olafas scholzas

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai sekmadienį Berlyno federalinės žemės rinkimuose patyrė pralaimėjimą ir, pirminiais visuomeninių transliuotojų duomenimis, atsiliko nuo opozicinių konservatorių. Transliuotojų ARD ir ZDF duomenimis, Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) Berlyno regioninio parlamento rinkimuose surinko apie 27,5 proc. balsų, o O. Scholzo SPD – apie 18,5 proc., o tai yra blogiausias partijos rezultatas per kelis dešimtmečius.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratams gresia gėdingas pralaimėjimas sekmadienį per pakartotinius chaotiškus 2021 metų savivaldos rinkimus Berlyne. Teismas nurodė Vokietijos sostinei, vienai iš 16 šalies federalinių žemių, grįžti prie balsadėžių, nes paskutinis balsavimas 2021 metų rugsėjo 26 dieną neatitiko pagrindinių demokratijos standartų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atvykęs prašyti Europos Sąjungos vadovų padėti atremti atsinaujinusį Rusijos puolimą, ketvirtadienį Briuselyje buvo sutiktas kaip didvyris. Likus dviem savaitėms iki pirmųjų žiauriausio nuo 1940 metų konflikto Europoje metinių, V. Zelenskis leidosi į vos antrąją užsienio kelionę nuo tada, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į jo šalį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai trečiadienį lankydamasis Paryžiuje paragino Prancūziją ir Vokietiją „kuo greičiau“ pristatyti kovinius lėktuvus ir sunkiąją ginkluotę, sakydamas, kad kovojant su Rusijos invazija svarbiausia yra laikas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pareiškė, kad tikįs, kad Berlynas iki balandžio mėnesio į Ukrainą pajėgs nusiųsti pirmąjį „Leopard 2“ tankų batalioną.  „Manau, kad per pirmuosius keturis šių metų mėnesius galėtume pristatyti bet vieną batalioną. Galbūt per tris mėnesius. O tada, žinoma, turime veikti kuo greičiau“, – viešėdamas Varšuvoje žurnalistams teigė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį sakė, jog praėjus beveik metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios yra aišku, kad Maskvai nepavyks pasiekti savo tikslų. Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas nepasieks savo tikslų nei mūšio lauke, nei diktuojama taika“, sakė O. Scholzas. „Bent tiek praėjus vieniems karo metams yra tikra“, – pridūrė kancleris, sakydamas kalbą parlamentui. „Ukraina priklauso Europai, jos ateitis yra Europos Sąjungoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą ne kartą kalbėjosi su šalies agresorės prezidentu Vladimiru Putinu, interviu laikraščiui „Bild“ pareiškė, kad per šiuos dvišalius pokalbius Kremliaus šeimininkas niekada negrasino nei asmeniškai jam, nei Vokietijai. „Ne, Putinas negrasino nei man, nei Vokietijai“, – sakė kancleris, komentuodamas pranešimus apie Rusijos prezidento grasinimus buvusiam Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutinka, kad Vakarų tiekiami ginklai nebus naudojami atakuojant Rusijos teritoriją, sekmadienį paskelbtame interviu sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Šiuo klausimu yra konsensusas“, – sakė kancleris savaitraščiui „Bild am Sonntag“. Ukrainos sąjungininkės Vakaruose pažadėjo apginkluoti su Rusijos invazija kovojančią šalį tikslaus nutaikymo raketomis, raketų sistemomis ir tankais.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pakartojo, kad Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą, nors Kyjivas vis dažniau ragina Vakarus suteikti pažangesnių ginklų, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją. Po kelias savaites trukusių intensyvių diskusijų ir didėjančio sąjungininkų spaudimo O. Scholzas tik trečiadienį sutiko nusiųsti 14 tankų „Leopard 2“ į Ukrainą ir leisti juos taip pat siųsti kitoms Europos šalims.

Vokietijos dienraščiui „Tagesspiegel“ šalies kancleris Olafas Scholzas patvirtino, kad Vokietija neplanuoja perduoti savo naikintuvų Ukrainai. Pasak O. Scholzo, pagrindinė priežastis, kodėl nenorima dar labiau paremti Ukrainos – baimė eskaluoti konfliktą su Rusjija.

