Nuo spalio 1 dienos mažiausias algas gaunantys darbuotojai pamaloninti 35 litais didesne minimalia alga. Ar tai suteiks jiems daug džiaugsmo, težino jie patys, o naujienų portalo balsas.lt kalbinti ekonomistai ir rinkos ekspertai minėjo, kad tie 25 litai, kurie po mokesčių pasieks minimalią mėnesinę algą (MMA) gaunančių kišenes, jų gyvenimo smarkiai nepagerins.
Tačiau toks staigus neplanuotas sąnaudų padidėjimas metams einant į pabaigą neabejotinai turės įtakos tiek verslui, tiek viešajam sektoriui, kuriems teks sukrapštyti papildomų pinigėlių toms padidintoms algoms mokėti. Beje, ne po 35, o po visus 46 litus įskaitant mokesčius.
Kadangi skaičiuojama, jog MMA gauna apie 9–10 proc. dirbančių visą darbo dieną, o pridėjus tuos, kurie dirba trumpiau, susidarys per 200 tūkst. darbuotojų, tai suma išeis nemenka. Vien savivaldybėms, iš kurių apie pusei jau apribota teisė skolintis, paskutinį šių metų ketvirtį prireiks 5 mln. litų.
Negalima atmesti ir to, kad MMA padidinimas 3,5 proc. gali atrišti rankas verslui, pasižadėjusiam nedidinti kainų įvedant eurą, – juk pasirašant Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumą valdžia įsipareigojo nekeisti mokestinės sistemos, tačiau dabar akivaizdžiai didina verslininkų sąnaudas.
Tad iš kur verslas ir savivaldybės sukrapštys tuos pinigėlius ir kokios įtakos pastarasis MMA padidinimas turės jiems ir visiems mums, balsas.lt žurnalistai teiravosi ekonomikos ekspertų, politikų, verslininkų ir savivaldybių atstovų.
Verslas trumpins darbo laiką
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Žilvino Šilėno, didelėms pelningoms įmonėms, kurios jau seniai moka savo darbuotojams ne minimalų atlyginimą, pastarasis MMA padidinimas įtakos beveik neturės. Tačiau toli gražu ne visos įmonės turi iš ko didinti atlyginimus.
„Valdžia klaidingai įsivaizduoja, kad įmonėse yra prikrauti maišai pinigų ir verslininkai paprasčiausiai nenori jų atrišti arba nenori pasidalyti savo pelnu su darbuotojais. Politikai mėgsta sakyti, kad Lietuvos įmonės uždirbo tiek ir tiek milijardų pelno, bet tai visos šalies statistika. Yra pelningų įmonių, kurios uždirba didelius pinigus, bet jos jau seniai moka gerokai daugiau negu MMA. O kitos įmonės irgi privalo didinti atlyginimus, nors neturi iš ko“, – teigė jis.
Daugiausia minimalią algą gaunančių žmonių dirba smulkesnėse įmonėse, kuriose didelis darbo jėgos poreikis, o pelnai menki. Anot Ž. Šilėno, būtent joms pastarasis MMA kėlimas tikrai sukels problemų. Pašnekovas siūlo prisiminti, kokį poveikį turėjo ankstesnis MMA padidinimas. Jo teigimu, prieš kurį laiką atlikta apklausa parodė, kad atlyginimo pakėlimas nuo 800 iki 1000 litų įtakos neturėjo tik maždaug pusei įmonių.
„Tos įmonės, kurios negali perkelti sąnaudų į kainą, pavyzdžiui, dėl didelės konkurencijos arba laimėtų viešųjų pirkimų, kur kaina yra nustatyta, turi surasti vidinių resursų. Vienas iš būdų – atleisti dalį darbuotojų arba, kad ir kaip tai būtų paradoksalu, darbuotojams, uždirbantiems daugiau, mažinti atlyginimus. Taip pasielgė 17 proc. apklaustų įmonių. Dalis įmonių planavo ateityje šiek tiek kelti atlyginimus visiems darbuotojams, buvo sukaupusios tam tikrą rezervą, tačiau jį teko panaudoti MMA padidinti. Dar blogiau – maždaug ketvirtadalis įmonių dėl padidėjusios MMA sumažino investicijas“, – sakė Ž. Šilėnas.
