parlamentarai

Nepaisant pernai galiojusių ribojimų, susijusių su koronavirusu, parlamentarų išlaidos smarkiai nesiskyrė nuo 2019 metais panaudos sumos. Tuomet parlamentinei veiklai išleista 1 mln. 451 tūkst. eurų. Praėjusių metų lapkritį pradėję dirbti per pusšimtis Seimo naujokų gana aktyviai įsitraukė į šį procesą. Dauguma jų per pusantro mėnesio spėjo išleisti daugiau kaip po 1 tūkst. eurų, o ketvirtadalis panaudojo maksimalias sumas – daugiau kaip po 1800 eurų.

Antradienį Lietuvos Seimas pirmą kartą pradėjo nuotolinį plenarinį posėdį. Daliai parlamentarų kilo nesklandumų jau tvirtinant darbotvarkę, du Seimo nariai atvyko į posėdžių salę ir piktinosi, kad negali dirbti įprastu būdu. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nuotoliniam posėdžiui pirmininkavo iš nuolatinės darbo vietos plenarinių posėdžių salėje, tačiau kiti parlamentarai dirbti salėje negalėjo.

Antradienį pirmą kartą rengiamas nuotolinis plenarinis Seimo posėdis. Sprendimą dirbti nuotoliniu būdu dėl koronaviruso grėsmės praėjusią savaitę priėmė Seimo valdyba. Nuotoliniai Seimo posėdžiai vyks naudojant „Microsoft Teams“ platformą. Prieš pradėdami darbą parlamentarai privalės tapatybę patvirtinti naudodami mobilųjį elektroninį parašą arba „Smart-ID“ programėlę. Prieš kiekvieną balsavimą jie privalės ir nusifotografuoti.

Trys Seimo opozicinės frakcijos trečiadienį apkaltino valdančiuosius diktatu ir paliko plenarinių posėdžių salę. Taip valstiečių, socialdemokratų ir darbiečių frakcijos reagavo į antradienį ir trečiadienį Seimo vicepirmininkų iš valdančiosios daugumos sprendimus perbalsuoti dėl kai kurių teisės aktų.  Antradienį perbalsavimas paskelbtas priimant Seime kitų metų biudžetą, kai daugiau kaip pusė parlamentarų pritarė papildomam beveik 46 mln. eurų skyrimui mokslui ir švietimui.

Pirmąją naujų metų savaitę parlamentarai išbandys naują nuotolinio darbo Seime sistemą ir pagal poreikį bus pereinama prie darbo per nuotolį, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Jungtinė Karalystė vis dar nėra įdiegusi visų reikalingų sudėtingų IT sistemų ir uostų infrastruktūros, kad būtų užtikrinta sklandi veikla po „Brexito“, šeštadienį paskelbtoje ataskaitoje įspėjo britų parlamentarų grupė. Tarppartinė įstatymų leidėjų grupė „Ateities santykių su Europos Sąjunga komitetas“ („Committee on the Future Relationship with the European Union”) paskelbė pranešimą po ketvirtadienį vaizdo ryšio priemonėmis surengto posėdžio.

Kai kuriems ekonomistams Lietuvai siūlant įsivesti cukraus mokestį – 1 euro akcizą už 1 kilogramą cukraus, valdantieji tikina tokio mokesčio neplanuojantys. Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijai vadovaujantis Kastytis Patiejūnas mano, kad cukraus akcizo įvedimas galėtų padaryti didžiulę žalą cukraus sektoriuje dirbančioms įmonėms, pranešė lrt.lt.

Susitikimus su kandidatais į ministrus baigęs prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Vyriausybės formavimą aptars su paskirtąja premjere Ingrida Šimonyte. „Savo nuomonę apie pateiktus kandidatus prezidentas išsakys premjerei“, – BNS sakė šalies vadovo atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Prezidentas ketvirtadienį baigė susitikimus su visais 14 kandidatų į ministrus. G. Nausėda aptarti kandidatų į ministrus su I. Šimonyte jau buvo susitikęs antradienį.

Vyriausybė yra kolegialiai atsakinga už savo darbą ir siūlyti Ministrų kabineto narius – premjero prerogatyva, teigia paskirtoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. „Aš visą laiką gyvenime turiu planą B, bet man atrodo, kad šiame procese yra labai daug spalvų, kurias vis dėl to reikėtų turėti mintyje, nes čia nėra tokio žaidimo – tinka netinka ar kažkas panašaus.

Paskirtoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė planuoja persikelti gyventi į premjero rezidenciją Turniškėse. Iš buto Antakalnyje į namą Pavilnio soduose 2019 metų pradžioje persikrausčiusi politikė sakė sprendimą priėmusi po pokalbio su Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnais dėl jų darbo sąlygų, jeigu ji liktų gyventi savo namuose, rašo „Lietuvos rytas“. „Įvertinusi visas šias aplinkybes priėmiau sprendimą keltis į premjero rezidenciją, nors pati rezidencija mano asmeniniams poreikiams...

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su likusiais keturiais kandidatais į ministrus. Šalies vadovas kalbėsis su konservatorių kandidatais į vidaus reikalų, energetikos, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrų postus – Agne Bilotaite, Dainiumi Kreiviu, Arvydu Anušausku ir Gabrieliumi Landsbergiu. Iki šiol prezidentas susitiko su 10 iš 14 kandidatų į ministrus. Antradienį G. Nausėda aptarti kandidatų į ministrus buvo susitikęs su paskirtąja premjere Ingrida Šimonyte.

Seimo valdyba antradienį pritarė Seimo statuto pataisoms, numatančioms išsamią tvarką, kaip organizuoti nuotolinį parlamento darbą. „Iš esmės pritariame statuto pakeitimo projektui, prašome dar pakoreguoti dėl apskundimo tvarkos, ir jį per šiandieną ir rytojų, valdybos formate pakoregavę, registruosime“, – per valdybos posėdį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Valdybos nariams užkliuvo statuto pataisų projekte numatyta nuotolinio posėdžių apskundimo tvarka.

Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai vadovaus konservatorius Kęstutis Masiulis. Kaip antradienį pranešė Seimas, jis komisijos posėdyje išrinktas balsų dauguma. Pagal Seimo statutą, komisijos pirmininko kandidatūrai dar turi pritarti Seimas.

Kitą savaitę suplanuoti plenariniai Seimo posėdžiai vyks, tačiau ketinama imtis papildomų saugumo priemonių, taip pat žadama skubinti nuotolinio Seimo darbo įteisinimą. Taip sutarta penktadienį per Seimo vadovybės nuotolinį pasitarimą. „Kitą savaitę Seimo posėdžiai vyks, viskas bus, kaip numatyta“, – BNS sakė parlamento vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė Ingridos Šimonytės kandidatūrą į premjerus. Pasak jo, pirmasis būsimosios Vyriausybės uždavinys – sumažinti neigiamus pandemijos padarinius sveikatos sistemai, ekonomikai, kultūrai bei verslui. Visgi Nausėda pabrėžia, kad vien Šimonytės indėlio tam neužteks, reikės ir stipraus būsimųjų ministrų įsitraukimo. Tiesa, ketvirtadienį Seime gerokai daugiau naujienų.

Valdančiųjų siūlymas įteisinti galimybę Seimui dirbti nuotoliniu būdu, ketvirtadienį įstrigo posėdžių salėje. Konservatoriui Andriui Vyšniauskui vos pateikus šį projektą, valstiečių atstovas Tomas Tomilinas paprašė pertraukos iki kito posėdžio. Tokiu būdu nebuvo baigta net projekto pateikimo procedūra.

Seime vis dažniau fiksuojami koronaviruso atvejai. Neseniai paaiškėjo, kad užsikrėtė ir parlamentaras Jonas Varkalys, kuris dar praėjusį penktadienį dalyvavo naujojo Seimo prisaikdinimo ceremonijoje ir kontaktavo su kitais kolegomis. Nustatyti kontaktai, tačiau asmenims izoliuotis nėra privaloma. Toks sprendimas sukėlė įvairių diskusijų viešojoje erdvėje. Antradienį „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ buvo diskutuojama dėl šio atvejo.

Svarstoma galimybė privatizuoti Seimo viešbutį, teigia parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Labai rimtai svarstoma tokia idėja“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė ji. „Mano nuomone, galbūt šis klausimas yra pribrendęs“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen. Parlamento vadovė tvirtino, kad rengiamos atitinkamos Seimo statuto pataisos. „Ruošiamas paketas statuto pakeitimų. Tai visos valdančiosios koalicijos bendras darbas“, – teigė ji.

Po aštuonerių metų į valdžią sugrįžus konservatoriams bei liberalams, buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad naujosios valdžios laukia trys rimti iššūkiai. Be to, D. Grybauskaitė priduria, kad nueinanti valdžia išvaistė pinigus, todėl dabar skola yra bene rekordinė. Apie tai, kokių pokyčių galime sulaukti atėjus į valdžią naujai išrinktai valdžiai, kalbėjome su D. Grybauskaite. Sveiki, prezidente.

