Seimo pirmininkas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Viktoras Pranckietis pasidžiaugė, kad valstiečiai vakar balsuodami buvo vieningi. Tačiau pabandęs įvardinti, kokioms pataisoms nepritarta, pasimetė.
„Nepritarta yra tam, kad apginti visas profsajungas, kadangi nenustatyta, kas tai yra profsąjungų vadovybė. Toliau... nepritarta yra... Kas ten dar tokio buvo svarbaus? Kad... kad nepritarėme ir... Žodžiu, kas nebuvo sutarta, tam ir nepritarėme. O visi, kurie buvo sutarti punktai, mes laikėmės to principo“, – konstatavo „Žinių radijui“ Seimo pirmininkas. Savo ruožtu Seimo nariai pateikė dar įdomesnių atsakymų.
Sako, kad reikia taisyti, bet nežino, ką
Valstiečių atstovas Petras Valiūnas, paklaustas, kurios pataisos vakar jam pasirodė svarbiausios, prakalbo apie blogybes ir negeroves. „Sunku pasakyti, kas svarbiausia. Svarbiausia, kad viskas pavesta ir Trišalė taryba spręs. O čia yra ir blogybių, ir negerovių. Ir dėl to trumpo įspėjimo prieš kelias dienas. Aišku, čia yra negerai. Kompleksinis derybos objektas toje Trišalėje taryboje.
Aš irgi ir teigiamai, ir neigiamai mačiau. Kai kurie darbuotojams yra nelabai palankūs punktai. Bet aš manau, kad Trišalė taryba toliau tęs darbą ir tas problemas spręs. Nes taip negali būti <...>. Iš karto jau daug yra pataisų ir siūlymų. Trišalė taryba rinksis dažnokai ir, manau, kad viskas čia dar pasitaisys“, – sakė parlamentaras.
Paprašytas paaiškinti, kokias konkrečias problemas reikia taisyti, P. Valiūnas atsakė: „Nu suprantat, aš visą laiką darbuotojų pusėje. Tai čia reikėtų panagrinėti tas silpnąsias vietas, kad būtų didesni saugikliai eiliniam darbuotojams. Kad darbdaviai negalėtų primesti jiems savo valios. Nes šiais laikais teisybę rasti teismuose, ar kur ten, yra labai sunku. Reikia jungtis į profesines sąjungas, nes pavieniai tai žmogus yra prapuolęs“, – aiškino P. Valiūnas.
Dar kartą paprašytas konkrečiau įvardinti, apie kokias vakar aptartas pataisas kalba, Seimo narys pripažino, kad ne taip paprasta. „Žinokite, reikia analizuoti. Analizuoti. Ne taip paprasta. Ten tiek yra tų pataisų, kad nespėjame visko taip išanalizuoti, nes yra niuansų. Iš pradžių yra taip, o kai įsigilini – kitaip. Tai čia nenorėčiau konkretinti kažko“, – dėstė mintis parlamentaras.
Prakalbo apie „taškinių mutacijų principą“
Egidijus Vareikis pripažino, kad dalyvavo ne visame posėdyje, mat priiminėjo svečius iš Amerikos. Tačiau dėl kai kurių pataisų balsavo. Paklaustas, kurios pataisos jam atrodė aktualiausios, Seimo narys ėmė filosofuoti apie tai, kas yra svarbu, ir kas ne. „Suprantate, negalima sakyti apie mūsų įstatymus, kas yra žmonėms svarbu, kas nesvarbu. Visas kodeksas yra svarbu. Tai pasakyti, kad šitas yra svarbiausias, aš taip nemoku“, – atsakė parlamentaras.
Dar kartą perklaustas, ar kas nors vakar jam pasirodė aktualu, E. Vareikis į Darbo kodeksą pažiūrėjo iš biochemiko perspektyvos. Ir pamatė daug problemų. „Asmeniškai manau, kad šitas kodeksas yra toks problematiškas. Matot, kodeksai, ar proceso, ar darbo, ar baudžiamasis, jie yra tokie įstatymų rinkiniai, kurie yra artimi konstitucijai. Ir jie neturėtų būti konfliktiški. Jei dabar sprendžiame, kas palanku darbo žmogui, kas palanku verslininkui, tai yra negerai. Taisyklių rinkinys negali būti mūšio laukas.
Toks kodeksas, kuris programuoja socialinį konfliktą, yra iš principo blogas. Mums reikėtų tą kodeksą kažkaip rašyti iš naujo arba pataisyti radikaliai. Iš principo jis yra taisytinas iš esmės, kad patenkintų visus. Kitas dalykas, aš kaip biochemikas pasakysiu – mes veikiame tokiu taškinių mutacijų principu.