1984 m. sausio pradžioje jaunas ir ambicingas Vakarų Vokietijos socialistas garbanotais plaukais iki pečių su savo bendražygiais traukiniu išvyko į Rytų Berlyne vykusį svarbų susitikimą. Tai buvo įtemptas Šaltojo karo laikotarpis, kai Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos ginklavimosi varžybos pasiekė karštligišką lygį. Nepaisant to, jaunuolis, kartu su savo palyda, buvo sutikti išskėstomis rankomis – jie net nepatyrė Rytų Vokietijos pasieniečių griežtumo. Juk jis buvo draugas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį sakė, kad yra „labai sukrėstas baisių“ atakų Jeruzalėje. „Izraelio širdyje buvo mirčių, sužeista žmonių“, – sakė jis, turėdamas galvoje penktadienio vakaro ataką prie sinagogos, kai žuvo septyni žmonės, ir šeštadienio ryto išpuolį, kai buvo sužeisti du žmonės. „Mintimis esu su aukomis ir jų šeimomis. Vokietija palaiko Izraelį“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pareiškė, kad pirmieji „Leopard 2“ tankai į Ukrainą iš Vokietijos gali atvykti maždaug po trijų mėnesių.  B. Pistorius pridūrė, kad greitu metu prasidės Ukrainos karių rengimas naudotis šiais tankais ir jų perdavimas bus paspartintas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį džiaugėsi Vokietijos sprendimu atsiųsti tankų „Leopard“ jo šaliai ir leisti tiekti juos kitoms valstybėms. „Vokietijos pagrindiniai koviniai tankai, tolesnis gynybos paramos ir mokymo misijų išplėtimas, žalia šviesa partneriams tiekti panašius ginklus“, – platformoje „Telegram“ parašė V. Zelenskis. „Ką tik išgirdau apie šiuos svarbius ir laiku priimtus sprendimus per pokalbį su Vokietijos federaliniu kancleriu Olafu Scholzu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai ir toliau rems Ukrainą, Berlynui pažadėjus Kyjivui atsiųsti tankų „Leopard“, tačiau taip pat atkreipė dėmesį į karo eskalavimo pavojų. „Turime visuomet aiškiai parodyti, kad darome viską, kas būtina ir įmanoma, kad paremtume Ukrainą, bet kartu neleidžiame karui peraugti į Rusijos ir NATO karą“, – sakė O. Scholzas parlamente.

Vakarų valstybių sostinės nesutaria dėl modernių sunkiųjų kovinių tankų siuntimo į Ukrainą, nors dar neseniai net kalbos apie tai Kyjivo sąjungininkams buvo tabu, rašo „Financial Times“. Tokie tankai yra būtini Ukrainai norint atkovoti teritorijas iš Rusijos, kuri atnaujintam puolimui sutelkė apie150 000 karių. Maskva taip pat verčia šalies gynybos pramonę dirbti kariniu režimu, kad galėtų pertvarkyti ir apginkluoti savo pajėgas.

Olafo Scholzo neryžtingumas kenkia Ukrainai, Vokietijai ir Vakarams.  Pradėkite nuo godumo, pridengto apsukrumu. Tada pažadėkite keistis, bet nesugebėkite to įgyvendinti.  Tokia yra Vokietijos Rytų politika nuo 1991 metų. Tris dešimtmečius vyriausybės Bonoje, o paskui – Berlyne, siurbė pigią rusišką energiją, atmesdamos kitų šalių nerimą dėl Kremliaus imperializmo. Šią politiką jos dangstė šventeiviškomis kalbomis apie dialogą ir derybas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, sekmadienį viešėdamas Prancūzijoje ir minėdamas pokario draugystės tarp abiejų šalių 60-metį, pareiškė, kad jų bendradarbiavimas yra labai svarbus Europos ateičiai. „Ateitis, kaip ir praeitis, remiasi abiejų mūsų šalių bendradarbiavimu, kuris yra vieningos Europos varomoji jėga“, – sakė jis kalboje Sorbonos universitete, kurioje dalyvavo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Davose Jungtinių Valstijų kongresmenams sakė, kad Vokietija tieks sunkiuosius tankus Ukrainai, jei juos siųs ir JAV, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė vienas aukšto rango amerikiečių įstatymų leidėjas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sukritikavo Vokietijos neryžtingumą dėl modernių tankų „Leopard“ tiekimo, žiniasklaidai pranešant, kad Berlynas juos tieks tik tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos taip pat pasiūlys savo tankus „Abrams“. „Būna atvejų, kai neturėtume dvejoti ar lyginti. Kai kas nors sako: „Aš duosiu tankų, jei kas nors kitas taip pat pasidalins tankais“, – vaizdo ryšiu susirinkusiesiems Davose kalbėjo V. Zelenskis. – Nemanau, kad tai tinkama strategija.

