olafas scholzas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas Davose Jungtinių Valstijų kongresmenams sakė, kad Vokietija tieks sunkiuosius tankus Ukrainai, jei juos siųs ir JAV, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė vienas aukšto rango amerikiečių įstatymų leidėjas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sukritikavo Vokietijos neryžtingumą dėl modernių tankų „Leopard“ tiekimo, žiniasklaidai pranešant, kad Berlynas juos tieks tik tuo atveju, jei Jungtinės Valstijos taip pat pasiūlys savo tankus „Abrams“. „Būna atvejų, kai neturėtume dvejoti ar lyginti. Kai kas nors sako: „Aš duosiu tankų, jei kas nors kitas taip pat pasidalins tankais“, – vaizdo ryšiu susirinkusiesiems Davose kalbėjo V. Zelenskis. – Nemanau, kad tai tinkama strategija.

Europa toliau didina spaudimą Vokeitijai. Trečiadienį Europos Parlamentas (EP) paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą leisti perduoti Ukrainai „Leopard“ kovinių tankų. Ši iniciatyva – neįprasta, bet susilaukė didžiosios dalies europarlamentarų palaikymo. Kaip pranešama, EP ragina O. Scholzą inicijuoti Europos šalių konsorciumą, „kad toliau nebūtų vilkinamas „Leopard 2“ kovinių tankų perdavimas Ukrainai“. Formuluotę pasiūlė Vokietijos žaliųjų politikas Reinhardas Bütikoferis.

Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser pasiūlė Kyjivui pagalbą tiriant trečiadienį netoli Ukrainos sostinės įvykusią sraigtasparnio katastrofą, per kurią žuvo jos kolega ukrainietis ir dar 15 žmonių. N. Faeser pareiškime teigė išreiškusi užuojautą Ukrainos vyriausybei „ir pasiūliusi Vokietijos paramą nustatant sraigtasparnio katastrofos priežastis“. Vėliau kancleris Olafas Scholzas pažymėjo, kad ši avarija parodė, kokią milžinišką kainą Ukraina moka šiame kare.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pareiškė, kad šiemet jo šalis išvengs skausmingos recesijos, ir prognozavo, kad didžiausia Europos ekonomika atsilaikys prieš po Rusijos invazijos į Ukrainą padidėjusias energijos kainas.

okietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį patvirtino naujuoju šalies gynybos ministru skiriantis socialdemokratų politiką Borisą Pistorius ir pareiškė, kad jis yra tinkamas asmuo šiam darbui itin svarbiu metu.

Nors Rusija išties kruopščiai pasiruošė energetiniam karui prieš Europą invazijos į Ukrainą kontekste, tačiau patys blogiausi scenarijai neišsipildė. Europos valstybės nepritrūko dujų, gyventojai nesušalo ir negaudė gatvėse bėgiojančių katinų maistui. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad taip nutiko dėl trijų priežasčių. Pirma, Europos šalys labai sukruto ieškoti alternatyvių tiekėjų, ėmė sparčiai vystyti suskystintų gamtinių dujų infrastruktūrą.

Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht, kritikuota dėl virtinės netaktiškų žingsnių, nusprendė atsistatydinti, penktadienį pranešė kelios nacionalinės žiniasklaidos priemonės. Atsistatydinti nusprendė pati Ch. Lambrecht, rašė dienraštis „Bild“, pirmasis pranešęs šią naujieną. Savo šaltinių laikraštis nenurodė.

Suomijos valdžia svarsto perduoti Ukrainai kovinių tankų „Leopard 2“ ir bus pasirengusi tai padaryti, jei sprendimas pradėti tokią praktiką bus priimtas Europos lygmeniu, interviu Suomijos televizijos kanalui „MTV Uutisille“ pareiškė nacionalinio gynybos komiteto vadovas Antti Hakkanenas, kurį cituoja „Deutsche Welle“. „Žinoma, mūsų indėlis bus nedidelis, nes, kaip šalis, besiribojanti su Rusija, mes visada teikiame pirmenybę savo gynybos pajėgumams“, – sakė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį vėl sulaukė raginimų pristatyti Kyjivui tankų „Leopard“, kurių Ukraina jau seniai laukia. Tokie raginimai pasirodė po to, kai Prancūzija pirmoji Vakaruose sutiko karo niokojamai šaliai tiekti lengvuosius tankus. Ukraina ne kartą prašė Vokietijos kovinių tankų ginantis nuo Rusijos invazijos, tačiau Berlynas beda pirštu į kitus Vakarų partnerius, iki šiol nesuteikusius tokios ginkluotės.