Pasak eksperto, panašūs procesai vyks ir dabar, nes keliai yra tik trys: arba perkelti sąnaudas į kainą rizikuojant konkurencingumu, arba perskirstyti darbo užmokesčio fondą, arba nurėžti investicijas. Kita vertus, jis primena, jog dėl MMA didinimo atsiranda spaudimas kelti kitus atlyginimus.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė taip pat sako, kad verslas bus priverstas rinktis nepopuliarius sprendimus.
„Verslas šiuo metu labai pasimetęs, ypač smulkusis. Už kainų padidinimą yra didžiulės baudos, jų keisti negalime, į nuostolį dirbti – taip pat negalime. MMA nedidinti irgi negalima. Bet kai atsiduri tarp trijų skirtingų ugnių, reikia rinktis tą, kuri yra šalčiausia. Tai verslas ir rinksis – arba susitaikys su nuostoliais, arba atleis darbuotojų, arba žmonės dirbs po pusę dienos. Užuot galvojusi, kaip padėti smulkiajam ir vidutiniam versui regionuose, valdžia jį smaugia. Dokumentai rodo, kad įmonės trumpina darbo laiką, ir tai tikrai nedžiugina“, – sakė ji.
Verslininkė pridūrė, kad dėl to dalis žmonių paprasčiausiai ims krautis lagaminus ir emigruos, o tada ant likusiųjų pečių užkris dar viena bėda – „mes ne dviese išlaikysime vieną pensininką, o vienas išlaikysime du pensininkus“. „Aš suprantu, kad kažkuri partija įsirašė į programą, jog reikia pakelti algą, bet gal tada ji turėjo nepritarti Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumui ar euro įvedimui? Juk jeigu pasakai A, turi galvoti, kokį kelią nueisi iki Ž ir kokios yra pasekmės“, – svarstė D. Matukienė.
Padidinta MMA nedžiugina ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos. Jos prezidentė Evalda Šiškauskienė naujienų portalui balsas.lt sakė, kad verslui tai labai didelė staiga užkritusi našta.
„Tai labai dideli kaštai, be to, pakelta per staigiai. Pavyzdžiui, yra tinklų, kurie turi po 50–60 restoranų, arba daug darbuotojų viešbutyje, ir jiems susidaro labai didelė suma. Juk verslininkai planuoja savo biudžetus, – sakė ji. – O jeigu norima padėti mažiausiai uždirbantiems, reikia didinti neapmokestinamąjį minimumą (NPD), bet ne minimalias algas.“
E. Šiškauskienė užsiminė apie dar vieną dalyką. „Iškraipoma rinka. Į vieną viešbutį atėjo apie 40 merginų, kurios buvo siunčiamos įsidarbinti kambarinėmis, bet niekas nenori eiti dirbti. Visos prašė arba uždėti antspaudą, kad netinka šiam darbui, arba sakė, kad eitų dirbti „juodai“. Savininkė už galvos susiėmė. Vadinasi, iš esmės neteisinga sistema, jei žmonėms geriau apsimoka dirbti nelegaliai ir gauti pašalpas“, – sakė ji ir pridūrė mananti, kad pastarasis algų pakėlimas – populistinis sprendimas. „Norisi globalių, sisteminių sprendimų, nes dabar problemos iš esmės nesprendžiamos, tik laikinai užlopomos“, – kalbėjo pašnekovė.
Savivaldybės šių metų algas mokės kitais metais?
„Neįsivaizduoju“, – į klausimą, iš kur pinigų paims savivaldybės, atsakė Ž. Šilėnas. LLRI vadovas spėja, kad kai kurios savivaldybės sugebės surasti pinigų, tačiau tikrai ne visos, nes daugelis skęsta milžiniškose skolose.
Savivaldybių skolos viršija 2 mlrd. litų, iš kurių vien verslui už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas bei prekes jos skolingos daugiau negu 400 mln. litų, o tam, kad jos galėtų sumokėti padidintą MMA pavaldžių įmonių ir įstaigų darbuotojams, trims šių metų mėnesiams reikia apie 5 mln. litų.
„Bus įsiskolinimų arba nepriemokų. Galbūt gruodžio atlyginimus išmokės pavėluotai, kaip jau yra ne kartą buvę, – prognozuoja Ž. Šilėnas ir tęsia: – Jeigu jau valdžia taip norėjo padidinti atlyginimus savivaldybių ir viešajame sektoriuje, galėjo rasti kitų būdų, pasinaudodama viešajame sektoriuje taikomomis formulėmis ir metodikomis. Ir nebūtų reikėję kelti MMA visoje šalyje.“
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktoriaus pavaduotojas ir patarėjas finansų bei ekonomikos klausimais Rimantas Čapas sako, kad, nori to ar nenori, savivaldybės šiemet turės pačios sukrapštyti pinigėlių padidintai MMA „ir dar kai kam, su tuo susijusiam“, sumokėti, todėl atlyginimai gali vėluoti.
