olafas scholzas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį paragino Europos Sąjungą imtis skubių veiksmų reformuojant jos elektros energijos rinką, sakydamas, kad pokyčiai labai reikalingi siekiant sumažinti sparčiai kylančias elektros kainas. Kalbėdamas spaudos konferencijoje po derybų su Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES, O. Scholzas sakė, kad „visiškai sutinkame, jog reikia imtis skubių veiksmų“ reformuojant rinką.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pažadėjo ryžtingai remti Ukrainą ir kitas kandidates į Europos Sąjungą, tačiau pabrėžė, kad norint išplėsti bloką iki „30 ar 36 narių“, reikės įgyvendinti reformas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė pritariantis tam, kad būtų panaikinta Europos Sąjungos šalių veto teisė svarstant užsienio politikos ir mokesčių Tsričių klausimus, taip siekiant paspartinti bendrų sprendimų priėmimą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį patikino Kyjivą, kad jo šalis rems Ukrainą, kiek reikės. Šį pažadą kancleris išsakė Ukrainai minint Nepriklausomybės dieną, šįmet sutampančią su Rusijos invazijos pradžios pusės metų sukaktimi. „Vokietija... tvirtai stovi petys į petį su Ukraina – šiandien ir tol, kol Ukrainai reikės mūsų paramos“, – sakė O. Scholzas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame vaizdo įraše.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pozuodamas nuotraukoms netikėtai suvokė stovįs šalia dviejų pusnuogių moterų, kai jos staiga nusimetė marškinėlius. Šios dvi protestuotojus paprašė leisti nusifotografuoti su vyriausybės vadovu per atvirų durų savaitgalį vyriausybės rūmuose. Tačiau tuomet jos staiga apnuogino krūtines, ant kurių buvo užrašyta „dujų embargą dabar“, protestuodamos prieš Rusijos karą Ukrainoje. Protestuotojas skubiai išvedė apsaugos pareigūnai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį turės atsakyti į klausimus, užduotus komiteto, tiriančio vieną finansų skandalą, kainavusį vyriausybei milijardus eurų, šalies lyderiui stengiantis išsklaidyti įtarimus dėl jo galimo vaidmens didžiulio masto mokestinio sukčiavimo schemoje.

Vokietijos energetikos tinklų priežiūros tarnybos vadovas Klausas Muelleris ketvirtadienį pareiškė, kad beveik nėra vilčių, jog Vokietijai pavyks pasiekti dujų saugyklų užpildymo tikslus, atsižvelgiant į sumažėjusį tiekimą iš Rusijos. „Nesitikiu, kad kitus saugyklų užpildymo tikslus pasieksime taip greitai, kaip ankstesnius“, – naujienų svetainei „t-online“ teigė K. Muelleris.  Pasak jo, kitas numatytas tikslas – 85 proc.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pažadėjo imtis tolesnių priemonių vokiečiams apsaugoti nuo sparčiai augančios infliacijos, kartu pažadėdamas neatsisakyti garsiosios Vokietijos fiskalinės drausmės principų.  „Padarysime viską, ką galime, kad padėtume piliečiams išgyventi šiuos sunkius laikus“, ypač tiems, „kurie turi labai mažai“, spaudos konferencijoje Berlyne kalbėjo O. Scholzas. Vyriausybė anksčiau šiais metais pristatė 30 mlrd.

Demokratinių valstybių skaičius pasaulyje stabiliai mažėja, o autokratinių valstybių atsiranda net Vakaruose. Išaušo nauja era, kuri gali turėti ryškų poveikį mūsų darbui, piniginiams reikalams ir gyvenimui, rašo „Spiegel International“. Šiomis dienomis net ir labiausiai savo stoiškumu pasižymintys valstybių lyderiai, atrodo, yra priblokšti pasaulinės reikšmės įvykių ir kitų milžiniškų sukrėtimų gausos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį apkaltino Rusiją, kad ši blokuoja turbinos, reikalingos padidinti dujų tiekimo Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ apimtis, pristatymą. Šis agregatas yra „prieinamas ir veikiantis“, sakė O. Scholzas, stovėdamas šalia turbinos per vizitą jas gaminančioje įmonėje „Siemens Energy“. „Nėra jokios priežasties, kodėl šis pristatymas negalėtų įvykti“, – pridūrė kancleris.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį sakė, kad jo šaliai „būtų prasmės“ pratęsti šiuo metu veikiančių atominių elektrinių darbą, didžiausiai Europos ekonomikai skubiai ieškant papildomų energijos šaltinių, kad būtų kompensuotas sumažėjęs tiekimas iš Rusijos. „Kalbant apie apsirūpinimą energija Vokietijoje, trys paskutinės atominės elektrinės yra tinkamos tik elektros gamybai – ir tik nedidelei [viso šalyje suvartojamo energijos kiekio] daliai.