Vieši ginčai dėl Vokietijos brigados Lietuvoje atrodo nesolidžiai, įsitikinęs buvęs premjeras, partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, susidaro įspūdis, kad Lietuva dėl savo nesusikalbėjimų kaltina Vokietiją, o tai verčia mus atrodyti kaip „klounus“. Apie tai jis antradienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Iš esmės mes dabar savo vidinius įsivaizdavimus bandome aiškintis tarpusavyje kaltindami Vokietiją.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas palaiko tiesioginius ryšius su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje, o kiti ES politikai taip pat palaiko diplomatinius ryšius su Rusija. Tai pirmadienį DW pareiškė Vokietijos vyriausybės atstovė Christiane Hoffmann. Apie tai ji kalbėjo leidinio paklausta apie Maskvos derybas su Ukraina. „Būtų klaidinga manyti, kad nėra jokių kontaktų ir pokalbių su Rusija.

Kancleris Olafas Scholzas džiaugiasi Vokietijos pažanga, atsikratant priklausomybės nuo rusiškų dujų, ragina žmones naujaisiais metais toliau taupyti energiją ir žada toliau padėti Ukrainai. Per televiziją rodysimame naujametiniame O. Scholzo pranešime, kurio tekstą prieš transliaciją šeštadienį paskelbė jo biuras, daugiausia dėmesio skirta Rusijos invazijos į Ukrainą padariniams ir jo vyriausybės pastangoms sušvelninti karo poveikį Vokietijos gyventojams.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad JAV lyderis Joe Bidenas, Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šiemet negaus Rusijos prezidento Vladimiro Putino naujametinių sveikinimų. Šį savaitgalį pasauliui besiruošiant sutikti Naujuosius metus, V. Putinas išsiuntė sveikinimus Maskvai palankių šalių, įskaitant Turkiją, Siriją, Venesuelą ir Kiniją, vadovams.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad klausimus dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje reikia kelti, nors jie ir nėra malonūs. „Mums reikėtų truputį grįžti atgal ir pasižiūrėti, ar tikrai mūsų klausimų kėlimas ir tam tikrų problemų iškėlimas yra tai.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuvos interesas yra, jog vokiečių brigada būtų dislokuota Lietuvoje, tačiau klausimas dėl galutinio tikslo lieka atviras. „Lietuvos interesas, mano vertinimu, yra turėti Lietuvoje kaip įmanoma didesnes sąjungininkų pajėgas ir tam Lietuva pasirengusi dėti pinigus ant stalo, kurti infrastruktūrą, kuri reikalinga ir dėl to nėra jokio didelio ginčo“, – ketvirtadienį transliuotame interviu „Info TV“ sakė premjerė.

Vokietija trečiadienį nesureikšmino Rusijos draudimo parduoti naftą šalims ir įmonėms, kurios laikosi Vakarų sąjungininkų sutartos kainų viršutinės ribos, sakydama, kad draudimas „neturi jokios praktinės reikšmės“. „Nenorėčiau sakyti, kad tai nesvarbu, bet tai neturi praktinės reikšmės“, – teigė Ekonomikos ministerijos atstovė ir pridūrė, kad Vokietija jau nuo vasaros pradžios rengėsi apsieiti be rusiškos naftos.

Iš Krašto apsaugos ministerijos viceministro pareigų neseniai pasitraukęs konservatorius Vilnius Semeška socialiniame tinkle paskelbė, kad Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo komunikatas dėl Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados yra paprasčiausias pranešimas spaudai, o ne dvišalis pasirašytas susitarimas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus paaiškinti anksčiau šiemet pasirašytą susitarimą dėl brigados dislokavimo. Pasak jo, Vilnius ir Berlynas šiuo metu skirtingai supranta, kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota Lietuvoje. „Galbūt, turbūt tie žmonės turi grįžti prie susitarimo ir pakartoti, kad Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kad yra brigada Lietuvoje, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministras.

