Teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės klausimas toliau aktyviai sprendžiamas Seime. Laikinoji tyrimų komisija praeitame posėdyje suformulavo užklausas, kurias, siekdami gauti papildomos informacijos, pateikė atitinkamoms institucijoms.
(Papildyta 10:15)
N. Venckienė pasakojo, kad ne ji, o Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos organizavo mergaitės susitikimų su mama tvarką. „Jos mergaitės nesugebėjo įtikinti, kad ji norėtų grįžti į motinos aplinką. Nedalyvavau tuose pokalbiuose, nes mergaitė buvo atskiriama nuo manęs. Specialistės savo darbo metodų neatskleidė“, – tikino N. Venckienė.
Anot teisėjos, L. Stankūnaitė savo iniciatyva su mergaite norėjo pasimatyti tik per šios gimtadienį, vasario 19 d. „Bet tada L. Stankūnaitė išbuvo vos porą valandų. Taip pat ji norėjo bendrauti per „Skype“ programą. L. Stankūnaitė net išsireikalavo, kad per kompiuterinį pokalbį šalia mergaitės sėdėtų Vaiko teisių apsaugos atstovė. Bet tas pokalbis greitai baigėsi, nes L. Stankūnaitė pati supyko ir nutraukė pokalbį“, – pasakojo N. Venckienė.
Komisijos posėdyje teisėja atskleidė, kad mažametei buvo nupirkusi mobiliojo ryšio telefoną: „Per vieną susitikimą mergaitė pasakė tą numerį mamai, bet L. Stankūnaitė nė karto jai nepaskambino...“
N. Venckienė dar kartą pakartojo, kad sąmoningai neruošė mergaitės grįžti pas mamą: „Ji ne tik buvo seksualiai išnaudota, bet dabar yra palaužta ir psichologiškai. Kartoju, neruošiau mergaitės grįžti į tą aplinką, kur jai buvo kišami organai. Neruošiau...“, – pabrėžė Kauno apygardos teismo teisėja.
(Papildyta 09:45)
N. Venckienė pasakojo, kad mergaitės lankymo grafikas buvo sudarytas, ir tiek jai, tiek L. Stankūnaitei jis buvo žinomas: „Mergaitę siūlė vežti į policijos komisariatą, po to jau siūlė pristatyti į vieną iš Kauno mokyklų. Bet ji nenorėjo niekur važiuoti. O naudoti prievartos prieš ją nenorėjau ir negalėjau.“
Teisėja priminė pirmąjį bandymą perduoti mergaitę motinai. „Tada susirašėme su antstole ir vaiko teisėmis. Pasakiau, kad aplankyti mergaitės jos galėtų atvykti apie 16 val., kai grįšiu namo. Bet man pasakė, kad L. Stankūnaitė nesutinka. Nenorėjau, kad tie žmonės atvyktų į mūsų namus ir juose būtų tik mano tėvai, kurie yra vyresnio amžiaus ir jiems nemalonu, kai tiek daug svetimų žmonių sueina į vidų. Bet mano prašymas liko neišgirstas, antstolė su L. Stankūnaite specialiai atvyko anksčiau“, – pabrėžė N. Venckienė.
Emocijų apimta teisėja pakeltu tonu pareiškė, kad turi būti teisiami tie, kurie daužė stiklus ir pjovė duris. N. Venckienę išmušė iš vėžių Seimo narės Dalios Kuodytės klausimas, kodėl ši neatrakino durų pati: „Tokia buvo mergaitės valia. Ji nenorėjo eiti pas tą raganą (cituojama mergaitė). Durų atrakinimas yra vienas klausimas, tačiau pasakykite, kodėl jie išlaužė vartus į kiemą, jei įeiti galėjo per tam skirtus vartelius?“ – retoriškai klausė N. Venckienė.
(Papildyta 09:20)
Neringa Venckienė pasakojo, kad 2011 gruodžio mėnesio Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendime nebuvo nurodyta nieko konkretaus. „Nebuvo aiškiai aprašyta, kaip Laimutė Stankūnaitė gali bendrauti su dukra. Buvo tik įrašytas valandų skaičius. Bet L. Stankūnaitė jo nesilaikė. Ji labai retai lankėsi pas mergaitę“, – pabrėžė N. Venckienė.