Vokietijos leidinys DW skelbia, kad Rusija ketvirtadienį atnaujino dujų tiekimą į Europą dujotiekiu  „Nord Stream 1“, kuris nuo liepos 11 dienos neveikė dėl techninės profilaktikos. Vis dėlto energijos išteklių srautas, kaip ir baimintasi, dabar yra daug mažesnis nei šio dujotiekio pajėgumai. Europa buvo susirūpinusi, ar Maskva nuspręs atnaujinti dujų tiekimą žadėtąją liepos 21-ąją.

Vokietijos dienraštis „Die Welt“ skelbia, kad Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sumažino karinę paramą Ukrainai, nepaisydamas pažadų ją padidinti. Birželio 21 dieną federalinė Vokietijos vyriausybė paskelbė ginklų sąrašą Ukrainai, tačiau nuo tada jis buvo tris kartus atnaujintas ir papildytas naujomis prekėmis. „Die Welt“ duomenimis, per pastarąsias tris savaites Ukraina iš Vokietijos gavo dvi siuntas: 42 000 sausųjų davinių ir 102 nešarvuotus automobilius.

Kai Vokietijos kancleris telefonu kalbasi su Vladimiru Putinu, Rusijos prezidentas visuomet išlieka ypač mandagus. Šiuos pokalbius girdėję asmenys sako, kad jo balsas būna švelnus, o tonas ne toks pamokslaujantis kaip viešose jo kalbose. Pokalbio pradžioje V. Putinas, kaip pasisveikinimą, paprastai pasako kelis sakinius vokiškai ir tik tuomet pradeda kalbėti rusiškai.

Pirmadienį prasidėjus dujotiekio „Nord Stream 1“ priežiūros darbams, Vokietija ruošiasi galimam visiškam rusiškų dujų srauto sustabdymui. Šis per Baltijos jūrą nutiestas dujotiekis aprūpina didžiausią Europos ekonomiką kuru, rašo „The Guardian“. 1 220 km ilgio dujotiekio priežiūros darbai vyksta kasmet. Jų metu dujų čiaupai yra uždaromi 10–14 dienų. Tačiau dabar, pirmą kartą per visą šio dujotiekio istoriją, Vokietija rimtai nerimauja, ar šįkart dujų srautas bus atnaujintas.

Zelenskis atleido Melnyką iš Ukrainos ambasadoriaus Vokietijoje pareigų. Kartu su juo atleisti ir ambasadoriai Vengrijoje, Čekijoje, Norvegijoje ir Indijoje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido nepaprastuosius ir įgaliotuosius Ukrainos ambasadorius penkiose šalyse: Vokietijoje, Vengrijoje, Norvegijos Karalystėje, Čekijoje ir Indijoje, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kalbėdamas Bundestage, vėl aiškino, kad vėlavimas siųsti seniai žadėtą ginkluotę Ukrainai esą nėra vien Vokietijos sprendimas. Tai esą sutarta tarp sąjungininkų. Kaip yra iš tiesų ir kas vyksta tarptautiniuose karo frontuose? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ diskutavo „Deutsche Welle“ žurnalistas ir žinomas publicistas Konstantinas Eggertas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigia, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas karui Ukrainoje ruošėsi maždaug metus ir prognozuoja, kad Rusija dar ilgą laiką tęs savo puolimą. Taip Vokietijos lyderis kalbėjo duodamas interviu „CBS News“. Paklaustas, kiek ilgai Rusija dar galės tęsti puolimą, kol išeikvos savo resursus, O. Scholzas atsakė, kad niekas iki galo to nežino, tačiau tai gali tęstis itin ilgai. „Jis tam ruošėsi labai ilgai.