Pirmasis suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas Vokietijoje – Vilhelmshafene – trečiadienį priėmė pirmąjį krovinį. Visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ pažymi, kad per rekordiškai trumpą laiką pastatytas ir pradėjęs veikti SGD terminalas simbolizuoja Vokietijos siekį atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos, į kurią labai ilgą laiką nebuvo kreipiama deramo dėmesio.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Berlynas ir Europa yra suinteresuoti, jog likusios Balkanų šalys taip pat įstotų į Europos Sąjungą. O. Scholzas, kalbėdamas parlamente prieš vienos dienos 27 šalių bloko aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje, palankiai įvertino tai, kad pastaraisiais mėnesiais buvo atnaujintos stojimo į ES derybos su šešiomis Vakarų Balkanų šalimis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas teigia, kad Vladimiras Putinas yra pasiryžęs užkariauti dalį Ukrainos teritorijos, o jo žiaurume negalima įžvelgti susitvardymo, rašo „The Guardian“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūros pranešimu. Pasak O. Scholzo, V. Putinas tiesiog trokšta užimti dalį Ukrainos teritorijos. „Kai aš kalbu su V. Putinu, jis pasako labai aiškiai, kad jam [svarbiausia] ką nors užkariauti.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį paskelbtame interviu teigė, kad tarptautinio spaudimo Rusijai dėka sumažėjo branduolinių ginklų panaudojimo rizika Maskvos kare Ukrainoje. „Kol kas pasikeitė vienas dalykas: Rusija nustojo grasinti panaudoti branduolinius ginklus. Reaguodama į tarptautinės bendruomenės nubrėžtą raudoną liniją“, – sakė O. Scholzas Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ duotame interviu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį, pirmąkart nuo rugsėjo vidurio, kalbėjosi telefonu, pranešė Maskva ir Berlynas. O. Scholzo biuro paskelbtame pranešime nurodoma, kad valandą trukusiame pokalbyje buvo kalbama apie nuo vasario vykstantį Rusijos karą prieš Ukrainą ir jo pasekmes.

Klausimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo yra kaip vištos ir kiaušinio dilema, kai sprendžiama, ar pirma turi būti pateikti įsipareigojimai, ar infrastruktūra, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tai lyg tango – reikia dviejų, kad pasiektumei rezultatą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vokietija turi būti pasirengusi karo Ukrainoje eskalacijai, rašo „Sky news“. „Atsižvelgdami į karo raidą ir akivaizdžias bei vis didėjančias Rusijos nesėkmes, turime būti pasiruošę eskalacijai“, – Berlyne antradienį kalbėjo jis. Anot jo, eskalacija gali apimti ir dar didesnį Ukrainos infrastruktūros naikinimą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino atlikti kruopštų tyrimą dėl žmonių aukų pareikalavusio raketų smūgio kaimui Lenkijoje, netoli sienos su karo draskoma Ukraina. „Šis sugriovimas privalo būti ištirtas, raketos dalys privalo būti ištirtos, tada privalome palaukti rezultatų, o tada juos skelbti viešai“, – reporteriams sakė O. Scholzas per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Indonezijoje.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas perspėja šalies pramonės milžines netapti priklausomomis nuo Pekino. Tačiau panašu, kad Rusijos pavyzdys daugeliui nepadėjo išmokti pamokų apie verslo santykių su autokratinėmis šalimis pavojus, rašo „Der Spiegel“. Prieš kelias savaites Vokietijos pramonės lyderiai susirėmė su R. Habecku.

Vokietijos parlamento žemieji rūmai (Bundestagas) pritarė kanclerio Olafo Scholzo planui pratęsti visų trijų šalyje dar veikiančių atominių elektrinių eksploatavimo laikotarpį iki 2023 metų balandžio 15 dienos. Planas patvirtintas 375 balsais „už“, 216 deputatams balsavus „prieš“, o 70 parlamentarų susilaikius.

JAV vyko vidurio kadencijos rinkimai, po kurių paaiškės, ar demokratai ir jų prezidentas Joe Bidenas toliau galės toliau sėkmingai vykdyti savo programą. Vienas iš esminių klausimų – ar JAV toliau aktyviai rems Ukrainą, nes kai kurie respublikonų kandidatai per rinkimų kampaniją tvirtino, kad jiems atėjus į valdžią, JAV nebeskirs nė cento paramos Ukrainai.