Europa toliau didina spaudimą Vokeitijai. Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą leisti perduoti Ukrainai „Leopard“ kovinių tankų. Ši iniciatyva – neįprasta, bet susilaukė didžiosios dalies europarlamentarų palaikymo. Kaip pranešama, EP ragina O. Scholzą inicijuoti Europos šalių konsorciumą, „kad toliau nebūtų vilkinamas „Leopard 2“ kovinių tankų perdavimas Ukrainai“. Formuluotę pasiūlė Vokietijos žaliųjų politikas Reinhardas Bütikoferis.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pasiūlė Kyjivui pagalbą tiriant trečiadienį netoli Ukrainos sostinės įvykusią sraigtasparnio katastrofą, per kurią žuvo jos kolega ukrainietis ir dar 15 žmonių. N. Faeser pareiškime teigė išreiškusi užuojautą Ukrainos vyriausybei „ir pasiūliusi Vokietijos paramą nustatant sraigtasparnio katastrofos priežastis“. Vėliau kancleris Olafas Scholzas pažymėjo, kad ši avarija parodė, kokią milžinišką kainą Ukraina moka šiame kare.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pareiškė, kad šiemet jo šalis išvengs skausmingos recesijos, ir prognozavo, kad didžiausia Europos ekonomika atsilaikys prieš po Rusijos invazijos į Ukrainą padidėjusias energijos kainas.

okietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį patvirtino naujuoju šalies gynybos ministru skiriantis socialdemokratų politiką Borisą Pistorius ir pareiškė, kad jis yra tinkamas asmuo šiam darbui itin svarbiu metu.

Nors Rusija išties kruopščiai pasiruošė energetiniam karui prieš Europą invazijos į Ukrainą kontekste, tačiau patys blogiausi scenarijai neišsipildė. Europos valstybės nepritrūko dujų, gyventojai nesušalo ir negaudė gatvėse bėgiojančių katinų maistui. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad taip nutiko dėl trijų priežasčių. Pirma, Europos šalys labai sukruto ieškoti alternatyvių tiekėjų, ėmė sparčiai vystyti suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą.

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht, kritikuota dėl virtinės netaktiškų žingsnių, nusprendė atsistatydinti, penktadienį pranešė kelios nacionalinės žiniasklaidos priemonės. Atsistatydinti nusprendė pati Ch. Lambrecht, rašė dienraštis „Bild“, pirmasis pranešęs šią naujieną. Savo šaltinių laikraštis nenurodė.

Suomijos valdžia svarsto perduoti Ukrainai kovinių tankų „Leopard 2“ ir bus pasirengusi tai padaryti, jei sprendimas pradėti tokią praktiką bus priimtas Europos lygmeniu, interviu Suomijos televizijos kanalui „MTV Uutisille“ pareiškė nacionalinio gynybos komiteto vadovas Antti Hakkanenas, kurį cituoja „Deutsche Welle“. „Žinoma, mūsų indėlis bus nedidelis, nes, kaip šalis, besiribojanti su Rusija, mes visada teikiame pirmenybę savo gynybos pajėgumams“, – sakė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį vėl sulaukė raginimų pristatyti Kyjivui tankų „Leopard“, kurių Ukraina jau seniai laukia. Tokie raginimai pasirodė po to, kai Prancūzija pirmoji Vakaruose sutiko karo niokojamai šaliai tiekti lengvuosius tankus. Ukraina ne kartą prašė Vokietijos kovinių tankų ginantis nuo Rusijos invazijos, tačiau Berlynas beda pirštu į kitus Vakarų partnerius, iki šiol nesuteikusius tokios ginkluotės.

