parlamentarai

Pasibaigus pirmajam Seimo rinkimų turui, jau paaiškėjo pusė naujųjų Seimo narių. Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje galima surasti nemažai įdomios informacijos apie būsimuosius parlamentarus – ne tik jų išsilavinimą, vedybinę padėtį ar vaikų skaičių, bet ir tai, kuo politikams gyvenime užsiimti maloniausia. Dažnai jie nurodo įprastus užsiėmimus – buvimą su šeimą, keliavimą, skaitymą, tačiau pasitaiko ir originalių hobių, pavyzdžiui, anekdotai, jėgos aitvarai ar radijo sportas.

Seimo vakarinis plenarinis posėdis trečiadienį netruko nė pusantros valandos – darbo vietoje nebeliko įstatymams priimti būtino parlamentarų skaičiaus. 14 val. prasidėjusį vakarinį posėdį Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė buvo priversta nutraukti 15.22 val., nes nebebuvo galima priimti įstatymų. Tam reikia ne mažiau kaip pusės, t. y. 71 Seimo nario dalyvavimo, o registravosi 64 parlamentarai.

Seimas kitą savaitę imsis svarstyti naujojo Darbo kodekso pataisas. Trečiadienį po pateikimo pritarta Socialdemokratų frakcijos, šios partijos pirmininko pavaduotojo, Seimo vicepirmininko Algirdo Syso bei kitų parlamentarų pataisoms. Pataisas dabar svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Seimo posėdyje jos vėl bus svarstomos rugsėjo 28 dieną. Dalį pataisų pateikęs A.Sysas teigė, kad jos padės kovoti su nelegaliu darbu šalyje.

Seimas ketvirtadienį nepriėmė galutinio sprendimo dėl „Sodros“ reformos. Priimti ją numatantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymą Seime ketvirtadienį pritrūko kvorumo, todėl Seimas apsispręs kitą savaitę. „Kitą savaitę bus priėmimas dėl „Sodros“, pastraipsniui praeita, bet nebeliko kvorumo, nesusirinko (Seimo nariai į popietinį posėdį - BNS). Joninės“ - BNS teigė socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas reikalauja, kad būtų atlikti tyrimai, dėl kieno kaltės vyksta didžiulės statybos Verkių ir Pavilnių regioniniuose parkuose. Trečiadienį parlamento komiteto nariai priėmė sprendimą, kad Aplinkos ministerija, sostinės savivaldybė atliktų tyrimus, kas išdavė leidimus statyti didžiulius namus regioniniuose parkuose ir leido užtverti ten valstybės mišką, žemę. Parlamentarai siūlo atsiradus pagrindui kreiptis į teisėsaugą.

Teisėsaugos pareigūnai, norintys asmenį slapta sekti ilgiau nei tris dienas, turėtų gauti tam teismo sankciją. Tokiai įstatymo pataisai ketvirtadienį po pateikimo pritarė Seimas. Už šį Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimą balsavo 50 Seimo narių, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Toliau projektą nagrinės Seimo komitetai.

 Šiandien Seime darbą pradėjo Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėja. Per dvi dienas truksiančią šeštąją sesiją ketinama aptarti Minsko susitarimų įgyvendinimą, Europos Sąjungos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo, vykusio 2015 m. gegužės 21–22 d. Rygoje, rezultatus ir kitus aktualius klausimus. Sesiją parlamentarai iškilmingai pradėjo Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos himnais.

Jeigu parlamentarai pritartų siūlymui įvesti naują Seimo narių patarėjų pareigybę, tai papildomai per metus kainuotų apie 1 mln. eurų, sako Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas. „Buvo pritarta po pateikimo Dalios Teišerskytės nevisiškai apgalvotam įstatymo projektui dėl padėjėjų vertimo į patarėjus, o tai reikalauja 1 mln. eurų per metus. Tai tikrai šito nebus“, - BNS sakė jis. Papildomą lėšų poreikį suskaičiavo Seimo kanceliarijos Finansų departamentas.

