olafas scholzas

Vokietijos koalicinės vyriausybės delegacija antradienį išvyko į Ukrainą, pranešė naujienų agentūros AFP šaltinis, augant spaudimui kancleriui Olafui Scholzui nuvykti į Kyjivą paskui kitus Vakarų šalių lyderius.

Kiekvienas Ukrainos, Rusijos ar Vakarų lyderių pasisakymas apie karą yra po padidinamuoju stiklu. NATO lyderiai jau daugiau nei mėnesį dažnai kartoja apie nenorą, kad karas išplistų už Ukrainos teritorijos ir apie galimą atsaką Rusijai, jei ši peržengtų dar vieną „raudonąją liniją“. Ekspertai teigia, kad nedetalizavimas, koks tas atsakas būtų, yra dar vienas Vakarų ginklas prieš Kremlių, o nuolatinis kartojimas, kad tiesiogiai NATO į karą Ukrainoje nesikiš – baimės, kad Vladimiras Putinas panaud...

Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko penktadienį pranešė, kad šiaurinėje ir rytinėje Kyjivo regiono dalyje vyksta itin didelės kovos prieš Rusijos karines pajėgas. Meras savo ruožtu įspėja gyventojus, kad noras sugrįžti atgal į Kyjivą gali baigtis mirtimi, todėl civilius ragina dar šiek tiek palaukti.

Rusijos pajėgos Ukrainoje apšaudė autobusų koloną, vežusią civilius humanitarinės pagalbos darbuotojus. Pranešama, kad per okupantų įvykdytą ataką nukentėjo žmonės, yra aukų.

Du iš keturių Rusijos lėktuvų, kurie kovo pradžioje pažeidė Švedijos oro erdvę, buvo ginkluoti branduoliniais ginklais, rašo švedų žiniasklaidos kanalas TV4. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01:16 | Volodymyras Zelenskis: Rusija ruošiasi naujiems smūgiams, bet savo žemės neatiduosime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio naktiniame pranešime teigė, kad Rusijos kalbos dėl taikos derybų yra tik žodžiai, neatitinkantys realių veiksmų.

Po antradienį įvykusių taikos derybų tarp Ukrainos ir Rusijos, pastebima, kad okupantai atitraukia dalį savo karinių pajėgų iš tam tikrų teritorijų. Visgi perspėjama, kad tai nereiškia, jog Rusija nutrauks karinius veiksmus Ukrainos teritorijoje.

Rusijos karinių laivų įgulos ruošiasi smogti raketomis, pranešė Ukrainos šalies gynybos ministerija.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:54 | Kibernetinė ataka prieš telekomunikacijos bendrovę Ukraina patyrė didelę kibernetinę ataką, o pagrindiniu taikiniu tapo telekomunikacijų paslaugų teikėja „Ukrtelecom“. Visgi tvirtinama, kad situacija buvo neutralizuota ir dedamos visos pastangos, kad paslaugos būtų atnaujintos.

Europos Sąjungos lyderiai susitarėm, kad Briuselio pareigūnams bus suteikti įgaliojimai organizuoti Bendrijos bendrus dujų pirkimus, blokui patekus į keblią padėtį dėl didelių energijos išteklių kainų, tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, penktadienį pranešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas). „Nusprendėme – pirmąsyk – kad Europos Komisijai bus suteiktas mandatas vykdyti bendrus pirkimus.

Rusijos kariuomenės vadas penktadienį patvirtino, kad Rusijos kariuomenė sutelks didžiausias karines pajėgas Rytų Ukrainos Donbaso regione siekiant „visiško išlaisvinimo“.  Svarbiausi penktadienio įvykiai: 23:31 | Evakuacija iš Ukrainos miestų  Penktadienį iš Ukrainos miestų humanitariniais koridoriais iš viso buvo evakuota 7 tūkst. 331 žmogus, pranešė aukšto rango Ukrainos pareigūnas. Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk sakė, kad 2 tūkst.

Praėjo lygiai mėnuo nuo to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. JAV prezidentas Joe Bidenas pradeda vizitą Europoje ir susitikimą su aukščiausiais žemyno lyderiais. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius.