Vokietijai kalbant apie specialias taisykles Rusijos tranzitui į Kaliningradą, Lietuvos susisiekimo ministras sako nematantis pokyčių pačios Rusijos elgesyje. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas po NATO viršūnių susitikimo Madride pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos rusiškų krovinių tranzitui per Lietuvą į Kaliningradą turėtų būti taikomos pagal specialias taisykles, taip sumažinant įtampą su Rusija.

Vokietijos vyriausybė ketvirtadienį pristatė planus supaprastinti teisinę procedūrą, pagal kurią translyčiai asmenys gali oficialiai pakeisti savo vardą ir lytį, pripažinusi, kad esami teisės aktai yra pasenę ir „žeminami“. „Teisė gyventi savo paties pasirinktą gyvenimą yra fundamentali visiems žmonėms“, – per spaudos konferenciją Berlyne sakė šeimos reikalų ministrė Lisa Paus.

Europos Parlamento narys Andrius Kubilius sako, kad NATO sprendimas padidinti Lietuvai skirtą Vokietijos karių dalinį iki brigados padidino Berlyno jautrumą Maskvos grasinimams. Politikas tvirtino, kad tuo galima paaiškinti ir Vokietijos kanclerio retoriką dėl Kaliningrado tranzito. „Kaip žinia, NATO pritarė tam, kad Lietuvoje NATO/Vokietijos Bundesvero pajėgos būtų padidintos iki Bundesvero brigados dydžio. Tai yra gera žinia.

Vokietija ketina didinti investicijas į gynybą, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir taps didžiausia NATO finansuotoja Europoje, antradienį pažadėjo kancleris Olafas Scholzas. Kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietija „aiškiai daro didžiausią indėlį“ NATO biudžetui, duodamas interviu transliuotojui ARD sakė O. Scholzas.

Didžiojo septyneto (G-7) ir penkių svarbių besivystančių šalių lyderiai pirmadienį pažadėjo drauge dirbti dėl klimato kaitos pažabojimo, tuo pačiu užtikrinant energetinį saugumą savo piliečiams. Šiemet G-7 pirmininkaujančios Vokietijos paskelbtame bendrame pareiškime lyderiai akcentuoja būtinybę spartinti pereigą prie „švarios ir teisingos energijos“, nutraukiant iškastinio kuro deginimą, bet nesukeliant nedarbo šuolio.

Didžiojo septyneto (G-7) šalys ir toliau didins spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, pirmadienį pažadėjo grupės viršūnių susitikimo šeimininkas Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Kaip G-7 narės vieningai palaikome Ukrainą ir toliau ją remsime. Dėl to visi turime priimti sunkius, bet būtinus sprendimus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė O. Scholzas, dėkodamas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už jo kreipimąsi į pasaulio lyderius vaizdo ryšiu.

Pasaulio lyderiai sekmadienį pasišaipė iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangų kurti „kieto bičo“ įvaizdį, kai per Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausio lygio susitikimą susirinkę pietų juokavo, ar jiems derėtų nusirengti iki marškinių ar net likti be jų.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė matantys „galimybę pakeisti karo eigą“ Ukrainoje, nors Londonas perspėjo nebandyti „sureguliuoti“ padėties dabar.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Vakarai turi išlikti vieningi Rusijos invazijos į Ukrainą akivaizdoje. „Turime laikytis kartu“, – sakė J. Bidenas O. Scholzui per derybas, surengtas prieš Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Vokietijos Alpėse. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi, kad „NATO ir G-7 kaip nors suskils, bet mes nesusiskaldėme ir nesiruošiame to daryti“, kalbėjo J. Bidenas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nemato perspektyvų taikos deryboms tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos. Jis patikslino, kad to priežastis – Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicija. Kaip rašo Vokietijos leidinys „Deutschlandfunk“, O. Scholzas mano, kad derybos tebėra tolimoje perspektyvoje. Anot jo, Vokietija prisiims atsakomybę ir plės savo buvimą Baltijos regione, siekdama „apsaugoti kiekvieną Aljanso teritorijos kvadratinį metrą“ dėl dabartinės politinės krizės.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina ir Rusija dar toli nuo karo užbaigimo derybomis, ir pridūrė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas vis dar klaidingai mano, jog gali diktuoti taikos sąlygas. „Tiesa ta, kad esame toli nuo Ukrainos ir Rusijos derybų, nes Putinas vis dar tiki diktuojamos taikos galimybe“, – sakė O. Scholzas kreipdamasis į Vokietijos įstatymų leidėjus.