„Kai kurių savivaldybių šių metų biudžetai tokie, kad darbo užmokesčio fonde trūksta lėšų atlyginimams iki 2 mėnesių. Todėl manau, kad metams baigiantis algų mokėjimas gali būti perkeltas į kitus metus, o gal ieškos kitų būdų – gal padidins savo ir taip pradelstus įsiskolinimus verslui už atliktus darbus ir paslaugas ar pateiktas prekes“, – sakė jis. R. Čapas pabrėžė, kad atlyginimams savivaldybės skolintis negali, – joms leidžiama imti tik ilgalaikes paskolas investiciniams projektams bendrai finansuoti. „Bet jau liepos 1 dieną 30 savivaldybių iš 60 negalėjo skolintis tiems projektams, kurie vykdomi be ES paramos lėšų“, – pridūrė jis.
R. Čapas sutinka, jog dėl to, kad savivaldybės laiku neatsiskaitys su verslu, pastarajam taip pat teks patirti sunkumų, tačiau priduria, kad „galbūt savivaldybėms kaip nors pavyks išlaviruoti tuos kelis mėnesius“, o kitais metais nereikės patiems graibyti tuščiose kišenėse užsilikusių litų. „Vyko LSA prezidento Ričardo Malinausko ir finansų ministro Rimanto Šadžiaus derybos dėl 2015 metų savivaldybių biudžetų, ir ministras pažadėjo, kad visoms savivaldybėms padidintai MMA sumokėti lėšos bus numatytos kitų metų biudžete. Jos bus skirtos ir už 3 šių metų mėnesius, ir už 12 kitų metų mėnesių. Bet šių metų išlaidas kompensuos tik kitais metais“, – sakė jis.
D. Matukienė taip pat tvirtina, jog dėl to, kad kai kurios savivaldybės gali nuspręsti šiemet išmokėti padidintas algas, bet atidėti atsiskaitymą su verslininkais, verslas patirs papildomų problemų. Pasak jos, jei savivaldybės dar labiau vėluos atsiskaityti už prekes ir paslaugas, verslui tai bus dar vienas smūgis. „Norėčiau žinoti, ar yra bent viena savivaldybė, neįsiskolinusi verslui. Dėl MMA didinimo jos gali vėluoti atsiskaityti dar labiau. Verslininkams tai dar viena problema“, – pripažįsta D. Matukienė.
P. Gylys: tai populizmas, kuris gali turėti neigiamų pasekmių
Pasak ekonomikos profesoriaus ir politiko – Seimo nario Povilo Gylio, MMA padidinimas, nors ir labai menkas vertinant iš vieno žmogaus pozicijų, pavirsta milijonais, kai prisimename, kad jis palies tūkstančius žmonių. „Ir tuos pinigus iš kur nors reikia paimti, o biudžete tai nenumatyta. Kai kurios savivaldybės prasiskolinusios tragiškai. Todėl vadinu tai populizmu, o ne rimtu ekonominiu skaičiavimu, kai turėtų būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą. Ir į embargą, ir kad savivaldybės neišbrenda iš skolų, ir kad biudžete šiemet tam nenumatyta pinigų. Todėl toks lošimas viešaisiais ryšiais gali turėti neigiamų pasekmių“, – sakė jis.
Pašnekovas pritaria, kad daliai įmonių teks arba atleisti darbuotojų, arba skolintis. „Bet juk savivaldybės negali skolintis. Manau, buvo galvojama, kad 35 litai – tiek nedaug, jog nieko neatsitiks. Taip, gerom sąlygom, kai ekonomika sparčiai auga, biudžetas irgi auga, atsiranda neplaninių lėšų. O dabar aš nežinau, kaip kiekviena savivaldybė ir kiekvienas verslininkas suksis“, – mintimis dalijosi P. Gylys.
Tačiau dėl MMA padidinimo, kaip teigia pašnekovai, bus ir laimėjusių. Kas jie ir kodėl laimės – kitoje šio straipsnio dalyje.