Seime įregistruota 13 pirmųjų siūlymų 2021 metų biudžete rasti papildomų lėšų įvairiems projektams. Parlamentarai norėtų papildomų pinigų sporto ir sveikatingumo kompleksams, gimnazijų, dvarų, ligoninių remontui.   Pasiūlymus biudžeto projektui pateikė iš Plungės kilęs liberalas Jonas Varkalys, siūlantis rasti 7,533 mln.

Pasibaigus karantinui, Seimo nariai ėmė leisti parlamentinei veiklai skirtas lėšas, ypač padaugėjo išlaidų suvenyrams, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Anot jos, trečią ketvirtį – liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais – parlamentarai išleido beveik 364 tūkst. eurų, tai yra 76 tūkst. daugiau nei antrą ketvirtį. Iš viso šiemet parlamentinei veiklai panaudota per 944 tūkst. eurų.

Pernai 44 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai Lietuvoje valdė 101, tai yra kas dešimtą, žiniasklaidos priemonę, nurodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) prižiūrima žiniasklaidos stebėsenos svetainė www.stirna.info.

Seimo etikos sargai nusprendė, kad parlamentarams kolegas įžeidinėti ir žeminti galima nepažeidžiant etikos, jeigu tam yra svari priežastis. Aušrinė Armonaitė valstietį pavadinusi šūdo gabalu, pripažinta nepažeidusi etikos. Kai kurie parlamentarai sako, kad šis sprendimas atveria Pandoros skrynią, ir leidžia politikams vieni kitus vadinti įvairiausiais epitetais. „Siūlau, iš karto balsavimui siūlymas toksai: pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitai.

Parlamentarai ketina įsteigti naują apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę, jis būtų skiriamas už parlamentarizmo ir demokratijos puoselėjimą. Antradienį 46 Seimo nariai balsavo už Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo projektą po pateikimo, niekas nebuvo prieš, vienas susilaikė. Toliau projektą svarstys parlamento komitetai.

Statistinis kandidatas į Seimą yra aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų.  Tokį statistinio kandidato portretą sudarė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), surinkusi duomenis apie kandidatų išsilavinimą, šeiminę padėtį, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis, informaciją apie turimus teistumus.

Nuo Seimo kadencijos pradžios du trečdaliai parlamentarų – 100 iš 154 – paskelbė bent po vieną susitikimą su interesų grupėmis ir registruotais lobistais.

Perrinkimo į Seimą siekia daugiau nei 94 proc. dabartinių parlamentarų. Kaip trečiadienį pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), būti perrinkti rudenį vyksiančiuose rinkimuose siekia 132 iš 140 Seimo narių, aštuoni jų nusprendė naujos kadencijos nebesiekti. Prieš ketverius metus Seimo rinkimuose dalyvavo beveik tiek pat – 127 iš 139 arba 91,4 proc. ankstesnės kadencijos parlamentarų.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) į Baltarusiją siųsti siūlo devynis parlamentarus, jie vyks tik gavus patvirtinimą, kad bus įleisti, sako URK pirmininkas Juozas Bernatonis. „Pasiūlėme delegacijos sudėtį. Data vykimo ir programa bus derinama su Užsienio reikalų ministerija, nes kol kas neturime garantijų, kad ta delegacija bus įleista“, – BNS sakė J. Bernatonis. Jis teigė, kad yra sunku pasakyti, kada vizitas vyks, nes tai priklauso ne nuo Lietuvos.

Vienas iš keturių Europos Parlamento narių iš Lietuvos (3 iš 11) skelbia apie savo susitikimus su lobistais ir interesų grupėmis. Lietuvos atstovai užima 19 vietą iš 27 pagal susitikimus viešinančių europarlamentarų dalį, rodo „Transparency International“ Europos Sąjungos skyriaus pirmą kartą atlikta apžvalga. Kas trečias EP narys (259 iš 704) paviešino po bent vieną tokį susitikimą.

Kandidatas į aplinkos eurokomisarus Virginijus Sinkevičius su didžiausiais iššūkiais gali susidurti dėl menkos patirties, o Europos Parlamento klausymuose sudėtingiausi gali būti klausimai žuvininkystės srityje, sako Lietuvos europarlametarai.