Ginti 44-erių lietuvės, iš kurios prieš šešerius metus Anglijoje buvo paimta mažametė duktė, stojo 17 Lietuvos Seimo narių. Kaip penktadienį rašo „Lietuvos rytas“, parlamentarai kreipėsi į Jungtinės Karalystės Lordų Rūmų pirmininkę reikalaudami, kad byla būtų perduota Lietuvai. Seimo nariai kaltina, kad Didžioji Britanija pažeidė Vienos konvenciją, nes apie mūsų šalies pilietės įvaikinimą nepranešė Lietuvos konsului.

Visas alkoholis Lietuvoje ateityje gali būti ženklinamas įspėjimais apie jo žalą nėščioms moterims - parlamentarai linksta priimti atitinkamas pataisas. Antradienį Seimas po svarstymo priėmė Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkės Larisos Dmitrijevos parengtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas Vyriausybė pataisoms yra pritarusi ir siūlo, kad jos įsigaliotų nuo 2016 metų lapkričio.

Atlikti privalomąją karo tarnybą bus šaukiami vyrai nuo 19 iki 26 metų, jiems numatytos ir specialios išmokos už tarnybą. Parlamentarai antradienį priėmė Karo prievolės įstatymo pataisas. Už jas balsavo 90 Seimo narių, susilaikė du. Pagal pataisas, į privalomąją karo tarnybą bus šaukiami vyrai nuo 19 iki 26 metų. Savanoriškai ateiti tarnauti galės 18-38 metų asmenys.

Sakoma, trečias kartas nemeluoja, tačiau būna išimčių. Taip atsitiko ir su Tautos istorinės atminties įstatymo projektu. Parlamentarams jis siūlomas nuo 2012-ųjų, pateiktos trys projekto redakcijos, bet šią savaitę jis dar kartą grąžintas iniciatoriams tobulinti. Šie guodžiasi bent tuo, kad įstatymas nebuvo atmestas. Tautos istorinės atminties įstatyme rašoma, kad jo tikslas įprasminti istorinį paveldą, formuoti valstybės istorijos politiką, nustatyti tautos istorinės atminties objektą.

Parlamentinės grupės ,,Parlamentarai prieš prekybą žmonėmis" pirmininkė dr. Giedrė Purvaneckienė antradienį Seimui pateikė Baudžiamojo kodekso 147 ir 157 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama apsaugoti nuo naujo prekybos žmonėmis būdo – priverstinių ar fiktyvių santuokų.

Europos Parlamentas nusprendė išsiaiškinti, kas gruodžio mėnesį europarlamentarams į pašto dėžutes slapčia išplatino Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės iškreiptą biografiją pateikiančią knygą „Red Dalia“, trečiadienį pranešė naujienų portalas delfi.lt. EP Kvestorių kolegija nusprendė atlikti tokį tyrimą, kadangi per 700 knygų į parlamentarų pašto dėžutes išdėliota, nepaprašius administracijos leidimo. Jis yra privalomas norint pateikti bet kokią medžiagą EP nariams.

Žmogaus teisių organizacijų koalicijos ir Seimo narių Giedrės Purvaneckienės bei Dalios Kuodytės inicijuotą memorandumą, kuriuo Seimas pasižada stabdyti neapykantos nusikaltimus ir paskirti Lygių galimybių kontrolierių, pasirašė 27 Seimo nariai. Tai yra mažiau nei 20 procentų visų parlamentarų, ką veikia kiti ir kodėl nesirūpina vienu svarbiausiu – žmogaus teisių klausimu – lieka neaišku. „27 Seimo nariai pasirašė memorandumą iš anksto, dar laukiam ir kitų.

Žinių radijas Seimo vicepirmininko „Tvarkos ir teisingumo“ atstovo Kęsto Komskio prašymu teismas įpareigojo sustabdyti reportažų apie parlamentarą transliavimą. K. Komskis tvirtino, kad LNK televizija pastaruoju metu rodė laidų ciklą apie jo asmeninį gyvenimą, o tam jis nėra davęs leidimo.