Rusijos užpultos Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad šią savaitę galima tikėtis dar intensyvesnių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą, mat šią savaitę Europos Vadovų Taryba priims sprendimą dėl šalies kandidatės statuso suteikimo Kyjivui.  Savo kasvakariniame vaizdo įraše V. Zelenskis perspėjo ir Europos valstybes, kad Rusijos veiksmai bus nukreipti ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Europos šalis.  „Rytoj prasideda istorinė savaitė.

Sumažėjus rusiškų dujų tiekimui, Vokietija imsis skubių priemonių, siekdama užtikrinti, kad būtų tenkinami šalies energijos poreikiai, sekmadienį pareiškė vyriausybė.  „Siekiant mažinti dujų vartojimą, turi būti naudojama mažiau dujų elektros energijos gamybai“, – rašoma ekonomikos ministerijos paskelbtame pranešime. „Vietoj to reikės intensyviau naudoti anglimis kūrenamas elektrines“, – pažymėjo ministerija.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį sakė, jog kai kuriems lyderiams „absoliučiai būtina“ kalbėtis tiesiogiai su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dedant pastangas užbaigti karą Ukrainoje. Pasak O. Scholzo, ir jis, ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas toliau tai darys. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną O. Scholzas ir E. Macronas atskirai ir drauge surengė kelis pokalbius telefonu su V. Putinu, bet kai kas šiuos kontaktus kritikavo.

Vokietijos leidinys „Die Welt“ skelbia, Ukrainoje ketvirtadienį apsilankę Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai „už uždarų durų“ ragino Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį „nusileisti Maskvai“. „Užkulisiuose trys ES politikai Scholzas, Macronas ir Draghi ragina Ukrainą padaryti nuolaidų Maskvai. Jie nori taikos sprendimo, kuris būtų kuo ekonomiškesnis, ir nesupranta, dėl ko iš tikrųjų kilo šis konfliktas“, – rašo „Die Welt“ autorius Christophas B. Schiltzas.

Vokietija teiks karinę paramą Ukrainai tiek ilgai, kiek reikės, ketvirtadienį pareiškė Kyjive viešintis kancleris Olafas Scholzas, kritikuojamas dėl palyginti lėtos Berlyno reakcijos siunčiant ginkluotę. „Mes remiame Ukrainą tiekdami ginklus. Tai darysime tol, kol to reikės“, – sakė jis spaudos konferencijoje, kurioje be jo dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Italijos, Prancūzijos bei Rumunijos lyderiai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį lankydamasis Kyjive pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus šį mėnesį vyksiančiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime. O. Scholzas per tviterį padėkojo V. Zelenskiui už tai, kad jis „priėmė mano kvietimą dalyvauti G-7 viršūnių susitikime“, vyksiančiame birželio 26–28 dienomis Elmau pilyje Vokietijos Alpėse.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį lankėsi Generolo Silvestro Žukausko poligone. Šalies vadovo teigimu, Vokietijos kanclerio pažadas sukurti stiprią brigadą Baltijos šalyse pavertė Lietuvos svajonę sustiprinti rytinio NATO flango gynybą realybe. „Šiandien įvyko istorinis Olafo Scholzo vizitas Lietuvoje.

Vilniuje viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas atmeta galimybę panaikinti sankcijas Minskui manais į Ukrainos grūdų tranzitą per Baltarusiją. Pasak jo, Vakarų šalys ieško būdų, kaip šią žemės ūkio produkciją saugiai išgabenti iš karo draskomos šalies, siekiant išvengti pasaulinio maisto stygiaus.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims siekiant tarptautinių NATO batalionų transformacijos į brigadas, Vilniuje antradienį lankosi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis teigė, kad Vokietija sieks, kad jos kariuomenė taptų stipriausia Europoje ir viena stipriausių NATO. O. Scholzas taip pat pranešė, kad Vokietija didins karių skaičių Baltijos šalyse ir atmetė kritiką, kad Vokietijos parama Ukrainai yra nepakankama.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims siekiant tarptautinių NATO batalionų transformacijos į brigadas, Vilniuje antradienį lankosi Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Po susitikimo su Vokietijos lyderiu Gitanas Nausėda pabrėžė, kad niekas nebeturi iliuzijų dėl Rusijos, o vienas iš atsako Kremliui priemonių – Baltijos šalių gynybos stiprinimas.