Korupcijos byloje įtariamaisiais tapusių teisėjų atleisti Seimas neskuba. Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino likimą parlamentarai veiningai atidėjo rudeniui. Politikai bijo, kad jų posėdyje nepasirodžius pačiam teisėjui ar jo advokatams šie vėliau Parlamentą, o gal ir Lietuvą Starsbūre užverstų skundais. Apie tai, kad Lietuva gali būti apskųsta dėl žmogaus teisių pažeidimų, Seimo nariams dėstė ir kito įtariamuoju tapusio teisėjo – Egidijaus Laužiko advokatas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad sprendimas grąžinti Rusiją į Europos Tarybos parlamentarų forumą pakerta šios organizacijos autoritetą. „Tai pakerta, aš manau, tos organizacijos autoritetą, tai yra žala padaryta“, – antradienį Žinių radijui sakė ministras. Taip jis kalbėjo Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai antradienį nusprendus leisti Rusijos leidėjų delegacijai sugrįžti į šią instituciją.

Beveik ketvirtadalis viso pasaulio nacionaliniuose parlamentuose dirbančių žmonių yra moterys, po to kai pernai buvo padaryta daugiau pažangos siekiant užtikrinti lyčių lygybę, antradienį paskelbė Tarpparlamentinė Sąjunga (IPU). 1889-aisiais įkurta IPU yra viena seniausių pasaulio tarptautinių organizacijų. Ji ištisus dešimtmečius stebi, kiek moterų išrenkama į nacionalinius parlamentus. 1995 metais vos 11,3 proc. visų pasaulio parlamentarų buvo moterys.

Pirmąjį šių metų pusmetį Seimo nariai parlamentinėms reikmėms išleido 584 tūkst. eurų, didžiąją dalį šios sumos sudarė transporto eksploatavimo, priežiūros ir remonto išlaidos. Dauguma parlamentarų išnaudojo beveik visą leistiną mėnesio limitą, tačiau, kaip ir pernai, du Seimo opozicijos atstovai šių lėšų visiškai nenaudojo.

Seimui antradienį atsisakius tirti didelių žemės plotų įsigijimą, opozicija pareiškė, kad rankų nenuleis ir subūrė Seimo laikinąją darbo grupę, savarankiškai ieškosiančią atsakymų į klausimus dėl žemgrobystės atvejų, žemdirbių kreditavimo, prekybos trąšomis ir technika. „Ieškosime atsakymų į maždaug tuos pačius klausimus, kurie buvo kelti siekiant sudaryti tyrimo komisiją.

Per pirmus kadencijos metus Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido 1,17 mln. eurų. Dauguma jų panaudojo visą galimą sumą arba beveik visą, keli išleido mažiau nei tūkstantį eurų. Tuo metu neseniai mandato atsisakęs Kęstutis Pūkas esą dėl ligos nedalyvaudamas Seimo posėdžiuose leido parlamentinei veiklai skirtus pinigus, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos informacija. Jos duomenimis, K. Pūkas pernai parlamentinei veiklai panaudojo 9763 tūks. eurų, o maksimali galima suma – 9874 eurai.

Kilęs triukšmas dėl Minske vykusioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinėje Asamblėjoje (PA) blokuotos rezoliucijos Astravo klausimu Lietuvai išėjo į naudą, sako delegacijos šioje Asamblėjoje atstovai. „Tai, kad ji buvo išimta iš darbotvarkės, susilaukė labai didelio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio, o taipogi ir paties Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos atskiro paminėjimo Lietuvai apie būtent statomą atominę elektrinę.

Seimo nariui Kęstučiui Pūkui susirgus įstrigo laikinosios Seimo komisijos darbas. Komisija turėjo antradienį pateikti parlamentui išvadą, ar tenkinti generalinio prokuroro prašymą panaikinti K.Pūko imunitetą, kad jis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl seksualinio priekabiavimo.

Lapkričio 14 dieną darbą pradėję naujieji Seimo nariai skaičiuoja jau antrosios darbo sesijos paskutines dienas. Pirmą kartą į Seimą išrinkti parlamentarai tikina, kad darbas nėra būtent toks, kokio tikėjosi. Liberalas ir buvęs Kultūros ministras Arūnas Gelūnas džiaugiasi, kad opozicijai į politinius žaidimus įsivelti netenka. O valstietis Robertas Šarknickas stebisi Seimo posėdžių salėje skambančiomis patyčiomis.

 Šiuo metu yra likę du parlamentarai, kurie neįvykdė pareigos užpildyti anketas gauti leidimą dirbti su slapta informacija, teigia Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Dabar yra likę dar du“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovas. Anot jo, šių Seimo narių pavardės neskelbtinos. „Vienas Seimo narys pagal kvotas netenka posto ir jam nebėra prasmės kreiptis, o kitas Seimo narys kaip daug metų nesikreipė, taip ir šį kartą nesikreipia“, – tvirtino V.Pranckietis.