Evaldas Lementauskas klausė, kiek N. Venckienei skirta nuobaudų dėl nepagarbos teismui? „Dėl išsakytų žodžių buvo net siūlyta mane atleisti. Tik Lietuvos Respublikos prezidentė tą pasiūlymą atmetė. Todėl už savo žodžius sulaukiau drausminės nuobaudos – griežto papeikimo“, – atsakė N. Venckienė.
Parlamentaras Julius Sabatauskas klausė, dėl kokių N. Venckienės bylų su ja norėta susidoroti? „Dėl to, kad ieškojau tiesos pedofilijos byloje. Iš esmės dėl daugelio bylų. Iš manęs juokėsi aukšto rango teisėjas, kuris viešoje laidoje pasakė, kad turiu atsistatydinti“, – pabrėžė Kauno apygardos teismo teisėja N. Venckienė.
N. Venckienė per komisijos posėdį dar kartą prisiminė gegužės 17 d. įvykius. „S. Vaicekauskienė atėjusi į mūsų namus liepė visus išvesti iš namų. Leido tik pasilikti mergaitei ir N. Venckienei. Mačiau, kaip mergaitei ant galvos buvo užmesta kaldrytė. Daug ko nebeprisimenu, kas tiksliai ir kokius veiksmus darė“, – pasakojo N. Venckienė.
Anot jos, tik padaryti vaizdo įrašai atsakys į visus klausimus ir nuplėš tą paslapties skraistę, kuri dar gaubia kai kurių žmonių akis.
Seimo narys Naglis Puteikis posėdžio pradžioje pasiūlė kreiptis į atsakingus asmenis, kurie įpareigotų prokurorus išieškoti iš antstolės vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti gegužės 17-osios mergaitės perdavimo mamai kadrai. Šio parlamentaro siūlymui baigti tyčiotis iš Seimo ir išsireikalauti iš antstolės Sonatos Vaicekauskienės taip reikalingus vaizdo įrašus pritarė 5 Seimo nariai, vienas buvo prieš, trys susilaikė.
(Papildyta 08:55)
Nors pertrauka praėjo, tačiau po jos kuriozai Seimo laikinojoje komisijoje tęsėsi toliau. Visiems komisijos nariams buvo išdalytas N. Puteikio minėtas straipsnis. Bet tada nuspręsta, kad vis dėlto Seimo nariams nėra tikslo nagrinėti dar vieną straipsniūkštį. „Reikia oficialiu parašu patvirtinto dokumento“, – Seimo nariui Jonui Ramonui pritarė parlamentaras Julius Sabatauskas.
Komisijai pirmininkaujantis E. Jurkevičius pareiškė, kad vaizdo medžiagos verta laukti tiek, kiek to reikės: „Būtent pagal tą vaizdo medžiagą bus priimami sprendimai, todėl nereikia skubėti. Palaukime ir tada spręsime, ką daryti toliau.“
N. Puteikis pridūrė, kad negalima leisti užgaulioti Seimo. Tik išsireikalavę vaizdo medžiagos išsaugosime mūsų pačių orumą. „Kas pasidarė, kad trys asmenys gali valdyti ir diriguoti visam Seimui“, – klausė N. Puteikis.
Komisijos darbą trumpam sutrikdė Baltijos asamblėjos salėje sėdinti moteris, kuri filmavo vykstantį viešą posėdį. „Komisija nusprendė, kad šio posėdžio viduje esantiems filmuoti negalima, todėl prašome išjungti kamerą“, – pabrėžė E. Jurkevičius. Moteris dar bandė apeliuoti į savo konstitucines teises, tačiau vis dėlto buvo sustabdyti filmavimą.
