olafas scholzas

Lietuvos Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė Taline dalyvauja Baltijos šalių premjerų ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo susitikime. Po susitikimo trys premjerai ir Vokietijos kancleris pareiškė, kad daugiausiai kalbėta apie artėjantį NATO susitikimą ir Ukrainą. Tiesa, Vokietijos kanceleris nuo klausimą apie brigadą Lietuvoje išsisuko, o paklaustas apie vokiškus ginklus Rusijos teritorijoje pastebimai susierzino.

Vokietijos policija liko raudonuoti po to, kai vienam vyrui pavyko prasmukti į kanclerio Olafo Scholzo VIP konvojų ir širdingai jį apkabinti, kai jis Frankfurto oro uoste ruošėsi lipti į lėktuvą. Bulvarinis laikraštis „Bild“ penktadienį pranešė, kad O. Scholzo asmens sargybiniai tik vėliau suprato savo klaidą ir sugavo vyrą. Pareiškime federalinė policija nurodė, kad vyras buvo sulaikytas, tačiau, anot jos, taktiniais sumetimais atsisakė pateikti daugiau informacijos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigia tinkamu laiku ketinantis vėl pasikalbėti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, taip iškeldamas perspektyvą atnaujinti ryšius po to, kai po Maskvos karo Ukrainoje pradžios santykiai beveik visiškai nutrūko. „Mano paskutinis pokalbis telefonu buvo prieš kurį laiką, – penktadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Koelner Stadt-Anzeiger“ sakė O. Scholzas. – Bet tinkamu laiku aš planuoju vėl pasikalbėti su Putinu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas mano, kad Rusija pralaimės karą prieš Ukrainą, o Ukraina po pergalės įstos į Europos Sąjungą. Apie tai jis kalbėjo per Socialdemokratų partijos metinių minėjimą, rašo „Ukrinform“. „Rusija neturėtų ir nelaimės šio karo <...> Kartus mūsų žemyno istorijos skyrius, kurį savo imperialistinėje beprotybėje sukūrė Vladimiras Putinas, baigsis laisvai Ukrainai įstojus į Europos Sąjungą kaip visateisei jos narei“, – cituojamas jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį atvyko į Pietų Korėją, kur po dalyvavimo Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime Hirošimoje surengs derybas su šios šalies prezidentu Yoon Suk-yeolu. Prieš susitikimą O. Scholzas, pirmasis per pastaruosius 30 metų dvišalėms deryboms į Seulą atvykęs Vokietijos kancleris, vyks į demilitarizuotąją zoną, skiriančią Šiaurės ir Pietų Korėjas. Abu vadovai surengs bendrą spaudos konferenciją, o sekmadienį vėlai vakare svečias iš Vokietijos išskris.

Vokietija tikisi, kad Didysis septynetas (G-7) šį mėnesį vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime parengs bendrą poziciją dėl ekonominių santykių su Kinija ir apsvarstys vadinamojo žaliavų klubo įkūrimą siekiant mažinti priklausomybę nuo Pekino, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos vyriausybės aukšto rango pareigūnas. Vokietiją, Japoniją, Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Kanadą ir Italiją vienijančio G-7 lyderių susitikimas vyks Hirošimoje gegužės 19–21 dienomis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad antradienį Maskvoje įvykęs, jo žodžiais, Rusijos jėgos demonstravimas neišgąsdins Europos Sąjungos, kuri, pasak jo, turėtų reformuotis ir tapti didesniu geopolitiniu bloku. Strasbūre vykusiame Europos Parlamento posėdyje O. Scholzas sakė, kad ES turėtų tvirtai remti Ukrainą tiek ilgai, kiek būtina. Jo kalba buvo pasakyta tiek Europai, tiek Rusijai svarbią dieną.