Šitoje vietoje pakeisime, šitoje vietoje pakeisime. Bet esmės mes nepakeičiame. Lieka toks konfliktinis reikalas. Ir trečias reikalas, kad neturėtų kodeksai būti priiminėjami tokiu partiniu principu. Kad ta partija balsavo už, ta – prieš. Jei šitaip kodeksą priiminėsime, pasikeitus valdančiajai daugumai, tas kodeksas galės būti išmestas į šiukšlyną“, – sako E. Vareikis, kurio partija už kodekso pataisas vakar balsavo vieningai laikydamasi susitarimo.
Sunkiai prisimena, už ką balsavo vakar
Povilui Urbšiui kilo atminties sunkumų bandant paaiškinti, kokioms pataisoms vakar parlamentarai nepritarė. Urbšys tikino, kad Seimas nepritarė dėl kompensacijos darbuotojui, jei darbdavys reikalauja sudaryti nekonkuravimo sutartį ir įsipareigoti neturėti kitų darbinių santykių. Nors iš tiesų šiai pataisai buvo pritarta. Taip pat parlamentaras nesugebėjo prisiminti, ar pritarta pataisai dėl darbdavio veiksmų streiko metu.
Paprašytas išskirti, kas vakarykščiame balsavime buvo svarbiausia, P. Urbšys ilgai ėjo prie esmės, bet vis dėl to priėjo. Jo manymu, svarbiausias buvo punktas dėl profesinių sąjungų lyderių.
Kuris kaip tyčia nepriimtas. „Man atrodo, vienaip ar kitaip sustabdžius darbo kodekso įsigaliojimą, buvo Trišalei tarybai grąžinti 19 klausimų dėl ko kilo daugiausia diskusijų. Dėl tų 19 buvo diskutuojama, sutarta. Ir dar papildomai pateikti 9 siūlymai. Tai iš viso Trišalėje taryboje buvo apsvarstyti 28. Iš tų 28 siūlymų sutarta dėl 25. Ir kai kalba opozicija, kam ta Trišalė taryba reikalinga, kad niekas nepasikeitė, tai yra netiesa. Dėl 25 punktų buvo sutarta ir rastas bendras sutarimas, kuris išbalansuotų darbuotojų-darbdavių interesus.
Dėl 3 buvo nesutarta, kur Seimas turėjo apsispręsti. Tokiu atveju iš tų 3 tai daugiausia buvo susiję su dirbančiųjų teisių sustiprinimu. Ir suprantama, kodėl Trišalėje taryboje nebuvo surastas sprendimas. Nes darbdaviai niekada nesutiks su tam tikrais dalykais, kurie gali apriboti jų teises. Tai Seimas, kaip tautos atstovybė, turėjo visas galimybes prisiimti atsakomybes.
Tai tikrai labai yra svarbus punktas dėl profesinės sąjungos lyderių, kad darbdavys negalėtų su jais susidoroti. Nes mes iš viso turime problemą, kad bijo žmonės eiti į profsąjungas ir ginti savo interesus. Tai net rodo pilietinės visuomenės tyrimų rezultatai. Manau, tai viena iš priežasčių, kodėl pas mus profesinės sąjungos yra neskaitlingos. Todėl labai svarbu Seimui išreikšti savo politinę valią ir apsaugoti tuos žmones. Gaila, kad šito nebuvo“, – sakė P. Urbšys.
Išsamiai atsakė į visus klausimus
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas apie Darbo kodekso pataisų subtilybes kalbėjo sklandžiai ir atrodė gerai įsigilinęs į svarstytus klausimus.
Paprašytas išskirti svarbiausius momentus, taip pat kalbėjo ne itin konkrečiai, tačiau galiausiai įvardino, jo manymų, svarbiausią punktą – dėl laikinojo įdarbinimo. „Mano požiūriu svarbiausia yra tai, kad kaip Seimo komitetas, taip ir Seimas pritarė absoliučiai daugumai Trišalėje taryboje pasiektų kompromisų. Dabar kas iš to svarbiausia ir kokie tie kompromisai... Svarbesni kompromisai buvo pasiekti prieš tai. Dėl jų nebuvo vakar diskutuota. Čia vakar salėje diskutavome tik dėl tokių dalykų, dėl kurių Komitetas nepateikė bendro projekto. Komitetas didžiąją dalį diskusijų įvykdė pats ir pateikė jau vieningą projektą, dėl to nereikėjo diskutuoti.
Tik dėl tų dešimties pasiūlymų, kur komitetas nukrypo nuo Trišalės nuomonės, tada vėl grįžo į Trišalę. Septyniems surastas kompromisas, pavyzdžiui, dėl laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimo pasiektas kompromisas. Vienas iš tų daug laiko ir vargo atėmusių. Taip pat naktinio darbo reglamentavimas. Bet vakar salėje beveik nekalbėta apie tai...“, – aiškino T. Tomilinas.