(Papildyta 08:30)
N. Puteikis pridūrė, kad jei Vidaus reikalų ministerija pasakytų, jog atsakymus gausime po 28 dienų, kaip priklauso pagal įstatymą, tai reikštų tik vieną – pasityčiojimą. Seimo pirmininkas Evaldas Jurkevičius paprašė, kad N. Puteikis kalbėtų kaip pridera parlamentarui ir nevartotų įvairių skambių pasakymų. „Bet kalbu kaip yra. Mes nesusirinkome čia tam, kad gražbyliautume“, – atkirto N. Puteikis.
Anot jo, reikalingi trys balsavimai, kurie lemtų, ar Seimo komisija kreipsis dėl antstolės atsisakymo duoti vaizdo medžiagą, taip pat į prokurorą, kuris aiškiai pasakė, kad neduos tos medžiagos ir vidaus reikalų ministro viešai išsakytai pozicijai įvertinti. Toks N. Puteikio prašymas supriešinimo komisiją. Tačiau galiausiai nutarta surasti N. Puteikio minimus straipsnius žiniasklaidoje, juos atspausdinti ir išdalyti komisijos nariams. Tam padaryta 10 min. pertrauka.
(Papildyta 08:10)
Vakar Balsas.lt rašė, kad Seimo laikinoji komisija greičiausiai nepamatys vaizdo medžiagos, kas vyko per Garliavos šturmą. Įraše turėtų būti užfiksuota, kaip buvo atliktas mergaitės perdavimas jos motinai Laimutei Stankūnaitei ir kaip N. Venckienė neva sužalojo policijos pareigūną, kuo ją kaltina Generalinė prokuratūra. Gegužės 17-osios dramą įamžinusi antstolė vaizdo įrašo jiems duoti neketina, mat visi įrašai – ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Komisijos jau du kartus apklausta Neringa Venckienė jai keliamus kaltinimus neigia ir vadina juos bandymu su ja susidoroti. Ji tvirtina, kad filmuota medžiaga paneigtų daugelį jai metamų kaltinimų, komisija paprašė Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių institucijų, prokurorų ir antstolės, kad ją pateiktų iki rytojaus. Vidaus reikalų ministras komisijai medžiagos duoti neketina. Antstolė atsakymas – kad filmuotos medžiagos Seimo nariams ji duoti ir nenori, ir negali. Ikiteisminį tyrimą kuruojantys pareigūnai žada apsvarstyti parlamentarų prašymą, bet tikimybė, kad komisijos nariams bus leista peržiūrėti įrašą – maža.
Reikalavo įrašų
Komisija pritarė siūlymui kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją, Generalinę prokuratūrą ir teismo sprendimo vykdymu pasirūpinusią antstolę Sonatą Vaicekauskienę, kad gautų vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas gegužės 17 dienos šturmas Garliavoje, kai Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra buvo perduota biologinei motinai.
Per penktadienio posėdį tikimasi pabaigti N. Venckienės apklausą. Tuo tarpu siūlymui papildomai į apklausą kviesti prokurorą nebuvo pritarta. Generalinio prokuroro Dariaus Valio kvietimui į komisiją taip pat nebuvo pritarta.
Balsas.lt primena, kad komisija praėjusiame posėdyje pritarė Evaldo Lementausko siūlymui gauti teismo sprendimą, kuriuo vadovavosi N. Venckienė, kuriame buvo apibrėžta apie draudimą naudoti smurtą perimant mergaitę.
Taip pat buvo pritarta ir jo siūlymui dėl galimų papeikimų N. Venckienei kreiptis į Teisėjų savivaldos institucijas. Be to, buvo nuspręsta išsiaiškinti, kokia medžiaga vadovavosi Generalinis prokuroras, kai teikė kaltinimus N. Venckienei dėl Panevėžio teismo teisėjų tarybos įžeidimo.
Dalios Kuodytės siūlymui siųsti paklausimą LAT pirmininkui G. Kryževičiui, kad jis pakomentuotų teisėjos N. Venckienės teiginį, kad su ja norima susidoroti, buvo pritarta. Komisija taip pat pritarė Arūnės Stirblytės siūlymui išsiaiškinti, kas sudarė mergaitės susitikimų su motina tvarką, kaip ji turėjo būti vykdoma ir pan.