Portalas tv3.lt nusprendė patikrinti, kaip parlamentarai įsigilinę į Darbo kodekso pataisas. Ar vieningai balsuojantys valstiečiai supranta, už ką pasisako. O gal tik vykdo susitarimą, per daug nesukdami galvos? Konkretaus atsakymo išgirsti nepavyko – kas lygino Darbo kodeksą su biochemijos procesais, kas turėjo problemų prisiminti vakar vykusią diskusiją.

Ketvirtadienį Seimas antrą kartą planuoja balsuoti, ar leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn konservatorių Mantą Adomėną, ar ne. Laikinoji tyrimo komisija siūlo Seimui panaikinti šio politiko teisinį imunitetą. Antradienį posėdžiavusi komisija tokį sprendimą priėmė šešiems komisijos nariams balsavus už, keturiems prieš ir dviem susilaikius. Kadangi balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirstė po lygiai, lėmė komisijos vadovės balsas.

Seimo nariai antradienį diskutuos, kaip stabdyti emigraciją ir gerinti demografinę padėtį. Pustrečios valandos numatytoje diskusijoje plenarinio posėdžio metu kalbės premjeras Saulius Skvernelis, sambūrio „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ nacionalinio komiteto pirmininkas Krescencijus Stoškus, Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovė Vladislava Stankūnienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, migracijos ekspertas Dainius Paukštė, Sei...

Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui palikti konservatoriui Mantui Adomėnui teisinę neliečiamybę šmeižto byloje. Už rezoliuciją, kuria neleidžiama traukti M.Adomėno baudžiamojon atsakomybėn, balsavo 15 Seimo nariai, prieš buvo 46 parlamentarai ir 12 susilaikė, tad neužteko balsų jai priimti. Rezoliuciją, kuria siūloma netenkinti generalinio prokuroro Evaldo Pašilio prašymo naikinti M.Adomėno imunitetą, pateikė laikinoji Seimo komisija.

Antradienį Seimas baigė priimti biudžetininkų atlyginimų skaičiavimo tvarką reguliuosiantį įstatymą. Tai pirmas toks įstatymas, nes iki šiol jiems mokėta, remiantis Vyriausybės nutarimu. Įstatymas palies apie 180 tūkst. žmonių - socialinius, kultūros darbuotojus, mokytojus, jų padėjėjus, trenerius, psichologus, savivaldybių darbuotojus, kurie nėra valstybės tarnautojai, kitus.

Seime netrūksta naujų veidų, tad ir turtingiausiųjų politikų sąrašas keičiasi radikaliai. Galbūt nenustebins sąraše esančių Ramūno Karbauskio ar Kęstučio Glavecko uždirbti turtai, tačiau dvidešimtuke ir nemažai pirmą kartą sėdinčiųjų Seimo kėdėje. Turtingiausių Lietuvos žmonių žurnale TOP 500 įvertinti ne tik Lietuvos verslininkų, bet ir dabartinių Seimo narių pinigai. Žinoma, išskyrus R. Karbauskį, likusieji į minėtąjį „penkišimtuką“ net nepatenka.

Grupė parlamentarų įregistravo pataisas dar neįsigaliojusiam praėjusią kadenciją priimtam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, siūlydami grįžti prie konservatyvios įstatymo versijos – riboti sukuriamų embrionų skaičių. Projektą teikia 57 Seimo nariai – didžioji dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, taip pat keli konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai.

Seimas antradienį planuoja nustatyti politikų, teisėjų, pareigūnų ir tarnautojų atlyginimus kitąmet lemiansiantį bazinį dydį. Vyriausybė siūlo 2017 metais darbo užmokestį šioms kategorijoms asmenų skaičiuoti naudojant tą patį bazinį dydį, kaip ir šiemet, tai yra 130,5 euro. Vyriausybė prašė, kad projektas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, tačiau parlamentas su tuo nesutiko.

Daugelis parlamentarų siūlymų dėl papildomo kai kurių sričių finansavimo 2017 metais iš valstybės biudžeto tikriausiai atsidurs šiukšlių dėžėje. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, trečiadienį net nesvarstęs nei senosios, nei naujosios kadencijos parlamentarų siūlymų ir komitetų išvadų, pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui, kurį parengė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, ir teikia jį svarstyti Seimui.