Kubanėje (Rusija) buvo atleisti iš darbo 12 vidaus kariuomenės („Nacgvardija“) pareigūnų, kurie atsisakė vykti į „spec. operaciją“ Ukrainoje. Negana to, pareigūnai nusprendė į teismą paduoti ir pačią valstybę. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00:52 | Kanada plečia sankcijas Rusijai Pasak Kanado premjero biuro atstovų, naujosios sankcijos bus taikomos 160 Rusijos parlamento narių ir tam tikrų prekių bei technologijų eksportui į Rusiją. Kanada taip pat skirs 50 mln.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, dabartinis Didžiojo septyneto (G-7) pirmininkas, pakvietė pasaulio labiausiai išsivysčiusių šalių lyderius į susitikimą dėl Ukrainos, vyksiantį kitą savaitę per ES ir NATO viršūnių susitikimus, penktadienį pranešė jo biuras. Vokiečių vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann žurnalistams sakė, kad ketvirtadienį Briuselyje vyksiančios derybos bus visų pirma skirtos padėčiai Ukrainoje aptarti ir bus „integruotos“ į anksčiau suplanuotus viršūnių susitikimus.

Rusija ir toliau tęsia negailestingą civilių bombardavimą Ukrainoje – žuvusiųjų skaičius vien Mariupolyje perkopė kelis tūkstančius. Ketvirtadienį kalbėjęs Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad būtina stiprinti kariuomenę dėl „galinčio pasikartoti didelio karo Europoje“, o JAV prezidentas J. Bidenas pažymėjo, kad V. Putinas yra kruvinas diktatorius.

Rusijos kariuomenė sumbobardavo Mariupolio dramos teatrą. Pranešama, kad viduje galėjo būti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.13 | Mariupolio miesto gatvėse – masinės kapavietės Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad situacija Mariupolyje yra blogiausia karo fronto akivaizdoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neslepia nusivylimo dėl aljanso neveiksnumo. Pasak prezidento, 5-asis NATO straipsnis dar niekada nebuvo toks silpnas, koks yra dabar.  Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.47 | V. Zelenskio susitikimas su šalių lyderiais Ukrainos prezidentas V. Zelenskis priėmė Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrus pirmininkus Kyjive.

JAV pareigūnai pirmadienį pranešė, kad Rusija paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos. Kiek vėliau JAV savo sąjungininkėms patvirtino, kad Kinija teigiamai vertina prašymą dėl karinės pagalbos Kremliui, praneša „Financial Times“. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01.08 | Rusijai trūksta grūdų ir cukraus Rusijos valdžia nusprendė taikyti laikiną grūdų eksporto į Eurazijos ekonominės sąjungos šalis (Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną ir Kirgiziją), taip pat cukr...

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per pokalbį telefonu paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną tęsti derybas dėl karo Ukrainoje, pranešė vokiečių ir prancūzų šaltiniai. „Vokietija ir Prancūzija pareikalavo iš Rusijos nedelsiant nutraukti ugnį“ ir „pabrėžė, kad bet koks šios krizės sprendinys privalo būti rastas derybų tarp Ukrainos ir Rusijos keliu“, sakė Vokietijos vyriausybės šaltinis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį perspėjo neuždrausti naftos ir dujų importo iš Rusijos, Vakarams taikant sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, sakydamas, kad tai gali kelti pavojų Europos energetiniam saugumui. „Europa sąmoningai netaiko sankcijų energijos tiekimui iš Rusijos“, – sakoma O. Scholzo pranešime. „Šiuo metu jokiu kitu būdu negalima užtikrinti energijos tiekimo Europai šilumos gamybai, mobilumui, elektros tiekimui ir pramonei.

Rusijai pradėjus atakuoti Ukrainą, įvairiuose šalies miestuose Maksimas Galkinas atvirai pasisakė esantis prieš tokius veiksmus ir nepateisinantis tokių valdžios sprendimų.  Savo poziciją vyras išreiškė socialiniame tinkle. „Nuo pat ankstyvo ryto palaikome ryšį su artimaisiais ir draugais iš Ukrainos! Negaliu apsakyti žodžiais, kaip jaučiuosi! Kaip tai įmanoma! Karas negali būti pateisinamas! Jokio karo“, – pirmąją karo dieną instagrame rašė M. Galkinas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad galimybės sudaryti naują susitarimą dėl Irano branduolinės programos „nebegalima atidėlioti“. Tokį pareiškimą jis padarė besilankydamas Izraelyje, aršiai besipriešinančiam pastangoms atgaivinti šį paktą. „Norėtume, kad susitarimas būtų pasiektas Vienoje“, – žurnalistams sakė O. Scholzas, stovėdamas šalia Izraelio ministro pirmininko Naftali Bennetto, negailinčio kritikos tarptautinėms deryboms Austrijos sostinėje.

