Lietuvos valstybės aštuntosios įstojimo į Europos Sąjungą metinės jau visiškai ant nosies. Kol lietuviai ryt mėgausis raudonu skaičiuku kalendoriuje įrašyta nedarbo diena, bus prisiminta ir kita mūsų šaliai itin svarbi data.
2004-aisiais gegužės 1-ąją Lietuva tapo ES nare. Todėl kuklaus „jubiliejaus“ proga Balsas.lt nusprendė pasidomėti, kokią ekonominę naudą Lietuvai davė tie aštuoneri itin greitai praskrieję metai. Tačiau įvairių sričių specialistai pabrėžė ne tik ES naudą mūsų šaliai, bet ir pažymėjo keletą niuansų, kurie apkartino Lietuvos narystę.
Gauti pinigų – dar ne privalumas
Ekonomistas Povilas Gylys neslėpė, kad narystė ES apčiuopiamos naudos Lietuvai nedavė, todėl aštuntųjų metinių proga galima pažerti daugiau kritikos nei išsakyti liaupsių.
„Apčiuopiamos naudos Lietuva daug neturėjo. Sutinku, kad yra gerai, kai gauni pinigų. Milijardinės injekcijos pasiekė įvairias sritis, bet visada yra kita medalio pusė. Lietuva iki šiol taip ir nepajėgė išeiti iš ekonominės krizės. BVP krustelėjo šiek tiek, bet viskas ties tuo ir sustojo“, – pasakojo P. Gylys.
Anot jo, didžiausia problema yra viešojo sektoriaus stekenimas, kuris nėra laikomas ekonomikos dalimi. „Priešingai nei kitos šalys, kurios sugeba surinkti reikiamą biudžetą, Lietuvoje veikiančios viešosios institucijos nėra pajėgios gaminti viešųjų gėrybių. Tai yra pagrindinė mūsų bėda“, – pabrėžė portalo Balsas.lto kalbinamas ekonomistas.
P. Gylio teigimu, laiku priėmus tinkamus sprendimus viešajame sektoriuje, nebūtų kilę problemų su privačiu. „Naktinė mokesčių reforma buvo akivaizdi klaida. Krizės akivaizdoje didinti mokesčius – užvėrė kelius bet kokioms plėtros galimybėms. Iki šiol nesuradome sprendimų energetikos srityje. Viskas liko tik „ant popieriaus“. O visą tai rodo viešojo sektoriaus solidumo ir konstruktyvumo stygių. Žmonės atidavė sprendimų teisę valdžiai, kuri neturi fantazijos ir žinių, kad galėtų išspręsti tuos klausimus“, – kritikos strėles svaidė P. Gylys.
Kaip pavyzdį, P. Gylys pateikė emigraciją, kurios, anot jo, atsakingi asmenys nelaiko didele šalies problema. „Išvykstantys žmonės kuria turtą ir vertybes kitoms šalims, bet tai taip pat nėra laikoma ekonomikos dalimi. Stengiamės įtikti ES viršūnėlėms, tačiau tą daryti pavyksta tik mūsų žmonių sąskaita. Parenkami akcizų mokesčiai nėra adekvatūs statistinio lietuvio gaunamoms pajamoms. Bendros ES taisyklės yra gerai, bet jos turi būti pritaikytos prie konkrečios šalies galimybių“, – tvirtino P. Gylys.
Veikiau gerai, nei blogai
Pasak Politikos analizės ir tyrimų instituto vadovo Mariaus Ulozo, narystė ES yra veikiau gerai, nes vykstant ekonomikos ir politikos globalizacijos procesams pasaulyje, vieningas Europos šalių blokas yra tiesiog neišvengiamas. „Bendri, koordinuoti veiksmai gali padėti efektyviau spręsti iškylančius iššūkius, tolygiai vystyti ES valstybės nares. Tačiau tam reikia bendros vizijos, bendrų pastangų kurti Europą. Su tuo vis dar kyla daug problemų“, – teigia jis.
Pasak M. Ulozo, ES veiktų efektyviau jeigu, valstybės narės ir piliečiai vertintu bendras pastangas ne kaip suvereniteto praradimą, o savitarpio pagalbą. „Jeigu bendrai sutartos priemonės būtų tikrai įgyvendinamos nacionaliniame ir vietos lygmenyje, o įgyvendinimo monitoringas būtų skaidrus ir įtrauktų visuomenę. Ir dar labai padėtų – bendros ES futbolo (ir krepšinio) rinktinės sukūrimas. Nes jeigu negalime sutarti dėl to, kaip galime sutarti dėl švietimo, ekonomikos, žemės ūkio?!“– sako politologas.
Nemokami pietūs ir tiek
„Lietuvai Europos Sąjungą simbolizuoja trys miestai – Briuselis, Bialystokas ir Birmingemas“, – mano viešųjų ryšių bendrovės BRANDSCAPE vadovas Mindaugas Lapinskas. „Iš Briuselio gaunami pinigai – ant daugybės objektų puikuojasi užrašai, rodantys, kad jie pastatyti iš Europos fondų lėšų. Dėl Europos Sąjungos galima be sienos tikrinimų nuvažiuoti apsipirkti. Ten veikia europinės konkurencijos taisyklės, todėl yra produktų, kurie pigesni, negu Lietuvoje. Galų gale, jei čia per sunku gyventi, gali važiuoti į Birmingemą ir ten susirasi legalų darbą. Šios trys nuostatos susiformavo iš akivaizdžių pavyzdžių, o politikai nelabai ir stengiasi jas pakeisti“, – mano specialistas.
Pastaruoju metu Lietuvos užsienio politika, anot M. Lapinsko, yra kaip pilietis, kuris eina tik į tuos renginius, kur galima nemokamai pavalgyti. „Ir tas pilietis vadina tai „pragmatišku“ požiūriu. Nenuostabu, kad aptarti reikalų mūsų nebekviečia. Nors kurį laiką galvojom, kad neblogai maitina gretimuose miestuose – Minske ir Maskvoje, bet nekviečia ir ten. Todėl ES didžiajai daliai piliečių yra melžiama karvė. Su tokiu požiūriu ES marginalizuojasi Lietuvoje, o Lietuva stumiama į Europos paraštes“, – mano ekspertas.
Daugiau nuomonių apie Europos Sąjungos privalumus ir trūkumus nuo gegužės 7-osios skaitykite savaitraštyje „Balsas.lt Savaitė“.