Iš Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo laukiama pozityvių žinių dėl regiono saugumo sustiprinimo, sako Lietuvos prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė. „Manau, kad kancleris, jeigu jau važiuoja į Vilnių, jis atvažiuoja su žinia, jis nevažiuotų šiaip sau“, – LRT radijui antradienį sakė patarėja. „Žinučių laukiame ir iš kanclerio, ir tikiuosi, kad tos žinutės Lietuvai bus labai pozityvios“, – kalbėjo ji.

Rusijos Trojos arkliu Europos Sąjungoje vadinamos Vengrijos parlamento pirmininkas Laszlo Keveras nepagailėjo aštrių žodžių Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui dėl jo griežtų kreipimųsi į Vakarų valstybes suteikti kuo daugiau paramos jo šaliai, rašo ukrainetoday.com. Pasak vengrų politiko, tai liudija, kad V. Zelenskis turi „psichikos problemų“. Apie tai L. Keveras pasisakė vengrų televizijai Hír TV.

Vokietijos parlamentas penktadienį priėmė įstatymą, kuriuo minimalus valandinis atlygis padidinamas iki 12 eurų (12,85 JAV dolerio), įgyvendindamas svarbiausią kanclerio Olafo Scholzo pažadą per praėjusių metų rinkimų kampaniją. Už šią priemonę Bundestago žemieji rūmai balsavo didžiąja balsų dauguma, pritarus valdančiajai centro kairės koalicijos ir kraštutinių kairiųjų Kairės partijos nariams. Konservatyvioji CDU ir kraštutinių dešiniųjų AfD susilaikė.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda birželio 7 dieną susitiks su į Lietuvą atvykstančiu Vokietijos Kancleriu Olafu Scholzu. Šalies vadovas su Kancleriu aptars Vokietijos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą ir Vokietijos karinių pajėgų didinimą mūsų šalyje.

Olafas Scholzas vis dažniau moko kitus apie istoriją. Tiesa, jis žavisi ne tuo, kuo reiktų, rašo „Politico“. „Aš nesu Kaizeris Vilhelmas!“, – pastarosiomis savaitėmis už uždarų durų kartoja O. Scholzas, omenyje turėdamas Vokietijos imperatorių Vilhelmą II. Tačiau tokie jo pareiškimai dažniausiai lieka nesuprasti ir tik skatina „Wikipedia“ paieškų antplūdį.

Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas aštriai sukritikavo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono šeštadieninį pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sekmadienį pranešė estų visuomeninis transliuotojas ERR. „Neįtikėtina, kaip dabartiniai Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai nevalingai kloja kelią tolesniam Rusijos smurtui.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nebus leista diktuoti taikos, kuria turi būti užbaigtas karas Ukrainoje, sąlygų, nes jis šio konflikto „nelaimės“, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną jau žlugo visi Kremliaus vadovo strateginiai tikslai, O. Scholzas sakė per Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Šveicarijos kalnų kurorte Davose.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per pokalbį telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu tvirtino, kad rusų pajėgos Ukrainoje kovoja su „nacių ideologija“. V. Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, teigdamas, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“. Tuo metu Kyjivas ir Vakarų šalys sako, kad ši agresija yra neišprovokuota ir nepagrįsta.

Vokietijos šiaurinėje Šlėzvigo–Holšteino žemėje sekmadienį vyksta rinkimai, laikomi išbandymu kanclerio Olafo Scholzo vyriausybei dėl jos veiksmų reaguojant į karą Ukrainoje. Prieš rinkimus atliktose visuomenės apklausose tvirtai pirmavo centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), buvusios kanclerės Angelos Merkel partija, šiuo metu esanti opozicijoje nacionaliniame parlamente. Šlėzvigo–Holšteino žemėje CDU valdžioje yra nuo  2017 metų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pažadėjo, kad Ukrainai ir toliau bus teikiama parama, įskaitant finansinę pagalbą, taip pat ginklų, medicinos reikmenų perdavimą, pabrėždamas tai, kad pacifistinis požiūris karo metu jau yra „pasenęs“. O. Scholzo išsakytos pastabos mitinge, kuris buvo surengtas Diuseldorfe, buvo netiesioginis priekaištas intelektualams, teisininkams ir kūrybininkams, kurie atvirame laiške pasmerkė Rusiją dėl pradėto karo, tačiau taip pat paragino Vokietijos kanclerį nus...