Vokietija skiria 100 mlrd. eurų specialiajam savo ginkluotųjų pajėgų fondui ir tokiu būdu didina savo išlaidas gynybai iki daugiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), sekmadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos karinė operacija Ukrainoje yra „šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“ visai Europai „tamsią dieną“.   „Vokietija griežčiausiai smerkia šį prezidento [Vladimiro] Putino beprincipį aktą. Solidarizuojamės su Ukraina ir jos žmonėmis“, – nurodė kancleris išplatintame pranešime.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pranešė stabdantis dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, skirtą rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti, reaguodamas į Maskvos sprendimą pripažinti du prokremliškus separatistinius Ukrainos regionus. O. Scholzas pranešė paprašęs sustabdyti Vokietijos reguliavimo institucijos atliekamą dujotiekio peržiūros procesą.

Prancūzijos prezidentas  Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) „artimiausiomis valandomis“ surengs pasitarimą dėl Ukrainos krizės, sekmadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) sekmadienį pareiškė, kad Iranas gali „netrukus“ susitarti dėl naujo branduolinio susitarimo su didžiosiomis valstybėmis, bet perspėjo, kad jis bus „silpnesnis“ nei pradinis 2015 metų susitarimas. „Galime netrukus pamatyti susitarimą. Naujasis susitarimas, kuris, atrodo, bus sudarytas, yra trumpesnis ir silpnesnis nei ankstesnis“, – sakė N. Bennettas prieš savaitinį ministrų kabineto posėdį.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį per vizitą Maskvoje atsisakė Kremliuje atlikti COVID-19 testą ir pageidavo, kad tepinėlį jam paimtų vienas iš Berlyno medikų, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.    Į Maskvą atvykusiam O. Scholzui „testą atliko Vokietijos ambasados gydytojas“, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ketvirtadienį susitikęs su Lietuvos, Latvijos ir Estijos lyderiais, patikino, kad Berlynas toliau rems Baltijos šalių saugumą, regione padidėjus įtampai dėl numanomų Rusijos planų įsiveržti į Ukrainą. Rusija prie sienų su Ukraina sutelkė daugiau kaip 100 tūkst. karių, todėl Vakarų šalys nuogąstauja, kad Maskva tikriausiai planuoja įsiveržti į provakarietišką kaimynę.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Vokietija netieks Ukrainai letalinės ginkluotės. Tai jis sakė Vokietijos ARD eteryje sekmadienį – oficialaus vizito į JAV išvakarėse. „Vokietijos vyriausybė jau seniai turi aiškų nusistatymą: mes netiekiame letalinės ginkluotės krizių ištiktiems regionams, netieksime jų ir Ukrainai“, – sakė O. Scholzas. „Mano pirmtakė [Angela Merkel] šios nuostatos laikėsi, tai buvo bei išlieka teisinga“, – pabrėžė Vokietijos kancleris.

Ukraina šeštadienį sulaukė karinės pagalbos iš Amerikos. Kijevą pasiekė net 90 tonų atsakomosios karinės ginkluotės. Savo ruožtu Vokietija griežta – ne tik pati atsisako ginklus tiekti, bet ir draudžia Estijai iš Berlyno gautą ginkluotę perduoti Ukrainai. Na, o į tampai vis dar augant – dalį diplomatų ir jų šeimų iš Kijevo evakuoti rengiasi Vašingtonas. Tai vaizdai iš karinių pratybų Voroneže. Šiame ir aplinkiniuose regionuose koviniuose mokymuose dalyvauja mažiausiai 3000-iai Rusijos karių.

Naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį prieš Europos Sąjungos viršūnių susitikimą įspėjo Rusiją, kad ji sumokėtų „didelę kainą“, jei įsiveržtų į Ukrainą. „Šiomis dienomis labai susirūpinę stebime saugumo situaciją prie Rusijos ir Ukrainos sienos“, – sakė O. Scholzas pirmoje savo, kaip kanclerio, kalboje parlamentui.

Vokietijos žemieji parlamento rūmai trečiadienį išrinko socialdemokratą Olafą Scholzą naujuoju šalies kancleriu, pakeisiančiu 16 metų prie valstybės vairo stovėjusią Angelą Merkel. O. Scholzas per slaptą balsavimą užsitikrino 395 iš 707 parlamentarų palaikymą. Jis vadovaus pirmajai „šviesoforo“ koalicijai, sudarytai iš Socialdemokratų partijos (SPD), žaliųjų ir liberalios Laisvųjų demokratų partijos. „Šviesoforu“ ji pavadinta pagal partijų spalvas.

Vokietijos Socialdemokratų partija (SDP), žalieji ir liberali Laisvoji demokratų partija (FDP) pasiekė preliminarų susitarimą dėl naujos šalies vyriausybės, penktadienį po virtinės trišalių diskusijų paskelbė finansų ministras Olafas Scholzas.