Beveik neabejojama, kad antradienį pasibaigus kadencijai atleisto Seimo kanclerio Jono Mileriaus įpėdinis bus skiriamas pagal senąją tvarką, rašo „Lietuvos žinios“. Konstitucinis teismas, pernai nagrinėjęs buvusio kanclerio Gintauto Vilkelio atleidimą iš pareigų, konstatavo, kad Seimo statute turi būti nustatyti „aiškūs reikalavimai pretendentui į Seimo kanclerius, aiški, nedviprasmiška jo atleidimo iš pareigų tvarka“. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas socialdemokratas Juli...

Parlamentaras Stasys Brundza Seimo valdybai pažėrė siūlymų, kuriuos įgyvendinus parlamento nariai po sostinę važinėtų elektromobiliais, o po tėvynę - parlamentui priklausančiomis lengvosiomis mašinomis. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, automobiliais tektų dalytis, nes jų būtų perpus mažiau nei Seimo narių. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai priklausantis automobilių kolekcininkas ir buvęs lenktynininkas S.Brundza mano, kad jo siūlymas padėtų sutaupyti.

 Dauguma ministrų poilsiauti planuoja beveik tris savaites, o trys nauji Vyriausybės nariai vasarą atostogų neturės. Nuo pirmadienio iki rugpjūčio 14-osios atostogaus premjeras Algirdas Butkevičius, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai Juozas Olekas ir Linas Linkevičius. A.Butkevičių liepos 28- rugpjūčio 3 dienomis pavaduos finansų ministras Rimantas Šadžius, rugpjūčio 4–14 dienomis - ūkio ministras Evaldas Gustas.

Grupė parlamentarų vyks į Ukrainą stebėti rinkimų į Aukščiausiąją Radą penkiose apygardose. Seimo valdyba gruodžio 14–16 dienomis į Ukrainą komandiruoja Seimo vicepirmininką liberalą Petrą Auštrevičių, Seimo delegacijos Lietuvos ir Ukrainos parlamentų asamblėjoje pirmininką „darbietį“ Sergejų Ursulą, „darbietį“ Raimundą Paliuką, socialdemokratą Domą Petrulį, konservatorius Kazį Starkevičių ir Emanuelį Zingerį.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) pažymi, kad itin sunkią finansinę situaciją išgyvenanti policija praėjusį šeštadienį vykusių eitynių “Už lygybę“ metu savo darbą atliko puikiai ir profesionaliai užtikrino viešąją tvarką, o VPK vadovai pademonstravo aukštus taktikos ir sudėtingos situacijos valdymo gebėjimus.

Janina Mateikienė, LRT radijas, LRT.lt Seimas nesutiko, kad už kiekvieną praleistą posėdį alga parlamentarui būtų mažinama po 5 procentus. Seimas nepriėmė pataisų, kuriomis siekta griežtesnių sankcijų posėdžių nelankantiems parlamentarams. Statuto pakeitimams priimti neužteko balsų, praneša LRT radijas. Prieš griežtesnius reikalavimus Seimo nariams pasisakė „Tvarkos ir teisingumo“ bei „Drąsos kelio“ frakcijos nariai.

Vyriausybės ir Seimo nariai keičiasi, visi deklaruoja pagalbą šeimai, bet vis dar sakoma, kad šeimos politika nenuosekli. Kodėl nenuosekli ir ko trūksta? Ko reikia, kad aplinka būtų palanki šeimai? Būtent apie tai kalbama Tarptautinės šeimos dienos proga Seime pirmadienį surengtoje diskusijoje ,,Šeimos politika – ką gali ir ko negali pačios šeimos“. Diskusijos temas padiktavo jaunų, gausių, krizes išgyvenančių šeimų istorijos.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Gedimino Stanišausko straipsnis „Nepasotinamųjų armija “. Net praėjus daugiau kaip 20 metų nuo nepriklausomybės atkūrimo, į Seimą išrinkti parlamentarai naudojasi privilegijomis ir taip pabrėžia, kad yra pranašesni už eilinius Lietuvos piliečius. Vis dėlto kartkartėmis kildavęs visuomenės nepasitenkinimas, skandalai ir ekonomikos krizės privertė Seimą atsisakyti dalies privilegijų.

