p. gylys

Premjerui Algirdui Butkevičiui atmetus partijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlytą kandidatą į vidaus reikalų ministrus Povilą Gylį, prabilo nuo Lietuvos teisėsaugos JAV besislapstanti busi teisėja ir Seimo narė Neringa Venckienė. Jos laiškas publikuotas partijos „Drąsos kelias“ internetiniame tinklapyje. „Tvarkos ir teisingumo partijai pasiūlius Vidaus reikalų ministru skirti profesorių Povilą Gylį, išlindo Lietuvos „gražuoliai”, sistemos varžteliai: Skvernelis, Čiuldė, Bruveris, Valatka.

Priešingai, negu esame įpratę, ketvirtadienio rytą prie Seimo susirinkęs būrelis miškininkų – 42 Lietuvos miškų urėdijų atstovai – ne protestavo prieš parlamentarų priimamas įstatymo pataisas, o atėjo jų palaikyti. Dėl kieme susirinkusių miškininkų net buvo pakeista darbotvarkė ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotos Miškų įstatymo pataisos buvo svarstomos pirmiausia.

Seime kovo 10 dieną šventiškai, kaip ir dera Kovo 11-osios išvakarėse, prasidėjusi jau šeštoji pavasario sesija. Tikriausiai dėl to parlamentaras Povilas Gilys ir susirūpino, kad šventiniai renginiai niekaip nedera su kalbomis apie korupciją.

 Artėjant euro įvedimui visuomenėje nerimsta aistros dėl kainų augimo. Verslininkai pasirašo sąžiningumo memorandumus, bet kainos kyla toliau. Politikai aiškina, kad tai – natūralus kainų lygio suvienodinimas Europos Sąjungoje. Viską lemia rinka Seimo Ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys tikina, kad kainų augimo vien dėl euro įvedimo nereikėtų tikėtis, tačiau kainos kils dėl kitos priežasties. „Kainos, visų pirma, dažniausiai kyla dėl įvairių rinkos pokyčių.

Nuo spalio 1 dienos mažiausias algas gaunantys darbuotojai pamaloninti 35 litais didesne minimalia alga. Ar tai suteiks jiems daug džiaugsmo, težino jie patys, o naujienų portalo balsas.lt kalbinti ekonomistai ir rinkos ekspertai minėjo, kad tie 25 litai, kurie po mokesčių pasieks minimalią mėnesinę algą (MMA) gaunančiųjų kišenes jų gyvenimo ženkliai nepagerins.

Staigus neplanuotas sąnaudų padidėjimas metams einant į pabaigą neabejotinai turės įtakos tiek verslui, tiek viešajam sektoriui, kuriems nežinia iš kur teks sukrapštyti papildomų pinigėlių.

Prof. Povilas Gylys „Ekonomika turi būti ekonomiška“ – tai tarybinis šūkis, kuris anais laikais buvo visuotinio pasityčiojimo objektas. Ir dabar tebėra. Tyčiotis yra pagrindo. Bet ne todėl, kad tas posakis yra visiškai neteisingas, o todėl, kad tai, moksliškai tariant, yra tautologija, o folkloriškai šnekant, tai „tas pats per tą patį“. Sakyti, kad ekonomika turi būti ekonomiška tai tas pats, kas sakyti, kad gražuolė turi būti graži ar kad sviestas turi būti iš sviesto.

Nuo spalio 1 d. minimalus mėnesinis atlygis (MMA) sieks 1035 Lt., o nuo sausio 1 d. 300 eurų. Toks skubotas MMA didinimas suneramino smulkiuosius verslininkus, tačiau kaip radijo stočiai „Laisvoji banga” sakė, Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys Povilas Gylys, toks žingsnis sietinas su euro įvedimu ir didesnių sunkumų sukelti neturėtų.

Seimo narys Povilas Gylys kreipėsi į Norvegijos ambasadorių Leifą Arne Ullandą, prašydamas tarpininkauti sprendžiant mažamečio sūnaus sugrąžinimo į biologinę Daivos ir Bjorno Vinjė šeimą.