Berlyno policija ketvirtadienį pranešė, kad pradės tyrimą po to, kai žiniasklaidoje pasirodė informacijos apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kelionę į Vokietiją. Tyrėjai pradėjo tyrimą „dėl įtariamo paslapčių išdavimo... susijusio su galimu valstybės prezidento vizitu“, sakoma policijos pareiškime. Vietos dienraštis „B.Z.“ trečiadienį pranešė, kad Berlyno teisėsauga ruošiasi V. Zelenskio vizitui į Vokietijos sostinę gegužės viduryje.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pranešė, kad nusprendė iki kitų metų gegužės mėnesio nutraukti savo dalyvavimą Jungtinių Tautų misijoje Malyje dėl problemų su valdančiąja chunta. Kanclerio Olafo Scholzo kabinetas pareiškė, kad Berlynas per ateinančius 12 mėnesių išves savo karius iš šios Vakarų Afrikos šalies. „Nesvarbu, ar to norime, ar ne, tai, kas vyksta Sahelyje, turi įtakos ir mums“, – pareiškė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gegužės 13 dieną atvyks su vizitu į Vokietiją, trečiadienį pranešė vokiečių leidinys „Bild“. Kitą dieną, gegužės 14-ąją, jį priims Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, o po to Ukrainos lyderis susitiks su Vokietijos prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu, rašo leidinys. Tai bus pirmasis V. Zelenskio vizitas į Vokietiją nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Ukraina neturėtų šaudyti į Rusijos teritoriją iš Vokietijos perduotų ginklų, pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, skelbia DW. „Ukraina neturėtų naudoti Vokietijai tiekiamų ginklų Rusijos teritorijai pulti“, – sakė Vokietijos kancleris O. Scholzas. Jis pabrėžė, kad tokius pačius reikalavimus išsakė ir kitos Vakarų šalys, aprūpinančios Ukrainą ginkluote.

Vokietijos viešojo transporto bendrovės teigia, kad daugiau nei 3 mln. žmonių jau įsigijo naują bilietą, kuris pradedamas platinti pirmadienį ir suteiks galimybę už 49 eurus per mėnesį naudotis visais šalies vietinio ir regioninio susisiekimo traukiniais, autobusais ir metro. Naujuoju Vokietijos bilietu siekiama paskatinti žmones atsisakyti automobilių ir rinktis ekologiškesnes transporto priemones.

Berlynas žada toliau tęsti NATO rytinio sparno stiprinimą, tačiau pabrėžia, kad konkrečius žingsnius dėl vokiečių brigados buvimo Lietuvoje aptars ministerijos. Tokį komentarą Vokietijos vyriausybė pateikė BNS paprašyta pakomentuoti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pasisakymą, jog po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. „Federalinė vyriausybė ir toliau daug prisidės prie rytinės NATO dalies stiprinimo.

Berlynas vertins savo galimybes prisidėti prie oro gynybos Baltijos regione stiprinimo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ketvirtadienį jis BNS patvirtino išsakęs tokį Lietuvos pageidavimą. „Asmeniškai Vokietijos kanclerio paklausiau, ar jie mato tokią galimybę oro gynybos sistemos rotaciniu pagrindu dislokuoti Lietuvoje, prisidėti tam tikrais elementais.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako su kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) sutaręs dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje iki 2026-ųjų. „Sutarėme, kad tas procesas turi būti laipsniškas, kad Vokietija įsipareigoja didinti savo karinį buvimą Lietuvoje, priklausomai nuo mūsų žingsnių infrastruktūros įgyvendinimo prasme“, – BNS ketvirtadienį Berlyne po susitikimo su kancleriu sakė šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad susitarimas dėl vokiečių brigados Lietuvoje išlieka Vilniaus ir Berlyno „bendru prioritetu“. Taip jis kalbėjo Berlyne vykstančiame Koerber-Stiftung instituto renginyje, skirtame valstybių vadovams pristatyti ir diskutuoti apie užsienio politiką. „Mūsų bendru prioritetu išlieka mano kartu su Vokietijos kancleriu pasirašyto komunikato įgyvendinimas.

Buvusi kanclerė Angela Merkel pirmadienį bus apdovanota aukščiausiu Vokietijos apdovanojimu už beveik 16 metų trukusį vadovavimą šaliai. Prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris planuoja keturis kadencijas dirbusiai kanclerei įteikti ordino „Už nuopelnus“ Didįjį kryžių. Ji taps tik trečiąja buvusia šalies lydere, gavusia tokio lygio apdovanojimą. Kiti du buvo Konradas Adenaueris, pirmasis Vakarų Vokietijos lyderis, ir Helmutas Kohlis, kuris atvedė Vokietiją prie susivienijimo.

Berlyniečiai tai vadina skalbimo mašina. Tačiau pastaruoju metu iš milžiniško betono ir stiklo kubo, kuriame dirba Vokietijos kancleris, sklinda ne efektyvumo ūžesys, o nesantaikos triukšmas, rašo „The Economist“. Nesvarbu, ar klausimas susijęs su Europos kaimynais, sąjungininkais amerikiečiais ar Vokietijos trijų partijų koalicijos partneriais, kanclerį Olafą Scholzą supantis siauras patarėjų ratas, atrodo, yra linkęs įsivelti į peštynes.