Vokietijoje parlamentarai kreipėsi į Konstitucinį teismą, kad šis uždraustų kraštutinių dešiniųjų Nacionalinę demokratinę partiją (NPD), kuri kaltinama neonacių ideologijos propagavimu, skelbia BBC. Aukštieji parlamento rūmai balsavo už tai, kad būtų kreiptasi į teismą, nors kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) dar nedavė pritarimo šiai iniciatyvai. Pasak jos, panašios pastangos 2003 metais nedavė naudos, o nauja nesėkmė gali tik sustiprinti partiją.

Turkija imasi veiksmų dėl kurdų deputatų, kurie kaltinami ryšiais su kovotojais, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Siekiama nutraukti jų teisinį imunitetą. Manoma, jog tai susilpnins kurdų valdžią parlamente bei sukels įtampą šalies pietryčiuose, skelbia "Reuters". Dešimčiai kurdų parlamentarų kaltinimai dėl ryšių su kovotojais buvo pateikti po to, kai jie rugpjūtį buvo nufilmuoti, kaip apsikabina su Kurdistano darbininkų partijos (KDP) kovotojais, ant jų pečių užkabina šautuvus.

Kadenciją baigusio Seimo vadovybė suvienodino parlamentarų padėjėjų-sekretorių kategorijas. Todėl, nepaisant turimos patirties ir įgyto išsilavinimo, visi Seimo narių pagalbininkai uždirbs tiek pat. Iki šiol, priklausomai nuo išsilavinimo ir darbo stažo valstybės tarnyboje, Seimo narių padėjėjų pareigybės buvo skirstomos į kelis lygius ir kategorijas. Nuo to priklausė ir politinio pasitikėjimo tarnautojų atlyginimas.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) balsuotų už imuniteto panaikinimą koalicijos parteriams, Darbo partijos nariams, ketvirtadienį pareiškė jos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Delfi.lt konferencijoje A. Butkevičius sakė, kad teismų darbo negali reguliuoti politikai, teisinėje demokratinėje valstybėje visi Lietuvos piliečiai, tarp jų ir politikai, yra vienodai atsakingi prieš Lietuvos Respublikos įstatymus.

Prieš ketverius metus, 2008 metų lapkričio 17–ąją, pradėjęs savo veiklą Seimas (jo valdančiąją koaliciją anuo metu sudarė konservatoriai, dvejopi liberalai bei „prisikėlusieji“) trečiadienį baigė kadenciją, paskutinio posėdžio metu balsuodamas dėl naujojo Seimo sudėties. Per minėtą balsavimą vos neprieita iki muštynių, tačiau išsiskirstė parlamentarai apsikeisdami bučiniais ir meiliais žodeliais.

Seimas, 77 parlamentarams balsavus už, – 11 prieš ir 10 susilaikius, priėmė patikslintą nutarimą „Dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo“. Nutarimu nuspręsta išbraukti Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Joną Pinskų, Vytautą Gricių, Viačeslav Ždanovič iš Darbo partijos kandidatų sąrašo ir patvirtinti šią naują Darbo partijos kandidatų į Seimo narius sąrašo eilę.

Į Seimą nepatekusių parlamentarų išeitinėms išmokoms ir su jomis susijusiems mokesčiams prireiks 2,9 mln. litų, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) spalio 29 d. duomenimis, Seimą paliks 63 politikai. Parlamentą paliekančiųjų Seimo narių skaičius gali keistis, jeigu kuris nors iš išrinktųjų parlamentarų atsisakytų mandato ir jo vietą užimtų šios kadencijos Seimo narys.

Ketvirtadienį Seime vyks baigiamasis projekto „Diena su Seimo nariu“ renginys. Anot šios idėjos iniciatoriaus, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio, šiai Seimo kadencijai artėjant į pabaigą kilo noras visus projekto dalyvius surinkti kartu tam, kad jie galėtų susipažinti tarpusavyje ir pasidalyti ateities planais.