Vieši ginčai dėl Vokietijos brigados Lietuvoje atrodo nesolidžiai, įsitikinęs buvęs premjeras, partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, susidaro įspūdis, kad Lietuva dėl savo nesusikalbėjimų kaltina Vokietiją, o tai verčia mus atrodyti kaip „klounus“. Apie tai jis antradienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Iš esmės mes dabar savo vidinius įsivaizdavimus bandome aiškintis tarpusavyje kaltindami Vokietiją.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas palaiko tiesioginius ryšius su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje, o kiti ES politikai taip pat palaiko diplomatinius ryšius su Rusija. Tai pirmadienį DW pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann. Apie tai ji kalbėjo leidinio paklausta apie Maskvos derybas su Ukraina. „Būtų klaidinga manyti, kad nėra jokių kontaktų ir pokalbių su Rusija.

Kancleris Olafas Scholzas džiaugiasi Vokietijos pažanga, atsikratant priklausomybės nuo rusiškų dujų, ragina žmones naujaisiais metais toliau taupyti energiją ir žada toliau padėti Ukrainai. Per televiziją rodysimame naujametiniame O. Scholzo pranešime, kurio tekstą prieš transliaciją šeštadienį paskelbė jo biuras, daugiausia dėmesio skirta Rusijos invazijos į Ukrainą padariniams ir jo vyriausybės pastangoms sušvelninti karo poveikį Vokietijos gyventojams.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad JAV lyderis Joe Bidenas, Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šiemet negaus Rusijos prezidento Vladimiro Putino naujametinių sveikinimų. Šį savaitgalį pasauliui besiruošiant sutikti Naujuosius metus, V. Putinas išsiuntė sveikinimus Maskvai palankių šalių, įskaitant Turkiją, Siriją, Venesuelą ir Kiniją, vadovams.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad klausimus dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje reikia kelti, nors jie ir nėra malonūs. „Mums reikėtų truputį grįžti atgal ir pasižiūrėti, ar tikrai mūsų klausimų kėlimas ir tam tikrų problemų iškėlimas yra tai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuvos interesas yra, jog vokiečių brigada būtų dislokuota Lietuvoje, tačiau klausimas dėl galutinio tikslo lieka atviras. „Lietuvos interesas, mano vertinimu, yra turėti Lietuvoje kaip įmanoma didesnes sąjungininkų pajėgas ir tam Lietuva pasirengusi dėti pinigus ant stalo, kurti infrastruktūrą, kuri reikalinga ir dėl to nėra jokio didelio ginčo“, – ketvirtadienį transliuotame interviu „Info TV“ sakė premjerė.

Vokietija trečiadienį nesureikšmino Rusijos draudimo parduoti naftą šalims ir įmonėms, kurios laikosi Vakarų sąjungininkų sutartos kainų viršutinės ribos, sakydama, kad draudimas „neturi jokios praktinės reikšmės“. „Nenorėčiau sakyti, kad tai nesvarbu, bet tai neturi praktinės reikšmės“, – teigė Ekonomikos ministerijos atstovė ir pridūrė, kad Vokietija jau nuo vasaros pradžios rengėsi apsieiti be rusiškos naftos.

Iš Krašto apsaugos ministerijos viceministro pareigų neseniai pasitraukęs konservatorius Vilnius Semeška socialiniame tinkle paskelbė, kad Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo komunikatas dėl Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados yra paprasčiausias pranešimas spaudai, o ne dvišalis pasirašytas susitarimas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus paaiškinti anksčiau šiemet pasirašytą susitarimą dėl brigados dislokavimo. Pasak jo, Vilnius ir Berlynas šiuo metu skirtingai supranta, kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota Lietuvoje. „Galbūt, turbūt tie žmonės turi grįžti prie susitarimo ir pakartoti, kad Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kad yra brigada Lietuvoje, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministras.

Pirmasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas Vokietijoje – Vilhelmshafene – trečiadienį priėmė pirmąjį krovinį. Visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ pažymi, kad per rekordiškai trumpą laiką pastatytas ir pradėjęs veikti SGD terminalas simbolizuoja Vokietijos siekį atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos, į kurią labai ilgą laiką nebuvo kreipiama deramo dėmesio.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Berlynas ir Europa yra suinteresuoti, jog likusios Balkanų šalys taip pat įstotų į Europos Sąjungą. O. Scholzas, kalbėdamas parlamente prieš vienos dienos 27 šalių bloko aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje, palankiai įvertino tai, kad pastaraisiais mėnesiais buvo atnaujintos stojimo į ES derybos su šešiomis Vakarų Balkanų šalimis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigia, kad Vladimiras Putinas yra pasiryžęs užkariauti dalį Ukrainos teritorijos, o jo žiaurume negalima įžvelgti susitvardymo, rašo „The Guardian“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūros pranešimu. Pasak O. Scholzo, V. Putinas tiesiog trokšta užimti dalį Ukrainos teritorijos. „Kai aš kalbu su V. Putinu, jis pasako labai aiškiai, kad jam [svarbiausia] ką nors užkariauti.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paskelbtame interviu teigė, kad tarptautinio spaudimo Rusijai dėka sumažėjo branduolinių ginklų panaudojimo rizika Maskvos kare Ukrainoje. „Kol kas pasikeitė vienas dalykas: Rusija nustojo grasinti panaudoti branduolinius ginklus. Reaguodama į tarptautinės bendruomenės nubrėžtą raudoną liniją“, – sakė O. Scholzas Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ duotame interviu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį, pirmąkart nuo rugsėjo vidurio, kalbėjosi telefonu, pranešė Maskva ir Berlynas. O. Scholzo biuro paskelbtame pranešime nurodoma, kad valandą trukusiame pokalbyje buvo kalbama apie nuo vasario vykstantį Rusijos karą prieš Ukrainą ir jo pasekmes.

Klausimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo yra kaip vištos ir kiaušinio dilema, kai sprendžiama, ar pirma turi būti pateikti įsipareigojimai, ar infrastruktūra, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tai lyg tango – reikia dviejų, kad pasiektumei rezultatą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vokietija turi būti pasirengusi karo Ukrainoje eskalacijai, rašo „Sky news“. „Atsižvelgdami į karo raidą ir akivaizdžias bei vis didėjančias Rusijos nesėkmes, turime būti pasiruošę eskalacijai“, – Berlyne antradienį kalbėjo jis. Anot jo, eskalacija gali apimti ir dar didesnį Ukrainos infrastruktūros naikinimą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino atlikti kruopštų tyrimą dėl žmonių aukų pareikalavusio raketų smūgio kaimui Lenkijoje, netoli sienos su karo draskoma Ukraina. „Šis sugriovimas privalo būti ištirtas, raketos dalys privalo būti ištirtos, tada privalome palaukti rezultatų, o tada juos skelbti viešai“, – reporteriams sakė O. Scholzas per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Indonezijoje.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas perspėja šalies pramonės milžines netapti priklausomomis nuo Pekino. Tačiau panašu, kad Rusijos pavyzdys daugeliui nepadėjo išmokti pamokų apie verslo santykių su autokratinėmis šalimis pavojus, rašo „Der Spiegel“. Prieš kelias savaites Vokietijos pramonės lyderiai susirėmė su R. Habecku.

Vokietijos parlamento žemieji rūmai (Bundestagas) pritarė kanclerio Olafo Scholzo planui pratęsti visų trijų šalyje dar veikiančių atominių elektrinių eksploatavimo laikotarpį iki 2023 metų balandžio 15 dienos. Planas patvirtintas 375 balsais „už“, 216 deputatams balsavus „prieš“, o 70 parlamentarų susilaikius.

JAV vyko vidurio kadencijos rinkimai, po kurių paaiškės, ar demokratai ir jų prezidentas Joe Bidenas toliau galės toliau sėkmingai vykdyti savo programą. Vienas iš esminių klausimų – ar JAV toliau aktyviai rems Ukrainą, nes kai kurie respublikonų kandidatai per rinkimų kampaniją tvirtino, kad jiems atėjus į valdžią, JAV nebeskirs nė cento paramos Ukrainai.

Didysis septynetas (G-7) nori, kad Rusija pratęstų susitarimą, leidžiantį saugiai gabenti grūdų siuntas iš Ukrainos, penktadienį Vokietijoje vykusiose derybose sakė aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūnas. „Visi sutarė, kad reikia pratęsti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą“, – teigė pareigūnas. Vakarų Vokietijos Miunsterio mieste dvi dienas vykstančiose G-7 diplomatijos vadovų derybose svarbiausias darbotvarkės klausimas – karas Ukrainoje.