Seimo "Drąsos kelio" partijos frakcijos narys 65 metų Povilas Gylys penktadienį dirbdamas Seime pasijuto blogai, jį greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę. Frakcijos kolega Valdas Vasiliauskas BNS sakė, jog P.Gylį ištiko infarktas, jis guli intensyvios terapijos skyriuje. "Infarktas, jis dabar reanimacijoje", - sakė V.Vasiliauskas. Pasiutęs blogai, parlamentaras penktadienį apie vidurdienį nuėjo į Seimo medicinos punktą, kurio darbuotojai iškvietė greitąją pagalbą.

Trečiadienį į avariją pateko Drąsiaus Kedžio ir Neringos Venckienės tėvai. Į Vytauto ir Laimutės Kedžių automobilį rėžėsi vilkikas. Netrukus po incidento pasigirdo nuomonių, esą ši nelaimė nėra atsitiktinis eismo įvykis. Tokią nuomonę ketvirtadienį Seime išsakė ir „Drąsos kelio“ partijos atstovas Povilas Gylys. „Vakar vakare Kaune įvyko avarija. Į Drąsiaus Kedžio mašiną atsitrenkė sunkvežimis. Abu tėvai sužeisti, buvo ligoninėje.

Daugiau nei prieš mėnesį spaudoje pasirodė viešas Laimutės Stankūnaitės pareiškimas, kad ji su dukra gyvena pasibaisėtinomis sąlygomis, o norint jas pagerinti mamai ir dukrai turi būti nutraukta valstybės skirta apsauga. L. Stankūnaitė teigė, kad jos ir vaiko sveikata prastėja, o santykiai su jas saugančiais pareigūnais taip pat komplikuoti. Moteris atviravo, jog nori emigruoti iš Lietuvos.

„Drąsos kelio“ frakcijos nariai sureagavo į atimtą Neringos Venckienės teisinį imunitetą. Pasak jų, antradienio Seimo posėdis yra „antipolitikos pavyzdys“, liudijantis, kad Lietuva tampa prokurorine valstybe. „Drąsos kelio“ atstovai trečiadienį negalėjo pasakyti, kur šiuo metu yra pati N. Venckienė. P. Gylys: prokurorai žemina Seimą „Vakarykštis posėdis buvo dar vienas antipolitikos pavyzdys. Gyvename valstybėje, kurios politikai nežino, kas yra valstybė.

Po dar vieno Seimo laikinosios tyrimo komisijos, sprendžiančios Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės klausimą, Seimo narys Povilas Gylys buvo pasipiktinęs, kad prokurorai atsisako parodyti komisijai gegužės 17 dienos meragaitės paėmimo operacijos vaizdo įrašą. Pasak jo, prokurorai pažemino Seimą, o komisija linksta link to, kad teisinė neliečiamybė iš N. Venckienės bus atimta.

„Drąsos kelio“ partijos atstovas Povilas Gylys pasipiktinęs generalinio prokuroro ir Neringos Venckienės bylą kuruojančių prokurorų sprendimų Seimo tyrimo komisijai, nagrinėjančiai politikės teisinio imuniteto klausimą, neparodyti garsiosios policijos darytos 2012 metų gegužės 17 dienos mergaitės paėmimo vaizdo įrašo. „Aš esu šiek tiek sumišęs ir pažemintas.

Partijos „Drąsos kelias“ atstovas Povilas Gylys dar kartą pareiškė, kad Neringos Venckienės byla turi ryškų politinį atspalvį. Jį pakeisti nuomonę dėl melagingų kaltinimų N. Venckienei priverstų tik garsioji policijos filmuota mergaitės paėmimo proceso medžiaga. Politikas tvirtino, kad patikės „spardymo“ kaltinimais tik tuo atveju, jei tai pamatys savo akimis.

Vilniaus universiteto profesorius Povilas Gylys pabrėžė, kad balsų skaičiavimo procesas tik įsibėgėja, todėl nurašyti „Drąsos kelio“ galimybes yra gerokai per anksti. Anot jo, tas faktas, kad beveik 49 proc. žmonių per apklausą neišdrįso pasakyti už ką balsavo rodo susiklosčiusią situaciją valstybėje. Ir tik dar kartą patvirtina, kad žmonės bijo laisvai kalbėti. „Tikimės, kad didžioji dalis nedrįsusių pasisakyti pasirinko partijos „Drąsos kelias“ kandidatus.

Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas skelbs sprendimą Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkui prof. Povilui Gyliui iškeltoje byloje, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl susirinkimų tvarkos pažeidimo. NDJ pirmininkui P. Gyliui iškelta administracinė byla dėl gegužės 19-ąją Vilniuje vykusios pilietinės akcijos. NDJ pirmininkas rėmė sueigos idėją ir joje aktyviai dalyvavo, bet nebuvo jos organizatorius.

Vilniaus miesto trečiajame apylinkės teisme, nagrinėjančiame Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkui prof. Povilui Gyliui iškeltą bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl susirinkimų tvarkos pažeidimo, apklausiami liudytojai. Antradienį į teismo posėdį liudyti atvyko Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius, Seimo narys Naglis Puteikis, su kuriais vestos derybos dėl mitingo rengimo, Tautos ateities forumo lyderis Algimantas Matulevičius.

Vilniaus miesto trečiasis apylinkės teismas pirmadienio rytą pradėjo nagrinėti Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininko prof. Povilo Gylio bylą dėl susirinkimų tvarkos pažeidimo. P. Gylio advokatas Julius Jasaitis paprašė liudytojais iškviesti Vilniaus vicemerą Romą Adomavičių, Seimo narį Naglį Puteikį, su kuriais vestos derybos dėl mitingų rengimo, ir Tautos ateities forumo lyderį Algimantą Matulevičių. Teismas šiuos prašymus patenkino. Pirmadienio posėdyje parodymus davė P. Gylys.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnis skelbia: „Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus<...>Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.“ Tačiau  tai, kas šiomis dienomis vyksta mūsų šalyje, kelia didžiulį susirūpinimą.

„Lietuvoje įsigali prasta praktika daryti konspektinius pranešimus, kurie trunka 25–28 minutes. Aš manau, kad tai daroma sąmoningai, kad būtų išvengta svarbiausių valstybės gyvenimo klausimų“, – po prezidentės metinio pranešimo portalui Balsas.lt sakė ekonomikos profesorius, buvęs užsienio reikalų ministras Povilas Gylys. Pritrūko konkretumo „Nebuvo laiko rimčiau aptarti žmogaus teisių pozicijos, antidemokratinės tendencijos, ekonominės, energetinės situacijos.

„Nustebino ataskaitos apimtis. 25 minučių tokio rimtam dalykui, kaip metinė ataskaita, per mažai. Per tokį laiką negali sisteminės ataskaitos pateikti“, – išklausęs antradienį Seimo plenariniame posėdyje ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus pristatytą metinę vyriausybės veiklos ataskaitą Balsas.lt sakė  ekonomikos profesorius, buvęs užsienio reikalų ministras Povilas Gylys.

Lietuvos statistikos departamentas, reaguodamas į prof. P. Gylio žiniasklaidoje paskleistus kaltinimus visuomenės klaidinimu, informuoja, kad šių metų balandžio 30 d. buvo paskelbtas realus šių metų pirmojo ketvirčio BVP pokytis – 3,9 procento, palyginti su 2011 m. pirmuoju ketvirčiu. Pranešime spaudai yra pateikta informacija, kad pokyčiui įvertinti naudojamas grandininio susiejimo metodas, leidžiantis pašalinti kainų įtaką ir atspindėti realius pokyčius.

Lietuvos valstybės aštuntosios įstojimo į Europos Sąjungą metinės jau visiškai ant nosies. Kol lietuviai ryt mėgausis raudonu skaičiuku kalendoriuje įrašyta nedarbo diena, bus prisiminta ir kita mūsų šaliai itin svarbi data. 2004-aisiais gegužės 1-ąją Lietuva tapo ES nare. Todėl kuklaus „jubiliejaus“ proga Balsas.lt nusprendė pasidomėti, kokią ekonominę naudą Lietuvai davė tie aštuoneri itin greitai praskrieję metai.