Vokietija dar vienu žingsniu priartėjo prie Olafo Scholzo vadovaujamos vyriausybės, Žaliųjų partijai ir liberaliajai Laisvajai demokratų partijai (FDP) trečiadienį pareiškus, kad mėgins su jo vadovaujamais socialdemokratais sudaryti trišalę vyriausybę be kanclerės Angelos Merkel konservatorių. Atsižvelgiant į lemiamą balsą turinčių mažesnių politinių jėgų sprendimą, išaugo tikimybė, kad konservatyviajam blokui CDU-CSU teks eiti į opoziciją.

Vokietijos įstatymų leidėjai pirmadienį apklausė finansų ministrą Olafą Scholzą, rinkimų favoritą, siekiantį pakeisti Angelą Merkel kanclerio poste, vykstant tyrimui dėl jo ministerijos prižiūrimos kovos su pinigų plovimu agentūros. Vietos žiniasklaidos manymu, skandalas sukėlė nerimą sąjungininkams jo centro kairiųjų socialdemokratų partijoje (SPD), O. Scholzui prieš Vokietijos parlamento finansų komitetą stojus mažiau nei savaitė iki rugsėjo 26 dieną numatytų parlamento rinkimų.

 Visi į Vokietiją atvykstantys asmenys turės būti pasitikrinę dėl COVID-19, nebent jie yra visiškai paskiepyti ar persirgę šia infekcija, penktadienį pranešė kanclerės Angelos Merkel vyriausybė, parengusi naujas taisykles. „Nuo rugpjūčio 1 dienos visi į Vokietiją atvykstantys žmonės privalės turėti neigiamo testo, vakcinavimo ar persirgimo įrodymų“, – pareiškime nurodė A. Merkel atstovė Ulrike Demmer.

Pagrindiniai Vašingtono sąjungininkai per Didžiojo septyneto (G-7) šalių ministrų susitikimą Kanadoje šeštadienį perdavė vieningą šoko ir nerimo žinią, paragindami JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) panaikinti didelius metalų importo muitus. Pasaulio ekonomikai priartėjus prie visapusiško prekybos konflikto, ginčas turi tęstis ir kitą savaitę Kvebeke Kanadoje įvyksiančiame G-7 viršūnių susitikime, kur D. Trumpas susitiks su kitais valstybių vadovais.

JAV leidinys „The Wall Street Journal“ sužinojo apie Vokietijos norus „atsikratyti“ numatomų ar jau veikiančių griežtų sankcijų Rusijai. Jau artimiausiu metu valdžia turėtų kreiptis į Donaldą Trumpą su prašymu „atleisti vokiečių verslą“ nuo dalyvavimo sankcijų Rusijai taikyme, tvirtinama leidinyje.

Šeštadienį tūkstančiai Vokietijos miesto Hamburgo gyventojų išėjo į gatves protestuodami prieš neonacių eitynes. Šalies naujienų portalas „Deutsche Welle“ skelbia, kad kontrdemonstrantai padegė mieste pastatytas barikadas, kurios turėjo apsaugoti nuo dešiniųjų radikalų eitynių. „Mes esame vieningi, - susirinkusiems dalyviams sakė Hamburgo miesto meras Olafas Scholzas. – Mes didžiuojamės būdami kosmopolitišku miestu.

Vokietijos socialdemokratai (SPD) apkaltino šalies gynybos ministrą Franzą Josefą Jungą  provokacija. Krikdemas F.J. Jungas dar kartą patvirtino, kad, reikalui esant, įsakytų numušti teroristų užgrobtus lėktuvus virš Vokietijos teritorijos, rašo "Die Welt". Šis jo pareiškimas įžiebė naują diskusijų, minėtu klausimu, ugnį.

Aštresnio žodžio nevengiantis Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) trečiadienį (07.02) sukėlė tiek savo kritikų, tiek artimų sąjungininkų pasipiktinimą, kai užsipuolė vokiečių europarlamentarą. Atsakydamas į vokiečių socialdemokrato Martino Schulzo (Šulco) kritiką jis pareiškė, kad šis būsimame filme turėtų vaidinti nacių koncentracijos stovyklos prižiūrėtoją.

Gerhardo Schroederio (Gerhardo Šrėderio) Socialdemokratų partija (SDP) sekmadienį pasiekė labai reikalingą regioninių rinkimų pergalę, kuri, kaip tikisi kancleris, sustiprins jo pozicijas valdančiojoje šalies partijoje, kurią krečia nesutarimai dėl verslui palankių ekonominių reformų.

Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrioderis), užsienyje vis labiau ignoruojamas dėl prieštaravimo karui Irake, sekmadienį (02.02) ir namuose neteko dalies valdžios bei autoriteto po žeminančio pralaimėjimo dviejų žemių rinkimuose.