Pasaulio lyderiai pasveikino Suomiją, kuri antradienį oficialiai tapo NATO nare. JAV JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad didžiuojasi galėdamas pasveikinti Suomiją įstojus į NATO. Šį istorinį strateginį pasikeitimą išprovokavo Maskvos karas Ukrainoje. „Kartu su mūsų naujausia sąjungininke Suomija toliau saugosime transatlantinį saugumą ir ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad nėra pagrindo nerimauti dėl „Deutsche Bank“ būklės, trinkai sunerimus dėl skolintojo akcijų vertės nuosmukio. „Deutsche Bank“ modernizavo ir organizavo savo veiklą. Tai labai pelningas bankas. Nėra jokios priežasties nerimauti“, – po ES lyderių viršūnių susitikimo sakė kancleris.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad su dideliu susirūpinimu stebi Izraelio vyriausybės planuojamas teisines reformas, ir paragino siekti kompromiso.

Parlamentarė Dovilė Šakalienė iš opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pastaruoju metu gana dažnai bendrauja su Vokietijos socialdemokratais ir teigia esanti priversta mažinti įtampą tarp valstybių. Pagrindinė įtampos priežastis – nepamatuotas akių draskymas, ultimatumai iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vokiečių pusėn dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pabrėžia, kad bet kokių galimų taikos derybų su Rusija pagrindu turi tapti Rusijos kariuomenės išvedimas iš Ukrainos teritorijos. Taip jis sakė interviu CNN. „Mano nuomone, [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui būtina suprasti, kad jam nepasiseks su savo invazija ir imperialistine agresija ir kad jis turi išvesti savo kariuomenę. Tai yra derybų pagrindas“, – sakė O. Scholzas.

Kai praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyko į Vakarų Europą, siekdamas užsitikrinti palaikymą Ukrainos kare su Rusija, jis nusprendė trumpam sustoti Paryžiuje. Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui tai tapo svarbia galimybe, rašo „Politico“. E. Macrono požiūris į karą Ukrainoje sąjungininkams dažnai yra nesuprantamas.

okietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį siekė Indijos garantijų, kad ji palaikys arba bent jau neblokuos Vakarų pastangų izoliuoti Rusiją dėl niokojančio karo prieš Ukrainą. Po derybų su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi O. Scholzas pabrėžė, kad besivystančios šalys patiria neigiamą poveikį dėl karo sukelto energijos ir maisto trūkumo, ir sakė besitikintis, kad Indija padės užtikrinti svarbiausių produktų tiekimą į Aziją, Afriką ir Amerikas.

Jau septynis mėnesius Bachmutas yra vienas karščiausių fronto taškų, nors rusai šioje vietovėje patiria didžiulių nuostolių. Kodėl užimti šį miestą okupantams yra garbės reikalas, aiškinasi kanalas 24tv.ua.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad sąjungininkės, turinčios kovinių tankų, turėtų juos siųsti Ukrainai, NATO partnerėms bandant surinkti Kyjivui pažadėtą sunkiąją techniką. „Tie, kurie gali atsiųsti tokių tankų, tikrai turėtų tai padaryti dabar“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad „intensyviai ragins“ sąjungininkus imtis veiksmų šiuo klausimu.