Nepaisant euro zoną ištikusios krizės, Lietuvos viešojoje erdvėje šalies įstojimas į euro zoną ir toliau yra laikomas neabejotinai siektinu tikslu. Visuomenėje trūksta diskusijų, ar Lietuvai tikrai verta stengtis įstoti į euro zoną ir kokie to trūkumai, mano ekonomistas prof. Povilas Gylys. Pinigų sąjungą lygino su laivo skendimu „Mes vis stojam (į euro zoną – ELTA) ir niekaip neįstojam.

Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) vadovas prof. Povilas Gylys išplatino pranešimą, kuriame reikalauja „sustabdyti necivilizuotą, brutalų ir neteisingą mergaitės atidavimo biologinei motinai procesą, neišsiaiškinus pastarosios tikro vaidmens pedofilijos istorijoje, šalies politinius vadovus prisiimti politinę atsakomybę už teisingumo šiose bylose užtikrinimą, iš naujo, be išankstinių nuostatų ir nevilkinant, tirti pedofilijos bylą, atnaujinti keturių žmonių žūties aplinkybių tyrimą.

Nepartinis demokratinis judėjimas (NDJ) įsitraukia į Kauno pedofilijos bylos aktyvų pilietinį stebėjimo procesą keldamas klausimą, kodėl desperatiškai ir grubiai nukentėjusiąją mergaitę siekiama atiduoti biologinei motinai, prieš tai patikimai nenustačius jos tikrojo vaidmens tvirkinimo byloje, taip pat visuomenės neinformavus apie tai, kokiomis sąlygomis gyvens iš globėjų atimta mergaitė.

Nepartiniam demokratiniam judėjimui, įkurtam šviesaus atminimo teisininko Kęstučio Čilinsko, nuo šiol vadovaus ekonomistas profesorius Povilas Gylys. Šeštadienį Vilniuje vykusio organizacijos antrojo suvažiavimo metu patvirtinta judėjimo programa, patikslinti įstatai, suformuota Nepartinio demokratinio judėjimo vadovybė. Judėjimo vadovu buvęs parlamentaras bei buvęs užsienio reikalų ministras P. Gylys buvo išrinktas iš trijų kandidatų.

Koalicijos partneriams karštligiškai tariantis, kaip užlopyti beveik milijardo litų biudžeto skylę, ir verslininkai, ir ekonomistai stebisi, kodėl biudžetas klijuojamas atskirais gabaliukais, nežiūrint į visumą.

Slovakijos, turėsiančios prisidėti milijardais eurų prie Graikijos gelbėjimo, pavyzdys puikiai įrodo, ko Lietuva išvengė, neįstodama į euro zoną. Profesorius ekonomistas Povilas Gylys tikisi, kad bent jau šis atvejis mūsų politikams atvers akis ir jie nebetemps Lietuvos į euro zonos projektą, kuris artimiausiu metu gali žlugti. „Aš labiau mėgstu kalbėti apie tai, kodėl iki šiol dar šnekame apie stojimą į euro zoną.

BTV tiesioginiame eteryje buvo diskutuojama apie socioekonomines šalies tendencijas. Savaitraščio „Veidas“ ir „Prime Consulting“ atlikta apklausa rodo, kad 87,4 proc. didžiųjų šalies miestų gyventojų krizės pabaigos vis dar nemato. Krizė baigėsi tik 7 proc. respondentų. Du trečdaliai apklaustųjų sako išleidžiantys viską, ką uždirba – buvo teigiama BTV.

Nuo 2010–ųjų rugsėjo kas savaitę būdavo įregistruojama iki 4 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Tai leido Vyriausybei girtis, neva šalies ūkis sveiksta. Tačiau pastarasis registruoto nedarbo augimas mala į miltus optimistines kalbas apie ekonomikos atsigavimą. O skaudžiausiai jis smogia bedarbiams. Žmonėms, kurių vis daugėja ir kurie dienų dienas mina darbo biržos slenksčius, tačiau išsvajoto darbo taip ir negauna.