keletas dar laukia įsiteisėjimo. Įvairios institucijos yra pradėjusios keliasdešimt ikiteisminių tyrimų dėl neteisėtai įgyto turto, kai kurios jų jau perduotos teismams. Kalbame apie sudėtingus tyrimus, kuriuose bandoma išieškoti nuo kelių šimtų tūkstančių iki milijonų litų. Bet svarbiausia ne sumos dydis, o kad tos lėšos būtų išieškotos ir grąžintos valstybei“.
Anot jo, pradėtų ikiteisminių tyrimų įtariamieji – įvairių socialinių sluoksnių bei profesijų atstovai. V. Giržadas patvirtino, kad tarp teismui perduotų bylų figūruoja nusikalstamame pasaulyje žinomų asmenų pavardės. Ikiteisminis tyrimas vykdomas ir dėl Kauno nusikalstamos grupuotės autoriteto Henriko Daktaro šeimos neteisėtu būdu įgyto turto, tačiau nuo platesnių komentarų FNTT atstovas susilaikė, teigdamas, jog tam reikalingas teismo sprendimas.
„Ikiteisminio tyrimo įstaigos dažniausiai nevertina nusikaltimo dydžio, nes procesai yra įvairūs, skiriasi grupuotės ir nusikalstamos veikos. Aš manau, kad bet kokie tyrime dalyvaujantys pareigūnai vis dėlto turėtų vertinti nusikaltimo finansinę naudą, kad teisminio proceso metu tas neteisėtai įgytas turtas būtų išieškotas. Nusikaltimai juk tam ir vykdomi, kad kažkas gautų finansinę naudą“, – teigia FNTT viršininko pavaduotojas.
Sklandus procesas
Šių metų vasarį teismas priėmė pirmąjį sprendimą dėl neteisėtu būdu įgyto turto konfiskavimo. Tyrime dalyvavęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas tvirtina, kad procesas vyko sklandžiai: „Bendradarbiavome su FNTT ir procesas, sakyčiau gana sėkmingas. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki teismo sprendimo praėjo beveik du mėnesiai. Buvo konfiskuota virš 80 tūkst. litų ir skirta kriminalinė bausmė – 13 tūkst. litų bauda. Mano žiniomis dar dvi bylos yra pasiekusios teismus“
Pasak U. Vyčino, taikant naująsias Baudžiamojo kodekso nuostatas problemų yra, tačiau jas aiškiausiai atskleis besiformuojanti teisminė praktika.
„Didžiausios problemos paaiškės tuomet, kai bylos pasieks teismus ir tik jų praktika tas problemas išryškins. Šiaip darbas vyksta pakankamai intensyvus. Pritariu, kad finansinį vertinimą reikia atlikti visuose ikiteisminiuose tyrimuose, kai matome, kad iš jų gaunama finansinė nauda“, – teigia jis.
Papurtė tarnautojus
Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas pasakoja, kad VMI savo ruožtu tikrino valstybės tarnautojų pateiktas deklaracijas.
„Šiemet vertinome valstybės tarnautojų turtinę padėtį ir turto įsigijimo šaltinius. Patikrinome apie 650 valstybės tarnautojų, kiti valstybės tarnautojai buvo paliesti švelnesnėmis tikrinimo formomis – tikslino savo deklaracijas. Jei kalbame apie rezultatus, valstybės tarnautojams apskaičiuotos sumos, mokėtinos į valstybės biudžetą viršija 2,3 mln. litų. Apie dešimt valstybės tarnautojų atvejų buvo nustatyta neteisėto praturtėjimo požymių, informacija apie juos perduota ikiteisminio tyrimo institucijoms. Taip pat tarnautojai tikslino deklaracijas – bendrai 70 mln. litų sumai – tiek buvo sumažintos deklaruotinos santaupos. Noriu pabrėžti, kad tai buvo valstybės tarnautojai arba jų sutuoktiniai, – teigia VMI viršininko pavaduotojas. – Kai konstatuojami neteisėto praturtėjimo požymiai, dažniausiai būna įsigyti namai arba žemės sklypai. Pagrindimas jų – tipinis: remiamasi neva gautomis paskolomis iš fizinių arba užsienio juridinių asmenų. Mūsų darbas – įvertinti šių argumentų realumą“.
Primename, kad nuo 2010 metų įsigalioję Baudžiamojo kodekso pakeitimai ir papildymai apibrėžė, kad išplėstinis turto konfiskavimas suteikia teisę konfiskuoti visą nusikalstamais būdais sukauptą turtą, kurio vertė viršija teisėtas kaltininko pajamas ir kuris negalėjo būti įgytas kitaip, kaip tik draudžiamais būdais, o neteisėtai praturtėjęs asmuo, turintis nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtą, žinojo, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Evelina Povilaitytė