Didysis septynetas (G-7) nori, kad Rusija pratęstų susitarimą, leidžiantį saugiai gabenti grūdų siuntas iš Ukrainos, penktadienį Vokietijoje vykusiose derybose sakė aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūnas. „Visi sutarė, kad reikia pratęsti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą“, – teigė pareigūnas. Vakarų Vokietijos Miunsterio mieste dvi dienas vykstančiose G-7 diplomatijos vadovų derybose svarbiausias darbotvarkės klausimas – karas Ukrainoje.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) svarsto tolesnes sankcijas Iranui dėl jo „pernelyg griežto“ susidorojimo su demonstrantais. „Esu sukrėstas, kad taikius protestus Irane rengiantys demonstrantai miršta“, – tviteryje parašė O. Scholzas. „Smerkiame pernelyg didelį saugumo pajėgų smurtą ir palaikome Irano žmones, – pridūrė jis. – Mūsų ES sankcijos yra svarbios. Mes svarstome tolesnius žingsnius.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pareiškė, kad Ukrainos atstatymas yra „kartų užduotis“, kuri turi būti pradėta vykdyti nedelsiant, nors Rusijos invazija tęsiasi. „Ant kortos pastatyta ne kas kita, kaip naujo Marshallo plano XXI amžiui sukūrimas – tai kartų užduotis, kuri turi būti pradėta vykdyti dabar“, – sakė O. Scholzas, Berlyne atidarydamas tarptautinę Ukrainos atstatymo konferenciją.

Vokietijos valdžia neseniai išslaptino „Nord Stream 2“ dujotiekio saugumo vertinimą, atliktą 2021 metais, tai yra likus vos keturiems mėnesiams iki karo Ukrainoje pradžios. Jame teigiama, kad padidėjusi priklausomybė nuo rusiškų dujų nekels pavojaus energijos išteklių atsargoms, rašo „Politico“. 2021 m. spalio 26 d. datuotas dokumentas buvo priimtas paskutinėmis buvusios kanclerės Angelos Merkel valdymo dienomis.

Vokietija sukurs „teisinį pagrindą“, būtiną, kad visų trijų šalyje dar veikiančių atominių elektrinių eksploatavimo laikotarpis būtų pratęstas iki ateinančių metų balandžio vidurio, pareiškė kancleris Olafas Scholzas. „Bus sukurtas teisinis pagrindas, kad branduolinės jėgainės „Isar 2“, „Neckarwestheim 2“ ir „Emsland“ galėtų veiktų ir po 2022-ųjų gruodžio 31-osios – iki 2023 metų balandžio 15 dienos“, – laiške ministrų kabineto nariams pranešė kancleris.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį paragino įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) reformas ir siekti didesnės karinės bloko autonomijos. Europos socialistų partijos suvažiavime Berlyne kalbėjęs O. Scholzas ragino laipsniškai atsisakyti vienbalsiškumo principo priimant su užsienio politika susijusius sprendimus, taip pat sprendimus kitose srityse, pavyzdžiui, mokesčių politikos. „Žinau, kad šiuo klausimu dar reikės daug įtikinėjimo, – pareiškė kancleris.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį sukritikavo JAV klimato apsaugos planus, kurie kartu apsaugotų šalies įmones nuo varžovių iš užsienio konkurencijos, sakydamas, kad dėl naujųjų taisyklų gali kilti „didžiulis muitų karas“. Užsienio šalims kelia nerimą JAV prezidento Joe Bideno „Infliacijos mažinimo įstatymas“, numatantis didžiules išlaidas ekologiškos energijos iniciatyvoms ir mokesčių lengvatas amerikiečių elektromobilių bei akumuliatorių gamintojams.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį atmetė Europos Sąjungos (ES) kritiką dėl paskelbto 200 mlrd. eurų (198 mlrd. JAV dolerių) dydžio energetikos fondo, skirto krizės padariniams sušvelninti. „Priemonės, kurių imamės, nėra unikalios, bet jų imasi ir kitos šalys, ir teisingai“, – Berlyne vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė O. Scholzas.