Artėjant Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pirmosioms metinėms bei didėjant įtampai tarp Kinijos ir JAV dėl abipusių kaltinimų šnipinėjimu pasaulio lyderiai šią savaitę susitiks Miuncheno saugumo konferencijoje. Tris dienas truksiančiame kasmetiniame susitikime be daugelio kitų svarbių figūrų dalyvaus JAV viceprezidentė Kamala Harris, Kinijos aukšto rango diplomatas Wang Yi, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratai sekmadienį Berlyno federalinės žemės rinkimuose patyrė pralaimėjimą ir, pirminiais visuomeninių transliuotojų duomenimis, atsiliko nuo opozicinių konservatorių. Transliuotojų ARD ir ZDF duomenimis, Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) Berlyno regioninio parlamento rinkimuose surinko apie 27,5 proc. balsų, o O. Scholzo SPD – apie 18,5 proc., o tai yra blogiausias partijos rezultatas per kelis dešimtmečius.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo socialdemokratams gresia gėdingas pralaimėjimas sekmadienį per pakartotinius chaotiškus 2021 metų savivaldos rinkimus Berlyne. Teismas nurodė Vokietijos sostinei, vienai iš 16 šalies federalinių žemių, grįžti prie balsadėžių, nes paskutinis balsavimas 2021 metų rugsėjo 26 dieną neatitiko pagrindinių demokratijos standartų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atvykęs prašyti Europos Sąjungos vadovų padėti atremti atsinaujinusį Rusijos puolimą, ketvirtadienį Briuselyje buvo sutiktas kaip didvyris. Likus dviem savaitėms iki pirmųjų žiauriausio nuo 1940 metų konflikto Europoje metinių, V. Zelenskis leidosi į vos antrąją užsienio kelionę nuo tada, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į jo šalį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai trečiadienį lankydamasis Paryžiuje paragino Prancūziją ir Vokietiją „kuo greičiau“ pristatyti kovinius lėktuvus ir sunkiąją ginkluotę, sakydamas, kad kovojant su Rusijos invazija svarbiausia yra laikas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pareiškė, kad tikįs, kad Berlynas iki balandžio mėnesio į Ukrainą pajėgs nusiųsti pirmąjį „Leopard 2“ tankų batalioną.  „Manau, kad per pirmuosius keturis šių metų mėnesius galėtume pristatyti bet vieną batalioną. Galbūt per tris mėnesius. O tada, žinoma, turime veikti kuo greičiau“, – viešėdamas Varšuvoje žurnalistams teigė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį sakė, jog praėjus beveik metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios yra aišku, kad Maskvai nepavyks pasiekti savo tikslų. Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas nepasieks savo tikslų nei mūšio lauke, nei diktuojama taika“, sakė O. Scholzas. „Bent tiek praėjus vieniems karo metams yra tikra“, – pridūrė kancleris, sakydamas kalbą parlamentui. „Ukraina priklauso Europai, jos ateitis yra Europos Sąjungoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą ne kartą kalbėjosi su šalies agresorės prezidentu Vladimiru Putinu, interviu laikraščiui „Bild“ pareiškė, kad per šiuos dvišalius pokalbius Kremliaus šeimininkas niekada negrasino nei asmeniškai jam, nei Vokietijai. „Ne, Putinas negrasino nei man, nei Vokietijai“, – sakė kancleris, komentuodamas pranešimus apie Rusijos prezidento grasinimus buvusiam Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutinka, kad Vakarų tiekiami ginklai nebus naudojami atakuojant Rusijos teritoriją, sekmadienį paskelbtame interviu sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Šiuo klausimu yra konsensusas“, – sakė kancleris savaitraščiui „Bild am Sonntag“. Ukrainos sąjungininkės Vakaruose pažadėjo apginkluoti su Rusijos invazija kovojančią šalį tikslaus nutaikymo raketomis, raketų sistemomis ir tankais.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pakartojo, kad Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą, nors Kyjivas vis dažniau ragina Vakarus suteikti pažangesnių ginklų, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją. Po kelias savaites trukusių intensyvių diskusijų ir didėjančio sąjungininkų spaudimo O. Scholzas tik trečiadienį sutiko nusiųsti 14 tankų „Leopard 2“ į Ukrainą ir leisti juos taip pat siųsti kitoms Europos šalims.

Vokietijos dienraščiui „Tagesspiegel“ šalies kancleris Olafas Scholzas patvirtino, kad Vokietija neplanuoja perduoti savo naikintuvų Ukrainai. Pasak O. Scholzo, pagrindinė priežastis, kodėl nenorima dar labiau paremti Ukrainos – baimė eskaluoti konfliktą su Rusjija.