Iki Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų likus vos kelioms savaitėms, šalies gyventojai ima intensyviai diskutuoti apie tai, kuriai politinei jėgai jie skirs savo pasitikėjimą. Manau, kad vyresni ir politiškai aktyvūs šalies gyventojai pasigenda jaunimo nuomonės apie tai, kokią jie ateities valdžią nori matyti.Suprantama, kad jaunimas jau šiandien turėtų prisidėti prie valstybės valdymo, tačiau reta politinė partija suteikia tam palankias galimybes.

Parlamentarų padėjėjų ne pirmus metus nesuvaldanti Seimo kanceliarija tikisi imtis finansinių priemonių. Seimo kanceliarija kelerius pastaruosius metus gyvena nuolatinio finansinio nepritekliaus sąlygomis, todėl ketinama teikti įstatymo pataisas, kuriomis siūloma suvienodinti padėjėjų pareigybei taikomas kategorijas. Neatsižvelgiant į įgytą išsilavinimą ar darbo patirtį, visiems jiems būtų mokama vienoda alga.

Seimo kancleris Jonas Milerius teigia, kad Seimo narių padėjėjų išmokoms už nepanaudotas atostogas, neskaitant išeitinių kompensacijų, jau dabar reikia daugiau nei 1 mln. Lt, mat ne visi parlamentarai paragina savo padėjėjus eiti oficialių atostogų. „Išlieka labai aštri problema dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo padėjėjų. Seimo narių darbas konkrečiai apibrėžtas, atostogų jie neturi, tai jų išmokos skaičiuojamos labai lengvai.

Seimas baigė kovo 10 d. prasidėjusią eilinę Seimo VIII (pavasario) sesiją. Jos metu parlamentarai susirinko į 56 plenarinius posėdžius, kuriuose priimta daugiau kaip 200 įstatymų, apie 70 nutarimų, 10 rezoliucijų.

Parlamentinės grupės „Už vaiko teises“ nariai kreipėsi į atsakingas institucijas, prašydami užtikrinti, kad pedofilijos byloje liudijusiai mažametei nebūtų daromas psichologinis ar kitoks poveikis. „Žiniasklaidoje buvo pasirodę mažametės motinos teiginiai, kad mergaitė ima keisti ankstesnius parodymus pedofilijos byloje, kuri jau yra teisme, o pagal visame civilizuotame pasaulyje priimtas normas ji negali būti iš naujo apklausiama.

Teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės klausimas toliau aktyviai sprendžiamas Seime. Laikinoji tyrimų komisija praeitame posėdyje suformulavo užklausas, kurias, siekdami gauti papildomos informacijos, pateikė atitinkamoms institucijoms. (Papildyta 10:15) N. Venckienė pasakojo, kad ne ji, o Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos organizavo mergaitės susitikimų su mama tvarką. „Jos mergaitės nesugebėjo įtikinti, kad ji norėtų grįžti į motinos aplinką.

Dalyvaudami regioninio bendradarbiavimo forume Baltarusijoje Lietuvos Seimo nariai negailėjo pagyrų Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai. Savaitgalį Maladečinos mieste vykęs Baltarusijos ir Lietuvos regioninio bendradarbiavimo forumas buvo pristatytas kaip abiejų valstybių ekonominiams santykiams gerinti skirtas renginys. Tačiau jame netrūko ir politinių pareiškimų. Pirmiausia dėmesio sulaukė Lietuvos parlamentarai.

Seimas, pažeisdamas parlamentarų mažumos teises ir neatsižvelgdamas į jos siūlymus sudaryti Seimo laikinąją komisiją, tirsiančią įvykius Garliavoje, virto nomenklatūrine despotija, mano Seimo narių grupės „Už teisingumą Lietuvoje“ atstovas Gintaras Songaila. „Buvo surinkti 47 Seimo narių parašai dėl nutarimo projekto specialiai komisijai sudaryti įtraukimo į darbotvarkę. Pagal Seimo statutą tai reiškia, kad klausimas turi būti privalomai įtrauktas į darbotvarkę.

Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus Seime antradienį laukia išbandymas – parlamentarų grupės jam inicijuota interpeliacija. Interpeliaciją palaikantys opozicinių frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės ir valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai ministro reikalauja paaiškinti savo sprendimus bei veiksmų motyvus ir prisiimti atsakomybę už savo veiklą.