Vokietija ketvirtadienį paskelbė skirsianti 200 mlrd. eurų, kad padėtų šalies namų ūkiams ir įmonėms įveikti staigiai didėjančių energijos išlaidų sukeltą krizę, kurią paskatino Rusijos invazija į Ukrainą. „Vokietijos vyriausybė padarys viską, kad kainos nukristų“, – spaudos konferencijoje pareiškė kancleris Olafas Scholzas. Tuo metu Vokietijos finansų ministras ketvirtadienį perspėjo, kad Berlynas yra įtrauktas į „energijos karą“ su Vladimiro Putino vadovaujama Rusija.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paskambinęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad Berlynas niekuomet nepripažins Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose surengtų aneksinių referendumų rezultatų. „Vokietija niekada nepripažins fiktyvių referendumų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionuose, kuriuose neva dauguma pasisakė už prijungimą prie Rusijos, rezultatų“, – V. Zelenskį patikino O. Scholzas, kurį cituoja jo atstovas Steffenas Hebestreitas.

Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo koronaviruso testas buvo teigiamas; jam grįžus iš kelionės po Persijos įlankos šalis politikui pasireiškė lengvi simptomai, pirmadienį pranešė jo atstovas spaudai. 64-erių O. Scholzas izoliuojasi savo bute kanceliarijoje ir dalyvaus susitikimuose internetu, sakė jo atstovas Steffenas Hebestreitas.

Vokietijos gamtinių dujų saugyklos užpildytos daugiau kaip 90 proc., nepaisant to, kad Rusija nuo šio mėnesio pradžios visiškai nutraukė jų tiekimą per Baltijos jūrą nutiestu eksporto koridoriumi, pažymi visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi „Aggregated Gas Storage Inventory“ duomenimis. „Užpildžiusi savo dujų saugyklas 90,07 proc.

NATO, Jungtinės Valstijos bei Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pasmerkė okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vašingtonas pabrėžė, kad nepripažins šių „fiktyvių“ balsavimų rezultatų. „Šie referendumai pažeidžia suverenumo ir teritorinio vientisumo principus, kuriais grindžiama tarptautinė sistema“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Antradienį Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės Lubmino pramoniniame uoste pradedamas statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalas. Pramoninis uostas įsikūręs vietovėje, kur į sausumą iškyla abu Rusijos „Nord Stream“ eksporto dujotiekiai, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Projektą įgyvendins Vokietijos bendrovė „Deutsche ReGas“, jį finansuos privatūs investuotojai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šią savaitę rengia kelionę po Persijos įlankos šalis ir lankysis Saudo Arabijoje, kur susitiks su sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu, pirmadienį pranešė jo atstovas spaudai, Vokietijai stengiantis užsitikrinti energijos tiekimą ne iš Rusijos. O. Scholzas, kuris savaitgalį taip pat nuvyks į Katarą ir Jungtinius Arabų Emyratus, taps dar vienu Vakarų lyderiu, pastaruoju metu susitikusiu su M. bin Salmanu.

Europos aikštėse per pastaruosius mėnesius, kol vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, buvo įprasta matyti ir girdėti siaubą keliančius liudininkų pasakojimus apie karą Ukrainoje, raginimą pasipriešinti kolonijiniam užkariavimui ir nuoširdžius kreipimusis į visuomenę prašant pagalbos, rašo „Politico“. Tačiau neseniai Berlyne surengtame mitinge žmonės kėlė ne Ukrainos, o nuo jos atsiskyrusių ir Kremliaus remiamų Luhansko ir Donecko respublikų vėliav...

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) penktadienį pareiškė, kad šalis yra pasirengusi imtis lyderės vaidmens užtikrinant Europos saugumą, ir pažadėjo šalies kariuomenę paversti „geriausiai aprūpinta“ žemyne. Pripažindamas Vladimiro Putino Rusiją „didžiausia grėsme“ NATO, O. Scholzas teigė, kad Europa turi būti pasirengusi atremti šį iššūkį. „Sakome labai aiškiai: Vokietija yra pasirengusi imtis vadovaujamos atsakomybės dėl mūsų žemyno saugumo“, – pabrėžė kancleris.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tikina, kad nėra jokių ženklų, rodančių, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino požiūris dėl karinės invazijos Ukrainoje būtų pasikeitęs, rašo CNN. Trečiadienį konferencijos metu O. Scholzas teigė, kad vargu, ar V. Putinas suvokia, jog pradėtas karas Ukrainoje buvo didelė klaida.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pareiškė, kad jo šalis iki 2023 metų pabaigos galės atsisakyti gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Kancleris priminė, kad federalinė vyriausybė ėmėsi priemonių mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos – gamtinių dujų saugyklos šalyje jau užpildytos 85 proc., o suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalų statybos projektai sparčiai įgyvendinami.