1984 m. sausio pradžioje jaunas ir ambicingas Vakarų Vokietijos socialistas garbanotais plaukais iki pečių su savo bendražygiais traukiniu išvyko į Rytų Berlyne vykusį svarbų susitikimą. Tai buvo įtemptas Šaltojo karo laikotarpis, kai Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos ginklavimosi varžybos pasiekė karštligišką lygį. Nepaisant to, jaunuolis, kartu su savo palyda, buvo sutikti išskėstomis rankomis – jie net nepatyrė Rytų Vokietijos pasieniečių griežtumo. Juk jis buvo draugas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį sakė, kad yra „labai sukrėstas baisių“ atakų Jeruzalėje. „Izraelio širdyje buvo mirčių, sužeista žmonių“, – sakė jis, turėdamas galvoje penktadienio vakaro ataką prie sinagogos, kai žuvo septyni žmonės, ir šeštadienio ryto išpuolį, kai buvo sužeisti du žmonės. „Mintimis esu su aukomis ir jų šeimomis. Vokietija palaiko Izraelį“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė jis.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pareiškė, kad pirmieji „Leopard 2“ tankai į Ukrainą iš Vokietijos gali atvykti maždaug po trijų mėnesių.  B. Pistorius pridūrė, kad greitu metu prasidės Ukrainos karių rengimas naudotis šiais tankais ir jų perdavimas bus paspartintas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį džiaugėsi Vokietijos sprendimu atsiųsti tankų „Leopard“ jo šaliai ir leisti tiekti juos kitoms valstybėms. „Vokietijos pagrindiniai koviniai tankai, tolesnis gynybos paramos ir mokymo misijų išplėtimas, žalia šviesa partneriams tiekti panašius ginklus“, – platformoje „Telegram“ parašė V. Zelenskis. „Ką tik išgirdau apie šiuos svarbius ir laiku priimtus sprendimus per pokalbį su Vokietijos federaliniu kancleriu Olafu Scholzu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkai ir toliau rems Ukrainą, Berlynui pažadėjus Kyjivui atsiųsti tankų „Leopard“, tačiau taip pat atkreipė dėmesį į karo eskalavimo pavojų. „Turime visuomet aiškiai parodyti, kad darome viską, kas būtina ir įmanoma, kad paremtume Ukrainą, bet kartu neleidžiame karui peraugti į Rusijos ir NATO karą“, – sakė O. Scholzas parlamente.

Vakarų valstybių sostinės nesutaria dėl modernių sunkiųjų kovinių tankų siuntimo į Ukrainą, nors dar neseniai net kalbos apie tai Kyjivo sąjungininkams buvo tabu, rašo „Financial Times“. Tokie tankai yra būtini Ukrainai norint atkovoti teritorijas iš Rusijos, kuri atnaujintam puolimui sutelkė apie150 000 karių. Maskva taip pat verčia šalies gynybos pramonę dirbti kariniu režimu, kad galėtų pertvarkyti ir apginkluoti savo pajėgas.

Olafo Scholzo neryžtingumas kenkia Ukrainai, Vokietijai ir Vakarams.  Pradėkite nuo godumo, pridengto apsukrumu. Tada pažadėkite keistis, bet nesugebėkite to įgyvendinti.  Tokia yra Vokietijos Rytų politika nuo 1991 metų. Tris dešimtmečius vyriausybės Bonoje, o paskui – Berlyne, siurbė pigią rusišką energiją, atmesdamos kitų šalių nerimą dėl Kremliaus imperializmo. Šią politiką jos dangstė šventeiviškomis kalbomis apie dialogą ir derybas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, sekmadienį viešėdamas Prancūzijoje ir minėdamas pokario draugystės tarp abiejų šalių 60-metį, pareiškė, kad jų bendradarbiavimas yra labai svarbus Europos ateičiai. „Ateitis, kaip ir praeitis, remiasi abiejų mūsų šalių bendradarbiavimu, kuris yra vieningos Europos varomoji jėga“, – sakė jis kalboje Sorbonos universitete, kurioje dalyvavo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Davose Jungtinių Valstijų kongresmenams sakė, kad Vokietija tieks sunkiuosius tankus Ukrainai, jei juos siųs ir JAV, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė vienas aukšto rango amerikiečių įstatymų leidėjas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sukritikavo Vokietijos neryžtingumą dėl modernių tankų „Leopard“ tiekimo, žiniasklaidai pranešant, kad Berlynas juos tieks tik tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos taip pat pasiūlys savo tankus „Abrams“. „Būna atvejų, kai neturėtume dvejoti ar lyginti. Kai kas nors sako: „Aš duosiu tankų, jei kas nors kitas taip pat pasidalins tankais“, – vaizdo ryšiu susirinkusiesiems Davose kalbėjo V. Zelenskis. – Nemanau, kad tai tinkama strategija.

Europa toliau didina spaudimą Vokeitijai. Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą leisti perduoti Ukrainai „Leopard“ kovinių tankų. Ši iniciatyva – neįprasta, bet susilaukė didžiosios dalies europarlamentarų palaikymo. Kaip pranešama, EP ragina O. Scholzą inicijuoti Europos šalių konsorciumą, „kad toliau nebūtų vilkinamas „Leopard 2“ kovinių tankų perdavimas Ukrainai“. Formuluotę pasiūlė Vokietijos žaliųjų politikas Reinhardas Bütikoferis.