Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnis skelbia: „Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus<...>Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką.“ Tačiau tai, kas šiomis dienomis vyksta mūsų šalyje, kelia didžiulį susirūpinimą. Kaune sulaikinėjami pilietines akcijas rengiantys žmonės – sulaikyti ir apkaltinti nusižengimu pakanka to, kad žmonės ant gatvės grindinio kreida užrašo korektiškus užrašus ir taip reiškia nepasitenkinimą teisine sistema, kritikuoja valdžios institucijas, politikus. Kai kurie Vyriausybės atstovai nurodo kultūros žmonėms, kad jie nedalyvautų piliečių susirinkimuose ir apskritai jų vengtų.
Net keliems Lietuvos visuomenės lyderiams pradėti teisiniai procesai, kuriais siekiama nubausti juos už neva Susirinkimų įstatymo pažeidimus. Už gegužės 19 dienos protesto sueigos organizavimą prie Prezidentūros ir vaikštynes nuo S.Daukanto aikštės iki Seimo policijoje jau apklausti visuomenės veikėjai prof. Povilas Gylys ir dr. Darius Kuolys. Artimiausiu metu juos ketinama teisti. Kiek anksčiau už tariamus susirinkimų tvarkos pažeidimus jau teisiami Alvydas Medalinskas ir Nepriklausomybės akto signatarai dr. Romualdas Ozolas, prof. Bronislovas Genzelis.
Šie procesai liudija, kad pradėtas sisteminis aktyviausių Lietuvos visuomenininkų, pareigingiausių piliečių, sąmoningiausių žmonių persekiojimas. Siekiama užgniaužti taikų piliečių pasipriešinimą, išprovokuotą neatsakingų vykdomosios valdžios veiksmų, sunaikinti nuomonių pliuralizmą, suvaržyti aktyvius Lietuvos žmones, nuslopinti ištisus judėjimus. Tai visiškai neteisėta ir kategoriškai nepriimtina.
Valstybės galią prieš pilietinius judėjimus demonstruojančiųjų akcijos šokiruoja, nes jos vykdomos po bolševikinio diktato nespėjusioje atsitiesti visuomenėje. Lietuva kenčia ne nuo mintingų ir pilietinių akcijų, bet dėl jų stokos, dėl daugumos piliečių pasyvumo. Valstybės institucijų pareiga turėtų būti kaip tik aktyvinti visuomenę, sveikinti visuomeninių judėjimų lyderius, kurti kuo palankesnes sąlygas viešai nuomonių ir interesų raiškai. Ar valdžiai priimtina tik vienintelė piliečių protesto forma - bėgimas iš šalies?
Mums kelia didžiausią susirūpinimą, kad persekiojimai įgauna kryptingą sisteminį pobūdį ir vis labiau panašėja į represinį režimą. Sulaikymai, iškilių, pilietiškų Lietuvos žmonių teisinis persekiojimas už jų dalyvavimą taikiuose susirinkimuose ir reiškiamą nuomonę - visiškai prasilenkia ir su Konstitucija, ir su šiuolaikinio civilizuotumo normomis
Todėl galima teigti, jog visi šie procesai yra ne kas kita, kaip mėginimas administracinės galios demonstravimu užmaskuoti vykdomosios valdžios institucijų nepajėgumą demokratinėmis priemonėmis užtikrinti šalyje teisingumą, kai kurių teisėtvarkos pareigūnų piktnaudžiavimus, diskreciją, biurokratizmą.
Esame įsitikinę, kad išvardinti procesai, kaip ir apskritai visuomeninių iniciatyvų marginalizavimas naudojant valstybės institucijas ir jų išteklius, yra antikonstituciniai, priešingi viešajam interesui ir nesuderinami su demokratinės teisinės valstybės principais.
Atsižvelgdami į tai, mes, žemiau pasirašiusieji, kreipiamės į aukščiausius šalies vadovus, Seimo frakcijas ir primygtinai prašome imtis parlamentinės kontrolės, kitų politinių priemonių, kad būtų apgintos pilietinės žmonių teisės, nedelsiant sustabdyti antikonstituciniai veiksmai, kuriais siekiama nuslopinti viešąją valstybės gyvenimo kritiką, iniciatyvas rengti ir rinktis į taikius susirinkimus, reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Turime vilties, kad bus išviešinti neteisėtus nurodymus duodantys pareigūnai bei politikai ir pareikalauta iš jų teisinės bei moralinės atsakomybės.
Nepartinio demokratinio judėjimo Taryba