Tiek klaipėdiečiai, tiek Lietuvos socialdemokratai pripažįsta, kad Lietuvai yra būtinas alternatyvus dujų šaltinis, kaip viena iš sąlygų dujų rinkai mūsuose formuotis. Nors kolei kas niekas nedrįso aiškiai apibrėžti kiek Klaipėdoje galimai atsirasiančio suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo dėka atpigs dujos. Lygiai kaip, kad šiandien bent jau save gerbiantys specialistai nerizikuoja teigti kiek atsieis vartotojui galimai atsirasiančios naujos atominės elektrinės produkcija.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo paskelbė eilinių Seimo rinkimų datą. Šiemet rinkimai įvyks spalio 14 dieną. Šalies vadovė ragina Lietuvos žmones aktyviai ir atsakingai dalyvauti rinkimuose ir patiems išsirinkti pasitikėjimo vertus parlamentarus, kurie spręs jų kraštui ir valstybei svarbiausius klausimus. Prezidentės teigimu, būtina daugiau dėmesio skirti tam, kad rinkimų teise pasinaudotų kuo daugiau šalies piliečių.

30-ies Seimo narių grupė pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, prašydami ištirti, ar tai, kaip tarp Lietuvos savivaldybių yra perskirstomos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lėšos, atitinka Konstituciją. Seimo narių, atstovaujančių visoms šalies parlamento frakcijoms, nuomone, šiuo metu Biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymas pažeidžia lygiateisiškumo principą, Vilniui skirdamas 40 proc., o kitoms savivaldybėms – 86–100 proc. gyventojų sumokamo pajamų mokesčio.

Seimas nutarė, kad neišsakys pozicijos dėl Garliavoje vykstančių įvykių. Nesiimti diskutuoti apie Garliavos įvykius pasiūlė LSDP frakcija. Jie akcentavo, kad teisingumą mūsų šalyje turi vykdyti teismas, o ne politikai. Socialdemokratų siūlymui pritarė didžioji dauguma Seimo narių. Vis dėlto, kai kurie deputatai nesutiko su tuo, kad politikams nedera kištis į šiuos įvykius.

Tik nedaugelyje valstybių parlamento narių mokamos kasmetinės atostogos yra formaliai įteisintos. Taip yra kai kuriose buvusios SSRS (Rusija, Ukraina, Baltarusija, Moldova, Gruzija, Armėnija) ir buvusios Jugoslavijos (Slovėnija, Makedonija, Bosnija ir Hercegovina) respublikose. Kitų šalių parlamentarai atostogų, kurios būtų oficialiai reglamentuojamos pagal darbo teisę ar pagal kitus teisės aktus, neturi.

Ukrainos parlamentas, nepaisydamas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (PACE) raginimų, trečiadienį atmetė pasiūlymą pakeisti įstatymą, pagal kurį nuteistos buvusios šalies ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko veiksmai nebebūtų laikomi kriminaliniu nusikaltimu, skelbia „RIA Novosti“. 2011-ųjų spalį J. Tymošenko buvo skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė dėl įgaliojimų viršijimo 2009-aisiais pasirašant dujų tiekimo sutartį su Rusija.

Kauno apygardos administracinis teismas, priėmęs nagrinėti trijų Seimo narių pareiškimą, numato spręsti Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijos specialiojo plano teisėtumo klausimą. Pirmasis teismo posėdis numatytas sausio 19-ąją. Seimo narių pareiškimas buvo adresuotas Kauno rajono savivaldybės tarybai ir administracijai dėl rajono savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo patvirtintas Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos specialusis planas, teisėtumo.

Nuo 2013 metų sausio 1 d. įsigalios Seimo įteisinta nauja žemės apmokestinimo tvarka. Tai reglamentuoja trečiadienį Seimo priimtas naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymas. Už šį dokumentą balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 23, susilaikė 28 parlamentarai. Naujoje įstatymo redakcijoje įtvirtintas nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės žemės mokesčio tarifas.